BNS
Europos Sąjungos (ES) teisės įgyvendinimą prižiūrinti Lietuvos institucija palankiai įvertino galimybę su lietuviu Olandijoje susituokusiam baltarusiui gauti leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau ši išvada neįtikino Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldaus Migracijos departamento, kurie nusprendė atsižvelgti į neigiamą daugumos gyventojų nuomonę, rodo dokumentai.
Europos teisės departamento išvadoje teigiama, kad nors ES įstatymai neįpareigoja valstybių pripažinti tos pačios lyties asmenų santuokų, draudimas apsigyventi šalyje būtų nelogiškas, nes tokia teisė garantuojama bet kokiems šeimos nariams.
„[…] būtų nelogiška nesuteikti gyvenimo teisės ES piliečio nario sutuoktiniui, kai santuoka sudaryta pagal konkrečios ES valstybės narės taisykles ir yra pripažįstama 13 Europos valstybių“, – teigiama dokumente, kurį pasirašė departamento vadovas Deividas Kriaučiūnas.
Europos teisės departamento vertinimu, draudimas apsigyventi tos pačios lyties sutuoktiniui gali pažeisti ES garantuojamą laisvą asmenų judėjimą.
„[…] jei asmeniui nebūtų leista į priimančiąją šalį lydėti tos pačios lyties savo sutuoktinio, su kuriuo šis yra sudaręs santuoką kitoje valstybėje narėje, tam tikrais atvejais tai galėtų būti laikoma laisvo asmenų judėjimo, kurį garantuoja ES pirminė teisė, kliūtimi“, – teigiama išvadoje.
Ši išvada buvo parengta Migracijos departamento prašymu.
Migracijos departamentas baltarusio prašymą atmetė. Jo laikinoji vadovė Evelina Gudzinskaitė BNS sakė, kad sprendimas priimtas atsižvelgiant į Vidaus reikalų ministerijos pateiktą poziciją.
Vidaus reikalų ministerijos išvadoje nurodoma, kad patenkinusi baltarusio prašymą Lietuva pripažintų tos pačios lyties asmenų santuoką, o tai sukeltų prieštaringą situaciją „nepasikeitus dabartinei daugumos Lietuvos piliečių nuomonei ir jos nulemtai įstatymų leidėjų valiai“.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus pavaduotoja teisės klausimais Natalija Bitiukova pareiškė, kad „sprendžiant homoseksualų klausimus Lietuvoje visuomenės nuomonė visada nugali teisinio tikrumo ir aiškumo principą“.
„Visuomenės intereso vertinimas, priimant teise pagrįstus sprendimus, atrodo keistokai, nes šiuo atveju mes turime pateikti teisės akto interpretaciją, o visuomenė gali labai skirtingai manyti apie vieną arba kitą teisės aktą“, – BNS sakė N. Bitiukova.
„Šiuo atveju mes turime labai aiškią kryptį, numatytą ES dokumentuose, ir visuomenės mes dažnai neatsiklausiame, taikydami vieną ar kitą ES teisės aktą“, – pridūrė ji.
Tuo metu Lietuvos gėjų lygos prezidentas Vladimiras Simonko Migracijos departamento sprendimą įvertino kaip politinį.
„Šis sprendimas atitinka šiuo metu vyriausybėje vykdomą politiką nepripažinti vienalyčių asmenų partnerystės. Tai dar kartą apnuogina mūsų vyriausybės nenorą spręsti žmogaus teisių problemas“, – BNS sakė V. Simonko.
Migracijos departamento sprendimas gali būti skundžiamas teismui.
Pernai spalį paskelbti apklausos rezultatai parodė, kad lietuviai labiausiai iš visų ES gyventojų nenorėtų turėti bendradarbio homoseksualo ir būtų labiausiai nepatenkinti, jei jų vaikas užmegztų homoseksualius ryšius.