Valdemaras Šukšta | lrt.lt
Garsus kaunietis architektas Audrys Karalius buvo pripažintas kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kai prieš metus prie griaunamos tarpukario laikais statytos vilos Perkūno alėjoje darbų rangovui nuplėšė apsauginę veido kaukę ir jį pastūmė. Tada vyras atsitrenkė į tvorą ir su jos dalimi nugriuvo ant lentų. Sprendimą trečiadienį paskelbė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai. Pats A. Karalius ketina skųsti šį sprendimą ir situaciją vadina „karikatūriška“.
„Teismas, išnagrinėjęs bylą, nusprendė, kad A. Karalius padarė minėtą nusikalstamą veiką, todėl pripažino jį kaltu ir paskyrė 2,5 tūkst. eurų baudą“, – trečiadienį LRT.lt po teismo posėdžio sakė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Averkienė.
Incidentas įvyko pernai spalio 17 d., šeštadienį.
Už tai Baudžiamajame kodekse numatyti viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Anot teisėjos, skirta bauda pagal įstatymą yra minimali ir mažesnė, negu prašė prokuroras. LRT.lt primena, kad prokuratūra prašė skirti 3 750 eurų baudą.
Pasak I. Averkienės, nukentėjusiojo – bendrovės „Dauriusta“ vadovo Dauriaus Grebliausko – ieškinys tenkintas iš dalies: priteista 500 eurų suma neturtinei žalai atlyginti. Taip pat priteista 2,5 tūkst. eurų suma nukentėjusiojo patirtoms atstovavimo išlaidoms. Be to, tenkintas „Sodros“ Kauno skyriaus civilinis ieškinys – priteista 540,7 euro suma.
„Teismas konstatavo, kad A. Karalius viešoje vietoje ir kitų asmenų akivaizdoje įžūliai elgėsi nuplėšdamas D. Grebliauskui veido apsauginę kaukę ir stipriai pastumdamas jį krūtine, dėl ko šis griuvo atbulas ir kartu su tvoros dalimi nugriuvo ant statybinių medienos atliekų krūvos“, – komentavo I. Averkienė.
Ji pridūrė, kad tokie veiksmai sukėlė D. Grebliauskui fizinį skausmą. Be to, tokiu elgesiu A. Karalius demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Teisėjos teigimu, A. Karaliaus kaltė įrodyta ištirtais įrodymais, D. Grebliausko bei liudytojų parodymais, vaizdo įrašu, specialistų išvada, taip pat medicininiais dokumentais, kitais rašytiniais įrodymais.
„Teismo nuomone, nors kaltinamasis siekė stabdyti griovimo darbus ir jam rūpėjo paveldo objektas, jis pasirinko netinkamą, įstatymais draudžiamą savo ar kitų asmenų teisių gynimo būdą. Teismui nekilo abejonių, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, o tokie veiksmai pagal įstatymą vertinami kaip įžūlūs. Veido kaukės nuplėšimą teismas vertina kaip neetišką, elementarioms moralės normoms prieštaraujantį elgesį“, – sakė I. Averkienė.
A. Karalius: buvo „kontaktiškai“ paaiškinta
Architektas A. Karalius LRT.lt raštu pateiktame atsakyme nurodė, kad teismo sprendimas jam nėra netikėtas ir pareiškė, kad teismo rūmuose pamatytas tik 5 minučių „kontaktinis epizodas“, o ne visi 4 parų įvykiai Perkūno alėjoje. Šį sprendimą A. Karalius gali skųsti apeliacine tvarka ir jis tai ketina daryti.
„Be abejo, mes ir skųsime šį nuosprendį aukštesnei instancijai, nes tokia karikatūriška situacija neturi teisės patekti į teismų praktiką. Aš puikiai suprantu, kad tai nėra mano privati asmeninė byla su praradusiu orientaciją traktorininku, mėgstančiu savaitgaliais pagriauti paveldą be penkių minučių UNESCO paminklinėje teritorijoje“, – komentavo A. Karalius.
Jo manymu, teismo nuosprendžio formuluotė kelia „sarkastišką šypseną“. Pabrėžęs teismo nutartyje paminėtą įžūlų elgesį bei demonstruotą nepagarbą, A. Karalius minėjo, kad viskas iš tiesų buvo diametraliai priešingai: esą D. Grebliauskas su vilos savininku Artūru Dankovskiu, dvi dienas, „demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, trikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir įžūliu elgesiu“ griovė nelegaliai Kauno Žaliakalnyje esančią art deco vilą.
Jis taip pat pažymėjo, kad A. Dankovskis buvo informuotas, jog griauna paveldo pastatą nelegaliai ir privalo nedelsiant stabdyti griovimo darbus. Tai, pasak A. Karaliaus, teisme patvirtino Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus atstovai.
„Tačiau A. Dankovskis spalio 15 d., perskaitęs šį reikšmingą dokumentą, atsisakė jį pasirašyti ir pabėgo iš KPD Kauno skyriaus kontoros. Spalio 16 d. D. Grebliausko brigada nedirbo, o A. Dankovskis slapstėsi – nei KPD, nei Statybų inspekcija jo „nerado“ ir privalomojo nurodymo stabdyti griovimo darbus „įteikti nesugebėjo“, – aiškino A. Karalius.
Jis taip pat pažymėjo, kad vilos griovimo darbus atliekančios įmonės vadovas tik spalio 17 d., šeštadienį, Perkūno alėjoje buvo užsidėjęs veidą dengiančią kaukę, nors to nedarė kitomis dienomis, kai buvo prie pastato. Pasak jo, jis pasiryžo veikti efektyviai, pagal situaciją, kad būtų pasiektas rezultatas, o ne tik pareikšti jausmai. A. Karalius siekė, kad būtų išsaugota naikinamos paveldo materijos tiek, kad būtų sudarytos galimybes atkurti, atstatyti minėtą vilą Perkūno alėjoje.
„Tas ir buvo „kontaktiškai“ paaiškinta kitos kalbos nesuprantančiam D. Grebliauskui. Ir stebuklas įvyko! D. Grebliauskas pabudo, užrakino ekskavatorių, prisistatė Aplinkos apsaugos inspektoriui ir išvažiavo ieškoti „popierių“ pagal kuriuos jis vykdė griovimo darbus.“, – tarė A. Karalius.
Jis taip pat sukritikavo ir policiją.
„Mačiau policijos „negalėjimą“ dvi valandas atvykti į įvykio vietą, nepaisant bene 20 skambučių. Girdėjau ragelyje policininkės atsikalbinėjimą „ten viskas legalu“. Iš kur Policija žinojo apie „legalumą“, teisme liudijusi policijos atstovė negalėjo pasakyti. Ir suvokiau viena – esame išduoti. Savų. Savi valdininkai, biurokratai ir pareigūnai lemtingu momentu išdavė Lietuvos Respubliką ir jos interesą – išsaugoti vertingus paveldo statinius“, – rašė A. Karalius.
LRT.lt primena, kad pernai spalį didelis skandalas kilo, kai Kaune, Perkūno alėjoje, buvo pradėta griauti tarpukario laikais architekto Aleksandro Gordevičiaus projektuota vila. Nors pastatas nebuvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą, rugsėjį paveldosaugininkams teisme pavyko įrodyti, kad vila – kultūros paveldo statinys, o reikalavimai stabdyti darbus buvo teisėti. Valdininkams teismais grasinęs vilos savininkas linkęs taikytis.