Jam [Judui] pasišalinus, Jėzus prabilo: „Dabar Žmogaus Sūnus pašlovintas, ir Dievas pašlovintas per jį. O jeigu Dievas pašlovintas per jį, tai Dievas pašlovins jį pas save, – bematant jį pašlovins“.
„Vaikeliai, aš jau nebeilgai būsiu su jumis. Jūs ieškosite manęs, bet sakau jums tą patį, ką esu žydams pasakęs: kur aš išeinu, jūs negalite eiti… Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą! Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“. (Jn 13, 31–35)
Švęsdami penktąjį Velykų sekmadienį, melskimės už Lietuvą Tiesoje – maldaudami Viešpaties pagalbos, be kurios negalime nieko gera nuveikti, prašykime malonės augti tikėjimu ir meile.
Šv. Maksimas Išpažinėjas († 662). Mano įsakymas – mylėkite vieni kitus
Ir koks yra tas įsakymas, kurio laikydamiesi mes Dievą mylėsime? Paklausyk Jo paties, sakančio: „Šis yra mano įsakymas – mylėkite vieni kitus“ (plg. Jn 15,12). Tu matai, kad tarpusavio meilė yra meilės Dievui pamatas, o ji yra visų Dievo įsakymų išpildymas. Dėl šios priežasties Jis draudžia prisirišti prie tų žemiškų dalykų (t.y. valgymo, turto, nuosavybės, garbės, kilmingumo ir t. t.) ir ragina išsižadėti viso savo turto kiekvieną, kuris tik geiste geidžia tapti Jo mokiniu. Tada brolis pasakė: „Kadangi tu, Tėve, pasakei, kad privalu vertinti meilę kiekvienam žmogui labiau už visa, kas regima, ir net labiau už patį kūną – kokiu būdu aš sugebėsiu mylėti tą, kuris manęs nekenčia ir nuo manęs nusisuka? Jeigu jis man dar ir pavydi, mane apsvaido šmeižtais, prieš mane yra klastingas, jeigu rezga man pinkles – kaip aš galėsiu jį mylėti? Man regis, Tėve, kad tai yra neįmanoma prigimčiai, nes liūdesio aistra savo prigimtimi verčia nusigręžti nuo nuliūdinančiojo“.
Ir senolis atsakė: „Jei kalbėsime apie roplius ir laukinius žvėris, kuriuos valdo jų prigimtis, išties yra visiškai neįmanoma, kad jie nesigintų tiek, kiek pajėgia, prieš skausmą sukeliantįjį, tačiau tiems, kurie yra sukurti pagal Dievo paveikslą ir vadovaujasi protu, kurie yra palaikyti vertais Dievo pažinimo ir yra gavę iš Jo įstatymą, yra įmanoma nenusigręžti nuo tų, kurie sukelia jiems liūdesį, ir mylėti tuos, kurie jų nekenčia. Todėl Viešpats, sakydamas: „Mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia, laiminkite tuos, kurie jus prakeikia, melskitės už savo niekintojus“ (Lk 6, 27–28), mums paliepia ne tai, kas neįmanoma, bet, savaime suprantama, tik tai, kas yra įmanoma, nes priešingu atveju Jis nebaustų įstatymo pažeidėjo. Pats Viešpats atskleidžia parodydamas mums tai savais darbais, taip pat ir visi Jo mokiniai, dėl artimojo meilės kovodami iki pat mirties ir karštai melsdamiesi už savo žudikus.
„Gyvoji Duona“