Viešpats surengs puotą ir nušluostys ašaras nuo kiekvieno veido
Kareivijų Viešpats surengs šiame kalne visoms tautoms puotą su skaniausiais valgiais, pokylį su kilniausiais vynais, su geriausiais, gardžiausiais patiekalais, su puikiausiais, tauriausiais gėrimais. Jis nuims šiame kalne tą šydą, kuris dengia visas gimines, tą nuometą, kuris gobia visas tautas. Jis visiems laikams sunaikins mirtį. Viešpats Dievas nušluostys ašaras nuo kiekvieno veido. Jis nuims savo tautos gėdą nuo visos žemės. Šitaip Viešpats kalbėjo. Tą dieną sakys: „Štai mūsų Dievas! Iš jo mes tikėjomės sau išsigelbėjimo. Tai Viešpats, kuriuo pasikliovėme. Džiūgaukim, kelkim linksmybes: jis mus išgelbėjo! Viešpaties ranka ant šio kalno ilsis“. (Iz 25, 6–10a)
Viešpaties būste gyvensiu per amžius ilgiausius.
Mane Viešpats gano: man nieko nestinga.
Jis mane veda, kur vešlios ganyklos žaliuoja,
leidžia man atilsėti paversmy;
manąją sielą gaivina,
veda mane teisingais takais savo garbei.
Nė keliaudamas slėniu tamsiausiu,
aš nebijosiu, nes tu drauge būsi.
Tavo lazda, vėzdas galingas,
drąsą man duoda.
Tu man keli vaišes,
o priešai sugėdinti žiūri.
Kvepalais man patepi galvą,
pili man sklidiną taurę.
Tavoji malonė ir meilė palydi
kiekvieną mano gyvenimo dieną.
Aš Viešpaties būste gyvensiu
per amžius ilgiausius. (Ps 22, 1–6)
Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina
Broliai! Aš moku gyventi vargingai ir būti turtingas. Man pažįstamos visokios gyvenimo sąlygos: būti sočiam ir alkanam, būti turtingam ir skursti. Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina. Vis dėlto jūs gerai padarėte, bendraudami su manim varge. O mano Dievas Kristuje Jėzuje tenkins visus jūsų reikalus iš savo turtų Jėzaus Kristaus garbei. Mūsų Dievui ir Tėvui šlovė per amžių amžius! Amen. (Fil 4, 12–14. 19–20)
Ką tik rasite, kvieskite į vestuves
Jėzus vėl ėmė kalbėti palyginimais: „Su dangaus karalyste yra panašiai, kaip su karaliumi, kuris kėlė savo sūnui vestuves. Jis išsiuntė tarnus šaukti pakviestųjų į vestuvių pokylį, bet tie nepanorėjo eiti. Tuomet jis vėl siuntė kitus tarnus, liepdamas: ‘Sakykite pakviestiesiems: Štai aš surengiau pokylį, mano jaučiai ir penimi veršiai papjauti, ir viskas surengta. Ateikite į vestuves!’ Tačiau kviečiamieji to nepaisė ir nuėjo kas sau: vienas lauko arti, kitas prekiauti, o kiti tarnus nutvėrę išniekino ir užmušė. Tuomet karalius užsirūstino ir, nusiuntęs kariuomenę, sunaikino anuos žmogžudžius ir padegė jų miestą. Galop jis tarė tarnams: ‘Vestuvės, tiesa, surengtos, bet pakviestieji nebuvo verti. Todėl eikite į kryžkeles ir, ką tik rasite, kvieskite į vestuves’. Tie tarnai išėjo į kelius ir surinko visus, ką tik sutiko, blogus ir gerus. Vestuvių menė buvo pilna sėdinčių už stalo.[Karalius atėjo pasižiūrėti svečių ir pamatė ten žmogų, neapsirengusį vestuvių drabužiu. Jis tarė jam: ‘Bičiuli, kaip čia įėjai, neturėdamas vestuvių drabužio?’ Tasai tylėjo. Tuomet karalius liepė tarnams: ‘Suriškite jam rankas ir kojas ir išmeskite jį laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas’. Nes daug pašauktųjų, bet maža išrinktųjų“. (Mt 22, 1–14)
Dėkodami už visas malones, kuriomis dangiškasis Tėvas su mumis dalijasi, kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje:
Viešpatie, suteik mūsų tautai atsivertimo malonę ir padėk surasti savy nuolankumo bei ryžto išsižadėti to, kas skiria mus nuo Tavo gailestingumo.
Tėve, apšviesk mūsų dvasios akis, kad pažintume, kokia yra viltis, į kurią mes esame pašaukti, ir suteik išminties išsirinkti atstovais tuos, kurie turi drąsos Tave išpažinti ir Tavo įsakymų laikytis.
Melskime ir už tautų vadovus, žemiškojo miesto statytojus: teneatmeta jie Kristaus, Dievo padėto kertinio akmens.
Prašome per Jėzų, mūsų Viešpatį. Amen.
Arnoldas Valkauskas. Daug pašauktųjų, bet mažai išrinktųjų
Prašyti Tėvo meilės patirties ir patikėjimo ja Jėzus pasakoja apie didįjį Dievo Tėvo ilgesį, su kuriuo Jis laukia manęs amžinybės karalystėje. Tėvas trokšta, kad aš būčiau Jo mieliausiojo Sūnaus vestuvių pokylyje. Ar tikiu, kad Dievas manęs ilgisi? * Įsivaizduosiu Dievą Tėvą, kuris ateina pas mane ir pats asmeniškai kviečia mane į svečius. Jis prašo, kad ateičiau į Jo Sūnaus vestuvių pokylį. * Įsisąmoninsiu, kad tai vyksta kiekvieną dieną. Tėvas kasdien kviečia mane į savo Sūnaus Eucharistinę puotą ir adoraciją. Kasdieną viskas yra paruošta, reikia tik ateiti. * „Tačiau kviečiamieji to nepaisė…“. Ar branginu sakramentines dovanas, kurias Tėvas kasdien man parengia? Kaip atrodo mano eucharistinis gyvenimas? Ar surandu laiko kasdieninei adoracijai? * Dievo pyktis yra ženklas, kad Jis labai kenčia, kai… Skaityti daugiau »
Pakeliui į džiaugsmo pilnatvę Džiaugsmas ir liūdesys – mums geriausiai pažįstamos emocijos. Džiaugiamės, kai padarome ką nors gero, kai įvykiai klostosi pagal mūsų norus, kai šalia yra mums brangūs asmenys, ir liūdime suklydę, susidūrę su nedraugiškais žmonėmis, su kančia bei sunkiai pakeliamais vargais. Kai trūksta džiaugsmo, gyvenimas tampa sunkia našta, kurią žmonės beviltiškai bando palengvinti, vartodami alkoholį bei narkotikus. Dievo Žodis šį sekmadienį kviečia mus pamąstyti ne apie trumpalaikį džiaugsmą, bet apie jo pilnatvę – džiaugsmą, kurio niekas iš mūsų negalės atimti. Pranašas Izaijas apie tai vaizdingai kalba, jog Viešpats surengs visoms tautoms puotą su skaniausiais valgiais ir tauriausiais gėrimais. Bus sunaikintas liūdesio šydas ir Viešpats nušluostys ašaras nuo kiekvieno veido (plg. Iz 25, 6–10). Jėzus labai panašiai dangaus džiaugsmą… Skaityti daugiau »
DIEVO KVIETIMAS Ateis diena, kai suprasime Dievo meilę mums, suvoksime visą jos švelnumą, prisiliesime prie to rūpesčio, kuriuo Jis mus buvo apgaubęs per visą gyvenimą. Pirmajame šio sekmadienio Mišių skaitinyje girdime nuostabų ir drauge visiems suprantamą pranašo Izaijo pasakojimą apie pokylį, kurį Viešpats iškelia savo žmonėms. Aprašomi ant stalo esantys valgiai ir gėrimai: „Puota su skaniausiais valgiais, puota su rinktiniais vynais, – pokylis su gardumynais ir grynais, geriausiais vynais“. Ši puota – tai nesibaigiančio džiaugsmo, kurį Dievas skiria savo sukurtiems žmonėms, simbolis. Tai diena, kada išnyks mirtis, kai ant mūsų veido esančios ašaros bus nušluostytos, kai Dievo ištikimieji galės tarti: „Mes juo pasitikėjome, ir jis mus išgelbėjo! Šis yra Viešpats, juo mes pasitikėjome! Džiūgaukime, linksminkimės, kad jis mus išganė!“ Tuo… Skaityti daugiau »
Taip, tai tikra tiesa, kad Jėzus kviečia kas dieną ateiti švęsti Eucharistiją. Šį pokylį, t.y. Eucharistijos šventimą, Jėzus rengia kiekvienam asmeniškai. Labai svarbu Šv. Mišiose dalyvauti visu protu, visa savo esybe, aktyviai atliepti atliepus ir būtinai priimti Šv. Komuniją. Išeinant atsidėkojant nuoširdžiai sukalbėti poterius.
Viešpats mus siunčia į mūsų laikų kryžkeles „Šios dienos Evangelijos palyginimu apie vestuvių pokylį Jėzus atskleidžia planą, kurį Dievas sumanė žmonijai“, – sakė Pranciškus, pradėdamas sekmadienio Evangelijos komentarą. „Karalius, kuris „kuris kėlė savo sūnui vestuves“ (Mt 22, 2) – tai Tėvas, kuris siųsdamas į pasaulį savo viengimį Sūnų, surengė visai žmonių šeimai nuostabią meilės ir bendrystės šventę. Du kartus karalius siunčia savo tarnus kviesti svečių, tačiau jie atsisako, nes jiems rūpi kas kita – laukai ir verslas. Dažnai ir mes kaliame savo interesus ir materialius dalykus aukščiau mus kviečiančio Viešpaties. Tačiau palyginimo karalius nenori, kad pokylio menė liktų tuščia, jis trokšta pasidalinti savo karalystės turtais. Tad jis sako tarnams: „Eikite į kryžkeles ir ką tik rasite, kvieskite į vestuves“ (Mt… Skaityti daugiau »
Dangaus Karalystė lyginama su vestuvių pokyliu, kurį iškėlė karalius savo sūnui. Vestuvės (arba santuoka) – vienas iš Šventajame Rašte vartojamų simbolių apibūdinti Sandoros santykį tarp Dievo ir jo tautos (Oz 2, 16–22; Iz 54, 5–6; 62, 5; Ez 16, 6–14). Brolybės ryšiai (1595) Sekmadienio Evangelija. Kuo gi aš dar galėjau tapti? (905) Evangelijos tekste net penkis kartus vartojamas graikiškas žodis „gàmos“ (liet. „vestuvės“). Palyginime nuolat pasikartojantis kvietimas į vestuves primena Apreiškimo knygos skelbimą: „Džiūgaukime ir linksminkimės, ir duokime jam garbę! Nes prisiartino Avinėlio vestuvės ir jo nuotaka pasirengusi“ (19, 7). „Avinėlio vestuvės“ – Kristaus susivienijimas su išgelbėtąja žmonija laikų pabaigoje. Didįjį ketvirtadienį, kai buvo įsteigta Šventoji Eucharistija, Jėzus sakydamas „trokšte troškau valgyti su jumis šią Velykų vakarienę prieš kentėdamas”, nurodo… Skaityti daugiau »
Skaitinys (Gal 4, 22–24. 26–27. 31–5, 1)
Broliai!
Parašyta, kad Abraomas turėjo du sūnus: vieną iš vergės, o kitą iš laisvosios. Bet vergės sūnus buvo gimęs pagal kūną, o laisvosios – pagal pažadą.
Tai pasakyta perkeltine prasme: tiedvi moterys – tai dvi Sandoros. Viena prie Sinajaus kalno sudaryta, gimdanti vergystei: ją reiškia Hagara. Bet aukštybių Jeruzalė laisva, ir yra mūsų motina, nes parašyta: „Pralinksmėk, nevaisingoji, kuri negimdei! Šūkauk ir džiūgauk, nepažinusi kentėjimų! Nes apleistoji turi daug vaikų, daugiau, negu turinčioji vyrą“.
Štai kodėl, broliai, mes nesame vergės vaikai, bet laisvosios. Kristus mus išvadavo, kad būtume laisvi. Tad stovėkite tvirtai ir nesiduokite vėl įkinkomi į vergystės jungą!
Psalmė (Ps 112, 1–7)
P. Šlovė Viešpaties vardui per amžius!
Dievo tarnai, giedokit,
garbinkit Viešpaties vardą!
Šlovė Viešpaties vardui
dabar ir per amžius! – P.
Nuo pat saulėtekio iki saulėlydžio
tebus šlovinamas Viešpaties vardas.
Aukštai virš tautų yra Viešpats,
garbė jo aukštesnė už dangų. – P.
Kas toks, kaip mūsų Viešpats Dievas?
Jis aukštybėj gyvena,
iš ten žvelgia žemyn į dangų ir žemę.
Jis kelia nuo žemės beturtį, iš purvo elgetą traukia. – P.
Posmelis prieš evangeliją (Ps 94, 8)
P. Aleliuja. – O, kad išgirstumėt šiandien, ką jums Viešpats byloja:
„Tegul jūsų širdys nebūna storžievės“. – P. Aleliuja.
(Lk 11, 29–32)
Žmonėms gausiai susirinkus, Jėzus pradėjo kalbėti: „Ši karta yra bloga karta. Ji reikalauja ženklo, bet jai nebus duota jokio kito ženklo, kaip tik Jonos ženklas. Kaip Jona buvo ženklas nineviečiams, taip Žmogaus Sūnus bus šiai kartai. Pietų šalies karalienė teismo dieną prisikels drauge su šios kartos žmonėmis ir juos pasmerks. Nes ji atkeliavo nuo žemės pakraščių pasiklausyti Saliamono išminties, o štai čia daugiau, negu Saliamonas. Ninevės gyventojai stos teisme drauge su šia karta ir ją pasmerks, nes jie atsivertė, išgirdę Jonos pamokslus, o štai čia daugiau, negu Jona“.
Katalikai.lt
Prašyti širdies tyrumo ir atvirumo Dievo kvietimui Įsijausiu į Jėzaus, kuris nebuvo atpažintas žmonių, kančią. Jis kasdieną dalyvavo jų įprastame gyvenime, bet žmonės, gyvenantys arti Jėzaus, reikalavo papildomų malonės ženklų. * Jėzus perspėja mane apie žmogišką suktumą, kuris padaro neįmanomą tikrą atsivertimą: žmonės reikalauja išskirtinių malonės ženklų ir nenori priimti tų, kurie pasiekiami ranka. * Jėzus prisikėlė iš mirties dėl manęs. Kape išbuvęs tik tris dienas, Jis gyvena pačioje mano kasdienybės širdyje. Ateina pas mane sakramentuose ir Žodyje. * Ar tikiu, kad Jėzus kasdieną mane aplanko? Ar atsimenu ypatingus Jo artumo ženklus, kurie mane labai stipriai užkalbino? * Pietų šalies karalienė atėjo nuo žemės pakraščių pasiklausyti Saliamono išminties. Prisiminsiu asmenis, kurie man yra ypatingi autoritetai. Kas jie tokie? Ar buvimas… Skaityti daugiau »
Vytenis Giknius. Evangelistas Lukas neparašė tiesiai – kas yra tie, reikalaujantys ženklo. Tačiau visai gali būti, kad ženklo parodymas buvo normali procedūra pranašui atpažinti. Ir Jeremijas, ir Ezechielis kalba apie netikrus pranašus, kurių Dievas nesiuntė, ir Jo požiūrį į juos. Pats Jėzus sakė: „Saugokitės netikrų pranašų“. Tačiau bėda, kad šis – visai pagrįstas – žodis imtas vartoti ne pagal paskirtį. Ir užuot buvęs priemone atpažinti, jis tapo priemone susireikšminti: „Nagi, pranaše, rodyk man ženklą!” Net jei ir negalime iš šiandienos Evangelijos pasakyti, kas tie reikalautojai – gan aiškiai matyti, kokios jie yra dvasios. Todėl esu įsitikinęs, kad Jėzaus atsakymas jiems yra ne barimas ar savivalė. Jis matė, kad šių žmonių aklumas yra simptomas tam tikros „širdies kokybės“, ir tai nelaimė,… Skaityti daugiau »
Skaitinys (Gal 5, 1–6)
Broliai!
Kristus mus išvadavo, kad būtume laisvi. Tad stovėkite tvirtai ir nesiduokite vėl įkinkomi į vergystės jungą. Štai aš, Paulius, sakau jums: jeigu leisitės apipjaustomi, Kristus jums nebebus naudingas. Aš pakartotinai įspėju kiekvieną, kuris leidžiasi apipjaustomas; jis tampa įpareigotas laikytis viso įstatymo. Jūs, ieškantys nuteisinimo įstatyme, atsiskyrėte nuo Kristaus, praradote malonę.
O mes, Dvasios vedami, iš tikėjimo laukiame ir tikimės nuteisinimo. Juk Kristuje Jėzuje nieko nereiškia nei apipjaustymas, nei neapipjaustymas, o vien tikėjimas, kuris veikia meile.
Psalmė (Ps 118, 41. 43–45. 47–48)
P. Viešpatie, būki man maloningas.
Viešpatie, būki man maloningas,
paramą žadėtą atsiųski. – P.
Iš mano lūpų neatimk tiesos žodžių –
tavo pasakymais kliaujuos. – P.
Be paliovos aš tavo Teisyno laikysiuos –
nuolat, per amžius. – P.
Plačiuoju keliu tuomet žengsiu,
nes tavo valią vykdyti noriu. – P.
Tavo priesakais aš džiaugiuosi,
juos iš visos širdies myliu. – P.
Į tavuosius įsakymus aš tiesiu ranką,
tavo potvarkius noriu suvokti. – P.
Posmelis prieš evangeliją (Žyd 4, 12)
P. Aleliuja. – Dievo žodis yra gyvas, veiksmingas. Jis teisia širdies sumanymus bei mintis. – P. Aleliuja.
(Lk 11, 37–41)
Vienas fariziejus pasikvietė Jėzų pietų. Įėjęs į vidų, jis tiesiog užėmė vietą prie stalo. Tai matydamas, fariziejus nusistebėjo, kad jis nenusimazgojo rankų prieš valgį.
O Viešpats kreipėsi į jį: „Kaip tik jūs, fariziejai, valote taurės ir dubens išorę, o viduje esate pilni gobšumo ir nelabumo. Neišmanėliai! Argi išorės kūrėjas nėra sukūręs ir vidaus?! Verčiau duokite žmonėms iš savo vidaus tarsi išmaldą, ir viskas jums bus nesutepta“.
Katalikai.lt
Mąstymas Prašyti vidinio teisumo ir laisvės nuo melo Jėzus, pakviestas pietų, įeina į fariziejaus namus ir sėdasi prie stalo. Jis gerai suvokia, kad apleido išorinį apsiplovimo ritualą, kurio ypatingai laikosi fariziejai. * Kontempliuosiu Jėzų, kuris viduje yra laisvas ir švarus, nebijo kaip bus įvertintas kitų. Jis yra laisvas nuo žmonių nuomonių ir nusistebėjimų, kuriuos išreiškia fariziejai. * Sąmoningas suvokimas savo vidinio švarumo ir visiško priklausomumo Jėzui daro mane laisvą nuo žmonių baimės ir aplinkinių nuomonių. Ką galiu pasakyti apie vidinį savo teisumo pajautimą? * Jėzus atvirai smerkia dvilypį fariziejų gyvenimą: rūpinimąsi išoriniu nepriekaištingumu ir akių užmerkimą prieš savąjį vidų, kuriame gimsta nuodėmės purvas. * Kokius jausmus žadina manyje griežti Jėzaus žodžiai? Ar mano sąžinė neprimena man fariziejiškos laikysenos? Ar savo… Skaityti daugiau »
Vincas Kolyčius (1922–2013) Rankų apsiplovimas prieš valgį buvo tik ritualinis veiksmas. Jėzų pietų pakvietęs fariziejus todėl ir nustebo pamatęs, kad jo svečias šio veiksmo neatliko. Ar Jėzus pamiršo tą ritualą atlikti, ar Jis turėjo kitą tikslą, norėjo kažką svarbaus fariziejui pasakyti? Jis kreipėsi į fariziejų , sakydamas :”Kaip tik jūs, fariziejai, valote taures ir dubens išorę, o viduje esate pilni gobšumo ir nelabumo”. Jėzaus priekaištas turbūt įžeidė fariziejų – juk nedažnai svečiai šeimininkams sako papeikimus. Tačiau Jėzus pažinojo žmogaus širdį. Jis matė, kad jį pakvietęs fariziejus buvo Įstatymo raidės bei ritualo ir egoizmo nelaisvėje. Išsakęs priekaištą Jėzus pasiūle paprastą išeitį :” verčiau duokite žmonėms iš savo vidaus tarsi išmaldą”. Ši Jėzaus pastaba aktuali mums visiems. Jis kalbėjo ne vien pirmajame… Skaityti daugiau »
Komentuoja kun. Nerijus Pipiras Reklama, pagerbimas… Šie du žodžiai pirmiausia ateina į galvą, mąstant apie šios dienos Evangelijos ištrauką. Fariziejus kviečiasi Jėzų pietų. Kviečiasi, gal net tikėdamasis, kad jis Jėzaus akyse palips laipteliu aukščiau, kad svečias tikrai nesididžiuos atvykti į jo namus. Juk jis – tas, į kurį turi visi lygiuotis, kuris turi visus įmanomus išminties raktus ir kuriam viskas yra garantuota. Įskaitant ir buvimą šalia Mesijo. Lyg tai priklausytų nuo užimamos visuomeninės padėties… Ir štai akibrokštas. Jėzus tiesiog be didesnių ceremonijų sėdasi prie stalo. Gal buvo išalkęs, pavargęs… Įgudusi fariziejaus akis tokios klaidos negali nepastebėti. Juk visiems galioja vienodos taisyklės. Šioje vietoje, tiesa, galbūt daug kas pavartotų panašų sakinį…Tačiau visgi būtent čia vertėtų kiekvieno, taip pat ir savęs, klausti:… Skaityti daugiau »
UTRECHT, Nyderlandai, 2018 m. Gegužės 7 d. („LifeSiteNews“) – Olandijos kardinolas sakė, kad popiežius Pranciškus nesugebėdamas palaikyti autentiško Bažnyčios tikėjimo verčia jį galvoti apie Katalikų Bažnyčios pranašystės apie „paskutinį Bažnyčios teismą“ pranašystę prieš antrajį Kristaus atėjimą. Utrechto arkivyskupas, kardinolas, 64 metų Willemas Eijkas, šiandien paskelbė straipsnį Nacionaliniame katalikų registre. Eijkas, kurį popiežius Benediktas XVI paskyrė kardinolu 2012 m., gavo daktaro laipsnį prieš įšventinimą į kunigus ir yrai trijų sričių – medicinos, filosofijos ir teologijos – daktaras. Straipsnyje kardinolas apgailestauja dėl popiežiaus Pranciškaus nesugebėjimo išaiškinti bendravimo su protestantais klausimo per praėjusios savaitės susitikimą Vatikane su Vokietijos vyskupais. Popiežius liepė Vokietijos vyskupams gauti vieningą pritarimą šiuo klausimu, tačiau, sako kardinolas Eijkas, jis tiesiog turėjo jiems priminti aiškią Bažnyčios doktriną ir praktiką. „Nepavykus… Skaityti daugiau »
Popiežius priėmė kardinolą George’ą Pellą Popiežiui Pranciškui leidus laikinai palikti Ekonomikos sekretoriato prefekto pareigas, 2017 m. kardinolas G. Pellas grįžo į Australiją, kad asmeniškai stojęs prieš teismą apsigintų nuo kaltinimų. Pirmasis teismo posėdis įvyko 2017 m. liepos mėnesį. Po daugiau kaip metus trukusios bylos, 2018 m. gruodžio mėnesį kardinolas buvo nuteistas 6 m. laisvės atėmimo bausme. 2019 m. jis buvo uždarytas į kalėjimą. Kardinolas nuo pat pradžių tvirtino, kad jis nekaltas. Pirmosios instancijos teismui paskelbus nuosprendį oficialiai reagavo ir Šventasis Sostas. Spaudos salė paskelbė pareiškimą, kuriame buvo sakoma, kad Šventasis Sostas, gerbdamas Australijos teismus, priima domėn sprendimą. Laukiant kitų būsimų teisinės procedūros veiksmų buvo primenama, kad kardinolas visą laiką sakėsi esąs nekaltas ir kad jis turi teisę įteikti apeliaciją aukštesnės… Skaityti daugiau »
Spalio 13 dieną, lygiai prieš šimtą tris metus, įvyko paskutinis stebuklas, siejamas su Fatimos regėjimais. IV. Daugiausiai prievartos tikintieji patyrė iš ideologinių sistemų, atvirai kovojusių su krikščionybe ir netgi viešai skelbusių, jog jos siekiančios išrauti iš žmonių ir krikščionišką tikėjimą, ir bet kokias kitas religingumo apraiškas. Mergelė Marija vaikams Fatimoje apsireiškė 1917 metais, vykstant Pirmajam pasauliniam karui. Jau pirmoje ir antroje Fatimos paslapties dalyse, kurios buvo paskelbtos anksčiau, kalbama apie karą kaip nuodėmės pasekmę. Po pirmojo karo, turėjo sekti kitas – dar baisesnis. Buvo kalbama ir apie Rusiją, kurioje įsivyraus Dievo priešai ir kad bedieviška Rusija persekios krikščionis, naikins tautas ir valstybes. Jei žmonija atsivers, ypač jei Rusija bus paaukota Nekalčiausiajai Marijos širdžiai, pasaulis susilauks Dievo gailestingumo. Trečiojoje dalyje kalbama… Skaityti daugiau »
Spalio 13 dieną, lygiai prieš šimtą tris smetus, įvyko paskutinis stebuklas, siejamas su Fatimos regėjimais. III. Iki 2000 metų vis dar buvo neatskleista vadinamoji Trečioji Fatimos paslaptis: ją žinojo sesuo Liucija, Popiežius Jonas Paulius II ir Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektas – dabartinis popiežius Benediktas XVI. Smalsuolių ir sensacijų ieškotojų nusivylimui, nebuvo slepiama nieko sensacingo, jokių būsimų pasaulinių sukrėtimų. Marija stengiasi vesti žmones prie savo Sūnaus. Čia ir glūdi visa paslapties esmė. Marija pasirodė piemenėliams, didžiajam pasauliui nežinomiems vaikams, ne tam, kad sukeltų sensaciją, bet per kad per šių mažutėlių liudijimą paragintų pasaulį į atsivertimą. Bažnyčia ir šiandien ragina išgirsti Fatimos Marijos kvietimą: atgailauti, melstis už Bažnyčią, už kunigų šventumą, už nuodėmėje gyvenančių žmonių atsivertimą ir už pasaulio taiką… Vadinamoji Fatimos… Skaityti daugiau »
Spalio 13 dieną, lygiai prieš šimtą tris smetus, įvyko paskutinis stebuklas, siejamas su Fatimos regėjimais. II. 1917 metų spalio 13-ąją į Fatimą susirinko apie 70 tūkstančių tikinčiųjų ir smalsuolių. Tą dieną Marija vaikams pasakė, kad ji yra Šventojo Rožančiaus karalienė ir ragino karštai melstis už žmonijos išsigelbėjimą. Apsireiškusią Mergelę Mariją matė tik trys vaikai. Septyniasdešimties tūkstančių žmonių minia, nors neregėjo Mergelės Marijos, matė apsireiškimą lydėjusius kitus nepaprastus reiškinius: saulės diskas nusidažė ryškiai raudona spalva, atrodė, kad saulė dideliu greičiu skrieja link žemės. Ir tai nebuvo tik įvykio dalyvių haliucinacija, nebuvo kažkokia kolektyvinė psichozė. Tas nepaprastas, meteorologijos dėsniams prieštaraujantis reginys buvo nufotografuotas ir nuotraukose užfiksuotus vaizdus galima matyti ir šiandien. Trys vaikai savo nepaprastą religinę patirtį išgyveno vaikiškai, bet tai nereiškia,… Skaityti daugiau »
Spalio 13 dieną, lygiai prieš šimtą tris smetus, įvyko paskutinis stebuklas, siejamas su Fatimos regėjimais. 1917 m. gegužės 13-ąją, Portugalijoje, nuošalioje Fatimos vietovėje, trims piemenėliams – Liucijai dos Santos, Pranciškui Marto ir Jacintai Marto – pasirodė Švenčiausioji Mergelė Marija. Apreiškimai kartojosi kas mėnesį iki spalio 13 dienos. Viename iš pasirodymų Marija vaikams sakė, jog ji yra Rožančiaus karalienė, ragino melstis ir atgailoti. Bažnyčia dar 1930 metais oficialiai patvirtino apsireiškimų tikrumą ir ne tik leido, bet ir visaip skatino pamaldumą į Fatimos Mariją, Rožančiaus karalienę. Liucija buvo vyriausia iš trijų regėtojų. Jai tada buvo 10 metų; Pranciškui – 9; Jacintai – 7. Trys vaikai, iš netoliese esančio Aljustrel kaimo, Fatimoje ganė avis. 1917-ųjų gegužės 13-ąją, kaip kiekvieną dieną, visi trys kartu… Skaityti daugiau »
Skaitinys (Gal 5, 18–25)
Broliai!
Gyvenkite Dvasia, ir jūs nepasiduosite kūno geismams.
Mat kūno geismai priešingi dvasiai, o dvasios – kūnui; jie vienas kitam priešingi, todėl jūs nedarote, kaip norėtumėte. Bet jei leidžiatės Dvasios vadovaujami, jūs nebesate įstatymo valdžioje. Kūno darbai gerai žinomi; tai ištvirkavimas, netyrumas, gašlavimas, stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumas, nesantaika, pavyduliavimas, piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymai, pavydai, girtavimai, smaguriavimai ir panašūs dalykai. Aš jus įspėju, kaip jau esu įspėjęs, jog tie, kurie taip daro, nepaveldės Dievo karalystės.
Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, taika, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo. Kurie yra Kristaus Jėzaus, tie nukryžiavo savo kūnus su aistromis ir geismais. Jei gyvename Dvasia, tai ir elkimės pagal Dvasią.
Psalmė (Ps 1, 1–4. 6)
P. Kas tavimi, Viešpatie, seka, turės gyvenimo šviesą.
Laimingas, kuris neklauso piktų patarimų,
nestoja į paklydėlių kelią, nesėdi su nepraustaburniais.
Viešpaties mėgsta Teisyną,
mąsto jį dieną ir naktį. – P.
Jis – kaip tas medis, prie upelio sodintas,
duos gerą derlių, metui atėjus,
nevysta jo lapai;
visi darbai jo sėkmingi. – P.
Ne taip su bedieviais, ne taip!
Jie kaip pelai, sklaidomi vėjo.
Į teisiųjų gyvenimo kelią Viešpats žiūri maloniai,
o kelias bedievių į pražūtį veda. – P.
Posmelis prieš evangeliją (Jn 10, 27)
P. Aleliuja. – Manosios avys klauso mano balso,– sako Viešpats; –
aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. – P. Aleliuja.
(Lk 11, 42–46)
Jėzus kalbėjo:
„Vargas jums, fariziejai! Jūs duodate dešimtinę iš mėtų, rūtų ir kitokių žolelių, o nepaisote teisingumo ir Dievo meilės. Reikia šitai daryti ir ano neapleisti!
Vargas jums, fariziejai! Jūs taip mėgstate pirmąsias kėdes sinagogose ir sveikinimus turgavietėse…
Vargas jums! Esate lyg apleisti kapai, kuriuos žmonės nepastebėdami mindžioja“.
Tada vienas Įstatymo mokytojas atsiliepė: „Mokytojau, taip kalbėdamas, tu ir mus įžeidi“.
Katalikai.lt
Vincas Kolyčius (1922–2013) „Vargas jums“ Tuos Jėzaus žodžius šios dienos Evangelijoje girdime net 4 kartus. Tie žodžiai jau buvo kartojami ir senajame Testamente. Paskaitykime Ez. 34:1-11. Ten parašyta :” Vargas jums, Izraelio ganytojai, ganiusieji save pačius! Jūs valgote riebalus, rengiatės vilna ir skerdžiate penimas avis, bet avių nemaitinate. Silpnųju jūs nestiprinote, sergančiųjų negydėte, sužeistųjų netvarstėte, paklydusiųjų ir pražuvusių neieškojote, bet valdėte jas jėga, net šiukštumu…. ” Ir štai šiandien vėl skaitome Jėzaus žodžius :„Vargas jums…“ Ar ne panašu? Šie Jėzaus žodžiai Jam prieštaravusiems Rašto aiškintojams ir fariziejams atrodo šiurkštūs, bet manome, kad jie to nusipelnė. Jie ne tik patys nesistengė įžengti į Dievo karalystę, bet ir stengėsi uždaryti duris tiems, kurie norėjo į ta karalystę patekti. Pagrindas buvo išorinio ritualo… Skaityti daugiau »
Prašyti visiško širdies tyrumo, atpažįstant savo nuodėmes ir silpnybes Su ypatingu dėmesiu klausysiu ryžtingų Jėzaus žodžių. Jis smerkia laikyseną fariziejų, kurie žmonių akyse yra laikomi religiniais autoritetais. Jėzus žino, kas slypi žmogaus širdyje. Jis pastato fariziejus tiesos akivaizdoje. * Jėzus ir mane pažįsta iki pat mano gelmių. Galiausiai svarbu yra tik tai, kas esu Jo akyse. Prašysiu Jėzaus, kad padėtų man pažvelgti į save Jo akimis ir kad atskleistų mano širdies užmojus. * Jėzus meta iššūkį fariziejams, sakydamas, kad jie rūpinasi išorinėmis pamaldumo praktikomis, o apleidžia Dievo meilę ir teisingumą. Ar Jėzaus iššūkis pažadina mano širdyje kokią nors neramybę? Kas yra mano gyvenime pirmoje vietoje? Kurias vertybes labiausiai saugau, o kurias apleidžiu? * Prisirišimas prie „pirmų vietų“ ir prie „pasveikinimų“… Skaityti daugiau »
IV. „Visi žmonių skausmai Dievui yra šventi“, – sakė Pranciškus, cituodamas 56-ąją psalmę: „Tu sužymėjai mano klajones. Supilk mano ašaras į savo ąsotį! Argi jos nėra sužymėtos tavo knygoje?“ (Ps 56, 9). Dievui mes nesame svetimi ar skaičiai. Mes esame veidai ir širdys, jis žino visų mūsų vardus. Psalmėse tikintysis randa atsakymą. Jis žino, kad, net jei visų žmonių durys užrakintos, Dievo durys yra atviros. Net jei visas pasaulis smerktų, pas Dievą aš rasiu išsigelbėjimą.“ Kartais besimeldžiant pakanka žinoti, kad Dievas mus girdi. Ne visos problemos išsisprendžia, tačiau, kas meldžiasi, nesijaučia nuviltas. Jis supranta, kad daug šio gyvenimo problemų liks neišspręstos, tačiau vien žinojimas, kad Dievas girdi, padeda pakelti sunkumų naštą. Blogiausia, kas gali nutikti, – tai kentėti apleistiems, niekieno… Skaityti daugiau »
III. Psalmių malda – tai žmogaus šauksmas. Įvairiopas šauksmas, nes gyvenime skausmas įgauna daugybę formų – tai gali būti įvairios patirtys,pradedant liga, neapykanta, karu, persekiojimais, nepasitikėjimu ir baigiant mums skausmingiausia mirties neišvengiamybe. Apie mirtį psalmės kalba kaip apie labiausiai nesuprantamą žmogaus priešą: koks nusikaltimas nusipelno tokios žiaurios bausmės, sunaikinimo ir galo? Besimeldžiantysis prašo Dievo pagalbos ten, kur visos žmogaus pastangos yra bevaisės. Štai kodėl malda veda į išganymą ir yra paties išganymo pradžia. Šiame pasaulyje kenčia visi – ir kas tiki Dievu, ir kas jį atmeta. Nors skausmo neišvengiamumas apima visą žmoniją, tačiau pati skausmo patirtis visada yra asmeninė. „Visada yra „mano“ ašaros. Daug žmonių verkė ir verkia pasaulyje, tačiau kiekvienas kenčia savo skausmą, lieja savo ašaras“, – sakė Pranciškus.… Skaityti daugiau »
II. Psalmės – tai iš gyvenimo, dažnai iš dramatiškos egzistencijos kilę maldavimai. Psalmyne nesutinkame nekonkrečių, abstrakčių žmonių, kurie painioja maldą su estetine patirtimi. Psalmės – tai ne atsisėdus prie rašomojo stalo sukurti tekstai. Psalmių žodžius taria žmogus toks, koks jis yra. „Neturime užmiršti“, – pridūrė Pranciškus, – „kad, jei norime, kad mūsų malda būtų tikra, turime melstis tokie, kokie esame. Neturime nugrimuoti savo sielos. Turime sakyti: „Viešpatie, štai aš. Toks, koks esu.“ Turime eiti pas Viešpatį tokie, kokie esame, su savo gražiais bruožais ir su nelabai gražiais, kurių galbūt niekas nemato, bet mes savo viduje apie juos žinome. Psalmėse mes girdime tikrų žmonių, žmonių iš kūno ir kraujo, balsus, girdime maldą žmonių, kurių gyvenimai, kaip visų, buvo kupini problemų, pastangų,… Skaityti daugiau »
Skaitydami Bibliją nuolat susiduriame su įvairių rūšių maldomis. Tačiau yra viena knyga, kuri susideda vien iš maldų. Tai psalmynas – 150 maldų, sakė popiežius Pranciškus. Psalmynas yra viena vadinamųjų išminties knygų, nes kalbėdamas apie dialogo su Dievu patirtį mus moko melstis. Į psalmes sudėti visi žmogaus jausmai – džiaugsmai, skausmai, abejonės, viltys, nusivylimai, kurie nuspalvina mūsų gyvenimą. Kaip sakoma katekizme, nors psalmių turinys siejasi su praeities įvykiais, jas gali kartoti kiekvienas žmogus, bet kuriomis aplinkybėmis ir bet kuriais laikais (plg. Katekizmas 2588). Kartodami psalmes mokomės maldos, sakė Pranciškus. Šventosios Dvasios įkvėpti psalmių žodžiai kiekvieną žmogų moko, kaip melstis Dievui, kaip jam dėkoti, kaip jo šauktis džiaugsmuose ir varguose, kaip gėrėtis jo nuostabiais darbais. Apibendrindami galime sakyti, kad psalmės – tai… Skaityti daugiau »
Skaitinys (Ef 1, 1–10) Paulius, Dievo valia Jėzaus Kristaus apaštalas, šventiesiems, gyvenantiems Efeze, ir ištikimiesiems Kristuje Jėzuje. Malonė ir ramybė jums nuo mūsų Tėvo Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus! Garbė Dievui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvui, kuris palaimino mus Kristuje visokeriopa dvasine palaima danguje, mus išrinkdamas jame prieš pasaulio sutvėrimą, kad būtume šventi ir nekalti jo akivaizdoje. Iš grynos meilės, laisvu savo valios nutarimu jis iš anksto paskyrė mus per Jėzų Kristų tapti jam įsūniais savo malonės kilnumo šlovei. Ja jis apipylė mus vardan Mylimojo, kuriame turime atpirkimą jo krauju ir nuodėmių atleidimą jo malonės gausa. Jis dosniai apreiškė mums savo malonę su įvairiopa išmintimi ir sumanumu, paskelbdamas mums savo valios paslaptį, kaip jis panorėjo iš anksto nutarti jame, amžių… Skaityti daugiau »
Psalmė (Ps 97, 1–6)
P. Savo išganymą Viešpats apreiškė.
Naują giesmę giedokite Viešpačiui:
nuostabius darbus jis daro!
Jo dešinė visagalė,
jo šventoji ranka pergales skina. – P.
Savo išganymą Viešpats apreiškė,
jo teisingumas šviečia pagonims.
Atsimena savo gerumą, ištikimumą,
Izraelio šeimai žadėtą. – P.
Ir mato visas pasaulis
išganingąjį Dievo veikimą.
Žavėkitės Viešpačiu, šalys,
šūkaukit, džiūgaukit, grokit! – P.
Viešpačiui skambinkit arfom,
giedokit, pritariant kankliams.
Trimitų ir rago balsai tegu aidi.
Valdovą Viešpatį girkit audringai. – P.
Posmelis prieš evangeliją (Jn 14, 5)
P. Aleliuja. – Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas,– sako Viešpats. –
Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane. – P. Aleliuja.
(Lk 11, 47–54)
Jėzus kalbėjo:
„Vargas jums! Jūs statote pranašams paminklus, o jūsų tėvai juos žudė! Taigi jūs liudijate ir pritariate savo tėvų darbams. Jie žudė, o jūs statote paminklus.
Štai kodėl Dievo Išmintis yra pasakiusi: ‘Aš siųsiu pas juos pranašų ir apaštalų, o jie vienus žudys, kitus persekios, kad iš šios kartos būtų pareikalauta visų pranašų kraujo, pradedant Abelio krauju iki kraujo Zacharijo, kuris buvo nužudytas tarp altoriaus ir šventyklos’. Taip! Aš sakau, jog bus pareikalauta jo iš šios kartos.
Vargas jums, Įstatymo mokytojai! Jūs pasisavinote pažinimo raktą, bet patys nėjote ir norintiems įeiti kliudėte“.
Jam iš ten išėjus, Rašto aiškintojai bei fariziejai pradėjo labai jį pulti ir visaip kamantinėti, tykodami ką nors pagauti iš jo lūpų.
Katalikai.lt
Prašyti nuolankios ir atviros širdies, priimant sunkią tiesą Su užsidegimu šauksiuosi Šventosios Dvasios šviesos ir jėgos, kad atvertų mane Jėzaus žodžiams, kad su ryžtingumu juos priimčiau ir kad Jo žodis teistų mano širdį ir mano sąžinę. * Atsistosiu arti Jėzaus, pamatysiu Jo skvarbų ir susirūpinusį žvilgsnį, išgirsiu jo griežtus ir pilnus galios žodžius: „Vargas jums…“. Jėzaus žodžiai yra kaip „kūjis“, kuris trupina užkietėjusios širdies akmenį. * Jėzus priekaištauja tiems, kurie užmušinėja pranašus ir tiems, kurie žiūri bei pritaria nusikaltimams. Jis primena, kad kiekviena skriauda kada nors bus teisingai įvertinta. Jėzus yra istorijos Viešpats ir niekas negali išvengti Jo kontrolės. * Grįšiu su Jėzumi prie savo gyvenimo istorijos. Sustosiu su Juo prie asmenų, vietų, įvykių, kuriuose patyriau skriaudą arba skriaudžiau kitus.… Skaityti daugiau »
Komentuoja kun. Ramūnas Mizgiris OFM Šį perspėjimą fariziejams ir Įstatymo mokytojams Lukas įterpia į pasakojimą, kur Jėzus bendrauja prie stalo vieno fariziejaus namuose. Ginčai su fariziejais ar jų papeikimas, pasak Luko, įvyksta bendraujant prie stalo (Lk 5, 29–39; 7, 36–50; 14, 1–24). Raktas – tai žinojimas, kad išganymą per tikėjimą į Jėzų Kristų Dievas mums suteikia neatlyginamai, visiškai už dyką: „Bet dabar be Įstatymo pasireiškė Dievo teisumas, paliudytas Įstatymo ir Pranašų. Tai Dievo teisumas, tikėjimu į Jėzų Kristų duodamas visiems tikintiesiems. Nėra jokio skirtumo, nes visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės, o nuteisinami dovanai jo malone dėl Kristaus Jėzaus atpirkimo“ (Rom 3, 21–24). Įstatymo mokytojai manė, kad bus išgelbėtas, kas laikosi įsakymų, o kas nesilaiko bus pasmerktas. Šitaip jie… Skaityti daugiau »
Skaitinys (Ef 1, 11–14)
Broliai!
Kristuje esame tapę Dievo nuosavybe, iš anksto paskirti sutvarkymu to, kuris visa veikia pagal savo valios nutarimą, kad pasitarnautume jo didybės šlovei mes, kurie nuo seno turėjome viltį Mesijyje. Kristuje ir jūs, išgirdę tiesos žodį – išgelbėjimo Evangeliją – ir įtikėję juo, esate paženklinti pažadėtąja Šventąja Dvasia, kuri yra mūsų paveldėjimo laidas jo nuosavybės atpirkimui, jo didybės šlovei.
Psalmė (Ps 32, 1–2. 4–5. 12–13)
P. Laiminga tauta, kuri išrinkta būti Viešpaties nuosavybe.
Džiūgaukit, Viešpačiui teikdami šlovę, teisieji;
teisiesiems garbinti dera.
Kankliais Viešpatį skelbkit,
jam dešimtstyge skambinkit arfa. – P.
Viešpaties žodis teisingas,
tikras jo darbas kiekvienas.
Brangi jam teisė ir teisingumas,
o jo malonių pilna yra žemė. – P.
Laiminga tauta, kuri savo Dievu Viešpatį laiko,
toji tauta, kuri išrinkta būti jo nuosavybe.
Viešpats iš aukšto dangaus žemyn žvelgia
ir mato žmogų kiekvieną. – P.
Posmelis prieš evangeliją (Ps 32, 22)
P. Aleliuja. – Viešpatie, būki tu mums gailestingas, mes gi taip tavim tikim. – P. Aleliuja.
(Lk 12, 1–7)
Susirinko tūkstančiai žmonių taip, kad vieni kitus trypė. Tada Jėzus pradėjo kalbėti pirmiausia į savo mokinius: „Saugokitės fariziejų raugo, tai yra veidmainystės. Nėra nieko uždengto, kas nebus atidengta, ir nieko paslėpto, kas nepasidarys žinoma. Ką kalbėjote patamsyje, skambės šviesoje, ir ką šnibždėjote į ausį kambariuose, bus garsiai skelbiama nuo stogų!
Aš sakau jums, savo bičiuliams: nebijokite tų, kurie žudo kūną ir paskui nebegali daugiau kenkti. Aš parodysiu, ko turite bijoti: bijokite to, kuris nužudęs turi galią įstumti į pragarą. Taip, sakau jums: šito bijokite!
Argi ne penki žvirbliai parduodami už du skatikus? Tačiau nė vienas iš jų nėra Dievo pamirštas. Žinokite, kad netgi visi jūsų galvos plaukai suskaityti. Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių“.
Katalikai.lt
Prašyti gilaus troškimo gyventi tiesoje ir atvirume Dievui Išvysiu save daugiatūkstantinėje minioje. Pajusiu didžiulę spūstį. Visi stumdosi, kad būtų arti Jėzaus ir išgirstų tai, ką Jis sako. Pabandysiu nusigauti kaip įmanoma arčiau Jo. * Atkreipsiu dėmesį į savo troškimus. Kokią vietą juose užima Jėzus? Ar „stumdausi“, tam kad pamatyčiau ir išgirsčiau Jėzų? Ką galiu pasakyti apie savo asmeninę maldą? * Įsivaizduosiu, kad Jėzus pastebi mane minioje. Žiūri į mane įdėmiai ir sako man: „Saugokis veidmainystės“. Jis įspėja mane dėl apsimetinėjimo, tiesos slėpimo mano gyvenime. Joks širdies šešėlis bei melagystė nepasislepia nuo Tiesos. * Atkakliai prašysiu Jėzaus, kad parodytų man ir pašalintų iš mano širdies viską, kas galėtų sunaikinti manyje paprastumą ir tiesumą. * Jėzus draugiškai kviečia, kad nesusikoncentruočiau į baimę… Skaityti daugiau »
Kun. Ramūnas Mizgiris OFM Baimė įžengė į pasaulį kartu su nuodėme. Iš kart po savo nuopuolio, Adomas sako Viešpačiui: „Išgirdau tavo garsą sode ir nusigandau.“ Dievas tada jo paklausė: „Ar valgei vaisių nuo medžio, kurio vaisių buvau tau įsakęs nevalgyti?“ (Pr 3, 10–11). Ši baimės patirtis, įsišaknijusi nuodėmėje, pasiekė visus žmones. Tačiau visose Evangelijos puslapiuose, o prieš tai ir Senajame Testamente, aidi žodis: „Nebijok!“ Dievas kviečia Abraomą nebijoti, kai pasiūlo jam keliauti iš savo šalies į nežinomą kraštą; pranašams irgi sako: „Nebijokite, aš esu su jumis.“ Mergelė Marija išgirsta iš angelo: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą!“ (Lk 1, 30). Šios dienos Evangelijoje Jėzus mums pateikia motyvaciją, mūsų baimių priešnuodį: nebijokite tų, kurie žudo kūną; nėra nieko pasaulyje, išskyrus… Skaityti daugiau »
badas – žmonijos tragedija ir gėda Spalio 16-ąją sukako 75 metai nuo Jungtinių maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) įkūrimo. Šią dieną kasmet minima ir Pasaulinė maisto diena. Organizacijos įkūrimo sukakties proga penktadienį FAO būstinėje Romoje buvo surengta tarptautinė konferencija, kurios dalyvių dauguma dalyvavo nuotoliniu būdu. Konferencijos dalyviams buvo perduota popiežiaus Pranciškaus video žinia. Sveikindamas savo įkūrimo 75 metų sukaktį mininčią Jungtinių Tautų Organizacijos žinybą, kurios pagrindinis tikslas – kova su bado problema pasaulyje, popiežius sakė, kad nepaisant per pastaruosius dešimtmečius pasiektos pažangos, badas vis dar yra viena rimčiausių pasaulyje neišspręstų problemų. Gyvename prieštaravimų kupinais laikais: matome didžiulę pažangą įvairiose mokslo srityse, tačiau tuo pat metu pasaulį kamuoja daugybė humanitarinių krizių. Remiantis naujausia FAO statistika, nepaisant pastaraisiais dešimtmečiais dėtų pastangų,… Skaityti daugiau »
Skaitinys (Ef 1, 15–23) Broliai! Išgirdęs apie jūsų tikėjimą Viešpačiu Jėzumi ir apie jūsų meilę visiems šventiesiems, aš nesiliauju dėkojęs už jus, prisimindamas jus ir melsdamasis, kad mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievas, garbingiausias Tėvas, suteiktų jums išminties ir apreiškimo Dvasią ir jūs galėtumėte jį pilnai pažinti; kad apšviestų jūsų dvasios akis ir jūs pažintumėte, kokia yra viltis, į kurią jūs esate pašaukti, koks jo šventųjų garbingo paveldėjimo turtas ir kokia nepalyginama jo galybės didybė mums, tikintiesiems, veikiant jo neribotai jėgai. Ja jis prižadino Kristų iš numirusių ir pasodino danguose savo dešinėje, aukščiau už visas kunigaikštystes, valdžias, galybes, viešpatystes ir už kiekvieną vardą, tariamą ne tik šiame pasaulyje, bet ir būsimajame, ir visa jam palenkė po kojų, o jį patį pastatė… Skaityti daugiau »
Skaitinys (Ef 1, 15–23) Broliai! Išgirdęs apie jūsų tikėjimą Viešpačiu Jėzumi ir apie jūsų meilę visiems šventiesiems, aš nesiliauju dėkojęs už jus, prisimindamas jus ir melsdamasis, kad mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievas, garbingiausias Tėvas, suteiktų jums išminties ir apreiškimo Dvasią ir jūs galėtumėte jį pilnai pažinti; kad apšviestų jūsų dvasios akis ir jūs pažintumėte, kokia yra viltis, į kurią jūs esate pašaukti, koks jo šventųjų garbingo paveldėjimo turtas ir kokia nepalyginama jo galybės didybė mums, tikintiesiems, veikiant jo neribotai jėgai. Ja jis prižadino Kristų iš numirusių ir pasodino danguose savo dešinėje, aukščiau už visas kunigaikštystes, valdžias, galybes, viešpatystes ir už kiekvieną vardą, tariamą ne tik šiame pasaulyje, bet ir būsimajame, ir visa jam palenkė po kojų, o jį patį pastatė… Skaityti daugiau »
Dievo Žodis Skaitinys (Ef 1, 15–23) Broliai! Išgirdęs apie jūsų tikėjimą Viešpačiu Jėzumi ir apie jūsų meilę visiems šventiesiems, aš nesiliauju dėkojęs už jus, prisimindamas jus ir melsdamasis, kad mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Dievas, garbingiausias Tėvas, suteiktų jums išminties ir apreiškimo Dvasią ir jūs galėtumėte jį pilnai pažinti; kad apšviestų jūsų dvasios akis ir jūs pažintumėte, kokia yra viltis, į kurią jūs esate pašaukti, koks jo šventųjų garbingo paveldėjimo turtas ir kokia nepalyginama jo galybės didybė mums, tikintiesiems, veikiant jo neribotai jėgai. Ja jis prižadino Kristų iš numirusių ir pasodino danguose savo dešinėje, aukščiau už visas kunigaikštystes, valdžias, galybes, viešpatystes ir už kiekvieną vardą, tariamą ne tik šiame pasaulyje, bet ir būsimajame, ir visa jam palenkė po kojų, o jį… Skaityti daugiau »
Psalmė (Ps 8, 2–3a. 4–7)
P. Tavo Sūnus viešpatauja tavo rankų sukurtajam pasauliui.
Viešpatie, mūsų Valdove,
koks įstabus tavo vardas pasauly!
Tavo šlovė pranoksta žvaigždėtąjį skliautą;
ją skelbia lūpos vaikučių, mažutėlaičių. – P.
Kai pasižiūrim į tavo dangų, tavo rankų sukurtą,
į mėnulį, žvaigždes, tvariai padarytas,
tariam: „Kas gi žmogus, kad tu jį dar atmintum,
kas tas Adomo sūnus, kad jį belankytum?! – P.
Jį padarei ne ką menkesnį už angelus,
garbe ir grožiu jį vainikuoji.
Jis viešpatauja tavo rankų sukurtajam pasauliui.
Jam po kojų tu visa paklojai“. – P.
Posmelis prieš evangeliją (Jn 15, 26b. 27a)
P. Aleliuja. – Tiesos Dvasia toliau liudys apie mane, – sako Viešpats, – ir jūs liudysite. – P. Aleliuja.
(Lk 12, 8–12)
Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Aš jums sakau: kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, tą ir Žmogaus Sūnus išpažins Dievo angelų akivaizdoje. O kas manęs išsigins žmonių akivaizdoje, to bus išsiginta Dievo angelų akivaizdoje.
Kas tartų žodį prieš Žmogaus Sūnų, tam bus atleista, o kas piktžodžiautų Šventajai Dvasiai, tam nebus atleista. Kai jie ves jus į sinagogas pas viršininkus ar vyresnybes, nesirūpinkite, kaip ginsitės ar ką atsakinėsite, nes Šventoji Dvasia tada jus pamokys, ką kalbėti“.
Katalikai.lt
Prašyti gilaus ryšio su Jėzumi ir Šventąja Dvasia visose gyvenimo situacijose Įdėmiai įsiklausysiu į Jėzaus mokymą. Jis yra radikalus ir moko mane aiškaus pasirinkimo. Kiekvienas pasirinkimas turi blogas arba geras pasekmes. Jėzus saugoja mane nuo pasidavimo kompromisų ar vidutiniškumo pagundai. * Pažvelgsiu į savo iki šiol padarytus gyvenimo pasirinkimus. Ką galiu apie juos pasakyti? Ar jie buvo vienareikšmiai, evangeliniai? Ar esu nuoseklus savo pasirinkimuose? Kokiems pasirinkimams išlikau ištikimas, o kokiems ne? * Arba aš Jėzų išpažįstu, arba Jo išsiginu, kito kelio nėra. Sugrįšiu prie savo ryšio su Jėzumi istorijos. Atsistosiu prieš Jį ir pasižiūrėsiu į savo gyvenimą šių dviejų laikysenų atžvilgiu: kada išpažinau Jėzų ir kada Jo išsigyniau. * Jėzus įspėja mane dėl nuodėmių prieš Šventąją Dvasią. Galiu dvasiškai pražūti,… Skaityti daugiau »
Komentuoja Elena Šiaudvytienė Iš tiesų nelengva suvokti, kaip gali egzistuoti toks nusikaltimas, kurį padarius, nebėra atleidimo – piktžodžiavimas Šventajai Dvasiai… Mums sunku klausytis šiandienos Evangelijos galbūt dėl dviejų priežasčių: visų pirma, mes niekaip nesugebame suderinti šio Jėzaus posakio su tikėjimu, jog Dievo gailestingumas yra begalinis, jog jis atleidžia kiekvienam, sugraudinta širdimi atgailaujančiam žmogui; antra – daug žmonių dabar jau nebesuvokia žodžio „piktžodžiauti“ prasmės. Evangelistai Matas ir Morkus taip pat mini šį Viešpaties posakį. Pagal jų pasakojimą, fariziejai piktžodžiavo, teigdami, jog Jėzus išvaro demonus šėtono galia. Evangelijoje pagal Luką Jėzus kalba apie neatleidžiamą nuodėmę kitoje situacijoje. Būdamas milžiniškoje minioje, kur žmonės vieni kitus net trypia, Viešpats prabyla apie viešą savo tikėjimo išpažinimą ir įspėja saugotis veidmainystės, t.y. buvimo vienokiu privačioje aplinkoje… Skaityti daugiau »