Europos Parlamentas palaimino ES ir JAV derybas dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų NE

Pasinaudojusi triukšmu dėl Graikijos, Europos Parlamento narių dauguma liepos 17 dieną, penktadienį, tyliai priėmė prieštaringai vertinamą rezoliuciją dėl ES ir JAV Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo (angl. santr. TTIP). Už rezoliuciją balsavo 436 europarlamentarai, 241 buvo prieš, 32 susilaikė.

Absoliuti Lietuvos atstovų Europos Parlamente dauguma (8 iš 11) balsavo už derybas dėl ES ir JAV laisvosios prekybos susitarimo. Prieš rezoliuciją balsavo Bronis Ropė, Viktoras Uspaskichas susilaikė, Rolandas Paksas nebalsavo.

Derybų procesas įslaptintas, Europos Sąjungai jose atstovauja Europos Komisija.

Derybų tikslas – suvienodinti skirtingus standartus maisto saugos, taip pat darbo santykių, privatumo apsaugos, sveikatos apsaugos ir kitose srityse.

Prezidentė D.Grybauskaitė, taip pat ir premjeras A.Butkevičius yra ne kartą viešai pareiškę norą, kad derybos vyktų sparčiau ir greičiau baigtųsi susitarimu. Lietuvos viešojoje erdvėje apie Transatlantinės partnerystės susitarimą kalbantys laisvosios rinkos ekspertai, prekybos rūmų ir bankų atstovai neužsimena apie ginčus ir prieštarą dėl šio susitarimo.

Didžiausią susirūpinimą stebėtojams ir ekspertams Vakarų šalyse kelia siūlymas steigti atskirą tarptautinį tribunolą valstybių ir investuotojų ginčams spręsti. Jis faktiškai turės galią finansiškai bausti valstybes, jei šalies įstatymai netenkintų investuotojo (pvz., dėl minimalaus atlyginimo, aplinkosaugos, maisto saugos normų). Į tribunolą galėtų kreiptis tik užsienio kompanijos; jam negaliotų Europos Sąjungos ar JAV teisė.

Ekspertai taip pat perspėja, kad susitarimas sukurtų prielaidas atlyginimų mažėjimui ir nedarbo augimui. Susitarimo dalis dėl skaitmeninės erdvės liberalizavimo traktuoja Europoje įtvirtintas privatumo apsaugos nuostatas kaip „kliūtis“ komercinei veiklai.

Susitarimu taip pat siekiama liberalizuoti finansų srities reguliavimą, kuris buvo sugriežtintas po pastarosios pasaulinės ekonomikos krizės.

Reaguodami į derybų dėl TTIP suaktyvėjimą, grupė Jungtinių Tautų ekspertų – tarp jų ir Dainius Pūras – paskelbė kreipimąsi, kuriuo atkreipia dėmesį į TTIP žalingumą žmogaus teisių požiūriu. Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas demokratinės ir teisingos tarptautinės tvarkos įtvirtinimo klausimais Alfred de Zayas ragina visiškai nutraukti derybas dėl TTIP.

Laisvosios prekybos sutartis praėjusią savaitę pasmerkė ir popiežius Pranciškus.

Nepriklausomo stebėsenos centro „CorporateEurope Observatory“ paviešinta medžiaga ir tyrimai atskleidžia milžinišką lobistų spaudimą derybininkams. O Vokietijos tiriamosios žurnalistikos biuro „Correctiv“ ką tik „nutekinti“ derybų dokumentai rodo, kad ES valstybėms narėms kyla daug klausimų dėl šio susitarimo, o Jungtinėms Valstijoms rūpi išsiderėti nuolaidų maisto saugos srityje.

Transatlantinis ginčas dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) trunka jau daugelį metų. Amerikos (ir Europos) biotechnologijos įmonės nepatenkintos Europos Sąjungoje galiojančiomis maisto saugos taisyklėmis. 2006 m. JAV apskundė Europos Sąjungą Pasaulio Prekybos Organizacijai, kuri pakartojo JAV poziciją, kad Europos Sąjunga „nepagrįstai atidėlioja“ GMO klausimų sprendimą.

Iki šiol iš esmės skiriasi JAV ir Europos Sąjungos požiūris į chemikalus. Europos Sąjungoje laikomasi atsargumo principo, pagal kurį tais atvejais, kai mokslas negali pateikti kategoriškų išvadų arba esama prieštaros, sprendimo galią turintys politikai privalo atsižvelgti į įvairius veiksnius, užuot rėmęsi vien mokslo duomenimis. O Jungtinėse Valstijose laikomasi principo, kad valdžios institucijos, prieš uždrausdamos, turi įrodyti, kad svarstomasis chemikalas yra kenksmingas – priešingu atveju, jei mokslinių įrodymų nėra, prekybos neleidžiama varžyti.

Todėl nesutampa Europos Sąjungos ir JAV požiūris į didžiausias leidžiamas pesticidų likučių koncentracijas maiste.

Naujasis susitarimas (angl. santr. TTIP) leistų įtvirtinti naują tvarką, pagal kurią chemikalų likučių koncentracijos būtų matuojamos ne pagal Europos maisto saugos tarnybos, o pagal tarptautinės Codex Alimentarius komisijos standartus, kurie yra tolerantiškesni chemikalams.

Europos Komisijos pateiktame pasiūlyme kalbama apie pesticidų įteisinimo procedūrų supaprastinimą ir spartinimą.

82 JAV naudojami pesticidai yra uždrausti Europos Sąjungoje.

Kilus skandalui dėl Amerikoje naudojamų endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų, kenkiančių kūdikiams, sukeliančių vėžinius susirgimus ir vyrų nevaisingumą, Europos Komisija įsipareigojo nustatyti kriterijus šioms medžiagoms apibrėžti, tačiau iki šiol atidėlioja sprendimą. Dėl to Švedija rengiasi paduoti Komisiją į teismą.

Europos Sąjungoje uždrausti augimą skatinantys hormonai JAV naudojami galvijams auginti. Amerikoje galvijų svoris didinamas raktopaminu – Europos Sąjungoje draudžiama naudoti šią cheminę medžiagą tokiam tikslui.

Po daugelį metų trukusių ginčų Europos Komisija, spaudžiama JAV, įteisino jautienos skerdenos plovimą pieno rūgštimi. Tačiau, be šio būdo, Europoje mėsą leidžiama plauti tik karštu vandeniu, o JAV taikoma daugybė įvairių cheminio apdorojimo būdų.

ES taip pat draudžiama naudoti chemikalus apdorojant paukštieną, o Amerikoje paukštiena plaunama chloru.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top