Andreas Liljeheden | europaportalen.se
Ieškant bendro sutarimo tarp Europos Sąjungos narių valstybių, kaip spręsti pabėgėlių priėmimo klausimą, šiuo metu ES pirmininkaujanti Estija siūlo, kad jokia šalis nebūtų verčiama priimti pabėgėlių. Toks siūlymas nepatinka Švedijai, pasisakančiai už privalomą atsakomybės prisiėmimą.
Pasiūlymas, kurį Estija pateikė ES šalių ambasadoriams praėjusį trečiadienį, vadintinas kompromisiniu, nes jame nekalbama apie nuolatinį ir privalomąjį pabėgėlių perskirstymą ES viduje, rašo Politico.eu. Būtent tuo jis skiriasi nuo ankstesnio siūlymo sukurti tokią prieglobsčio ES sistemą, kuri paskirstytų pabėgėlius po visą ES.
Diskusija kilo ieškant, kuo pakeisti dabar veikiančias Dublino taisykles, darančias spaudimą šalims, kurių sienos yra ir išorinės ES sienos, pavyzdžiui, Italijai ar Graikijai, nes pagal dabartinę tvarką prieglobsčio prašytojas prieglobsčio turi prašyti toje ES šalyje, į kurią jis pirmiausiai atvyko. Tačiau šalims narėms buvo sunku susitarti dėl privalomo paskirstymo, be to, dvi šalys – Lenkija ir Vengrija – pasakė aiškų „ne“. Estija tikisi, kad jų pasiūlymas pralauš ledus derybose.
Estijos pasiūlymas keliais punktais panašus į Europos Komisijos pagrindinį pasiūlymą 2015 m.
Šio siūlymo esmė: jei ES šalis pasiekia kritinę ribą ir priima 150 procentų savo nacionalinės kvotos, kuri, be kita ko, apskaičiuojama remiantis BVP ir tuo, kiek pabėgėlių šalis priėmė anksčiau, tuomet į pagalbą jai turėtų ateiti ir kitos valstybės narės. Bet, skirtingai nuo Komisijos pasiūlymo, Estija siūlo ne privalomą pabėgėlių perkėlimą iš vienos šalies į kitą – perskirstymas turėtų vykti tik tuo atveju, jei siunčianti ir priimanti šalis susitaria.
Estų pasiūlymas prieštarauja ir Europos Parlamento požiūriui šiuo klausimu. Vadovaujant švedų liberalei Cecilijai Wikström, parlamentas reikalavo privalomojo paskirstymo nuo pirmos dienos, t.y. nelaukiant, kol bus pasiekta kritinė riba.
„Deja, jų pasiūlymo projektas yra labai toli nuo to, kas galėtų būti priimta Europos Parlamente. Tokia pozicija be vargo ras pritarimą Ministrų taryboje, tačiau derybos su teisės aktų leidėjais bus nepaprastai sunkios“, – taip Estijos pasiūlymą įvertino Cecilija Wikström savo raštiškame komentare.
Estijos pasiūlymą Europortalui pakomentavęs šaltinis, gerai susipažinęs su dokumentu, abejoja, kad tai padės ES valstybėms narėms priartėti prie susitarimo. Mat Estijos parengtas problemos sprendimo būdas vertintinas kaip dviprasmiškas, nes jame yra ir įpareigojantis įstatymo pakeitimas, ir sąlyga, kad abi pusės dėl perskirstymo turi susitarti.
Šios diskusijos bus pratęstos jau kitą savaitę, kai susitiks ES šalių migracijos ministrai. O klausimas apie būsimą prieglobsčio sistemą bus svarstomas ir aukščiausiu lygiu, per ES valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą Briuselyje gruodžio viduryje.
Donaldas Tuskas tikisi, kad valstybėms narėms pavyks susitarti jau per pirmąjį 2018 m. pusmetį, ir žada neteikti šio klausimo balsavimui, kol visos šalys nesusitarė dėl kompromiso.
Parengė Daiva Jakubonienė