Rasa Kalinauskaitė | puteikis.lt
Gatajevų augintiniai teigia, kad ypatingą vaidmenį persekiojant jų įtėvius ir išardant šeimą suvaidino buvęs VSD pareigūnas Donatas Šumskis (nuotraukoje): užmezgęs intymius santykius su Seda Esimbajeva, sukurstė dalyvauti provokacijoje ir apkaltinti ją išauginusius žmones
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija – pirmininkas Aurelijus Gutauskas, pranešėja Dalia Bajerčiūtė ir Viktoras Aidukas – atvirame posėdyje išnagrinėjo politinį prieglobstį Suomijoje gavusių čečėnų sutuoktinių Chadižat ir Maliko Gatajevų bylą, kurioje jie siekia visiško išteisinimo.
Didžioji dalis Valstybės saugumo departamento (VSD) ir prokuratūros inkriminuotų kaltinimų, dėl kurių Čečėnijos karo našlaičius globoję sutuoktiniai 2008 m. spalio 14 d. buvo suimti Kaune ir beveik metus kalinti Lietuvos kalėjimuose, jau anksčiau buvo pripažinti nepagrįstais: subliuško kaltinimai prekyba žmonėmis ir turto prievartavimu, o 2014 m. sausio 6 d. Klaipėdos apygardos teismas išteisino Gatajevus ir dėl savavaldžiavimo, tuo pačiu konstatuodamas, jog buvusi jų globotinė Seda Esimbajeva, kurios parodymais pagrįsta byla, galėjo meluoti.
Dabar Gatajevai prašo išteisinti juos ir dėl nežymaus S. Esimbajevos sveikatos sutrikdymo bei grasinimo nužudyti.
Spalio 1 d. įvykusiame LAT posėdyje nedalyvavo nei išteisinimo siekiantys sutuoktiniai, kurie po priverstinio pasitraukimo iš Lietuvos gyvena Suomijoje, nei nukentėjusiosios statusą turinti jų augintinė, nors pranešimai jai, kaip informavo kolegijos pirmininkas, „buvo siunčiami visais įmanomais būdais“.
Gatajevų gynėjai Jonas Kvaraciejus ir Ričardas Girdziušas savo pasisakymuose atkreipė dėmesį, kad pati S. Esimbajeva nesikreipė į prokuratūrą dėl sveikatos sutrikdymo, tokio epizodo iš pradžių nebuvo ir kaltinamajame akte. Jis atsirado tik įpusėjus bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, kai prokurorė Nomeda Oškutytė paprašė pakeisti kaltinimą. Tačiau byla dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, advokatų teigimu, turėjo būti nagrinėjama tik privataus kaltinimo tvarka, o prokuroras iniciatyvos galėjo imtis tik tuo atveju, jei sužalojimas turi ypatingą visuomeninę reikšmę arba asmuo pats negali ginti savo interesų. S. Esimbajeva, kuriai įvykių metu buvo beveik 20 metų, buvo visiškai pajėgi pati savimi pasirūpinti, todėl teismai šią bylą turėjo nutraukti.
Kaip pagrindą panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį gynėjai nurodė ir tai, kad jis pagrįstas iš esmės vien nepatikimais S. Esimbajevos parodymais, kurių nepatvirtina kita bylos medžiaga, o byloje esantis garso įrašas negali būti laikomas įrodymu, nes buvo padarytas neteisėtai ir neaiškiomis aplinkybėmis. Klaipėdos apygardos teismui pripažinus, jog S. Esimbajeva galėjo meluoti apie šio įrašo kilmę, kritiškai turi būti vertinami ir kiti jos parodymai, tuo labiau, kad abiejų instancijų teismai nepanaikino byloje esančių prieštaravimų. Pavyzdžiui, lieka neaišku, kodėl Donatas Šumskis, kuris būdamas VSD pareigūnu 2008 m. spalį palydėjo S. Esimbajevą į Teismo medicinos instituto Kauno skyrių ir be dokumentų patvirtino jos tapatybę, nepastebėjo jokių poodinių kraujosruvų, liaudiškai vadinamų mėlynėmis, ir teisme teigė nematęs S. Esimbajevos sužalotos.
„Situacija nestandartinė: VSD pareigūnas lydi nukentėjusiąją – suaugusią, kalbą mokančią merginą, privataus kaltinimo byloje, be dokumentų, patvirtina jos tapatybę, o teisme paliudija, kad jokių sužalojimų nematė. Tai kam tada lydėjo, jei nukentėjusioji nesiskundė? […] O jei VSD taip aktyviai dalyvavo šitoje byloje, darė įtaką liudytojams, juos lydėjo į apklausas – tai kas galėtų paneigti, kad VSD neprovokavo ir pačios situacijos, dėl kurios buvo apkaltinti Gatajevai?“, – LAT posėdyje klausė J. Kvaraciejus.
Jis atkreipė dėmesį, kad nagrinėdami bylą, kuri greičiausiai buvo sukurpta VSD provokacijos pagrindu, teismai visiškai nesiaiškino Gatajevų elgesio motyvų. „Situacija, kad Čečėnijos karo vaikus gelbėję žmonės rimtai grasintų juos nužudyti, yra visiškai absurdiška“, – teigė J. Kvaraciejus. Anot gynėjų, iš pačios S. Esimbajevos elgesio akivaizdu, kad įtėvių žodžių ji nebijojo ir nelaikė jų realiais grasinimais, o konflikto metu įrašyti riksmai, kuriuos prokuratūra pateikė kaip įrodančius ketinimą nužudyti, buvo tik emocinga Gatajevų reakcija į jų išaugintos merginos elgesį, kurį jie vertino kaip paleistuvavimą.
Prokuratūros poziciją LAT posėdyje atstovavo Generalinės prokuratūros (GP) Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius, prašęs Gatajevų skundus atmesti. Vis dėlto jis buvo priverstas pripažinti, jog tarptautinį rezonansą sukėlusioje byloje esama to, ką pavadino trūkumais.
„Manyčiau, tai vertintina kaip trūkumas,“ – teigė prokuroras, atsakydamas į advokatų argumentą, kad prokuratūra nenurodė, kokią visuomeninę reikšmę turi nežymus S. Esimbajevos sveikatos sutrikdymas. Aiškindamas, kodėl prokuratūra dalyvavo byloje, kokios paprastai nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, A. Verenius pacitavo prokurorės N. Oškutytės žodžius, jog S. Esimbajeva neturėjo „pakankamai juridinių žinių“. Į gynėjų pastabą, kad teismas nurodė 1,5 valandos ilgesnį nusikalstamos veikos padarymo laiką, nei buvo nurodžiusi prokuratūra, A. Verenius atsakė manąs, jog „teismas tokį laikotarpį nurodė per apsirikimą“. Kodėl teismas ir prokuratūra nurodė ne tik skirtingus laikus, bet ir skirtingas nusikaltimo padarymo vietas, prokuroras neaiškino, pasitenkinęs pastaba, jog tai „kaltinamųjų teisių nepažeidė“. Neteisėtai padaryto įrašo naudojimas, anot GP atstovo, taip pat nėra pagrindas panaikinti nuosprendį, nes patys kaltinamieji prisipažino naudoję smurtą, tik aiškino taip bandę sutramdyti savo augintinės polinkį į palaidą, su musulmonų tradicijomis nederantį gyvenimą. Gynėjų teiginio, kad konfliktą tarp Gatajevų ir jų augintinės galėjo išprovokuoti VSD, kurio vaidmuo byloje akivaizdus, bet iki šiol nepaaiškintas, prokuroras nekomentavo niekaip.
Po teismo posėdžio žurnalistų paprašytas atsakyti į mįslingiausią šios istorijos klausimą – kodėl buitinėje byloje dalyvavo tokios gausios VSD pajėgos (vien oficialiai – 7 pareigūnai) – A. Verenius atsakė manąs, jog Kauno apygardos prokuratūra, „matyt“, turėjo kokių nors motyvų. Paprašytas patikslinti, kokie buvo tie motyvai, GP atstovas atsakė nežinąs.
Nuosprendį LAT skelbs lapkričio 11 dieną.
Daugiau apie šią šešerius metus besitęsiantį Gatajevų šeimos persekiojimą skaitykite kitose Tiesos.lt publikacijose:
Gatajevai atsiuntė D. Raulušaičiui dar porą įrodymų
Gatajevų įsūnis Lietuvos palikti nenori
Liudijimai: VSD, seksas ir M.Gatajevo klausimai