Jėzus pasitraukė į Tyro ir Sidono sritį. Ir štai iš ano krašto atėjo viena moteris kananietė ir šaukė: „Pasigailėk manęs, Viešpatie, Dovydo Sūnau! Mano dukterį baisiai kankina demonas!“ Bet Jėzus neatsiliepė.
Tuomet priėjo mokiniai ir ėmė jį prašyti: „Išklausyk ją, nes ji sekioja iš paskos rėkdama!“
Jėzus tarė: „Aš esu siųstas tik pas pražuvusias Izraelio namų avis“.
Tada moteris pribėgusi puolė ant žemės, maldaudama: „Viešpatie, padėk man!“
Jis atsakė: „Nedera imti vaikų duoną ir mesti šunyčiams“.
O ji sako: „Taip, Viešpatie, bet ir šunyčiai ėda trupinius, nukritusius nuo šeimininko stalo“.
Tuomet Jėzus tarė jai: „O moterie, didis tavo tikėjimas! Tebūnie tau, kaip prašai“. Ir tą pačią valandą jos duktė pasveiko. (Mt 15, 21–28)
Apmąstydami šio sekmadienio Gerąją Naujieną apie tikėjimo didžią galią kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: kad atsiverstume ir ieškotume Tėvo valios, kad Viešpaties Veido Šviesa išvaikytų mūsų protų ir širdies sutemas, kad Šventoji Dvasia per mūsų pasirinkimus subrandintų savo vaisių, kad neapsnūstume ir neįmigtume, kad taptume uoliais Dangaus karalystės mokiniais.
Dieve, duok atmesti visa, kas žemina Tavo vaikų vardą, išsklaidyk visas mūsų baimes ir nerimą, suteik ir drąsos išpažinti savo krikščioniškąjį tikėjimą, ir ryžto dėl jo susigrumti su šio pasaulio galingaisiais, kad įsišakniję Jo Tiesoje neišsigąstume galios tų, kurie negali nužudyti sielos, kad tamsybių prislėgti atmintume Tavo Atsimainymo pažadą ir viltį, kad šių laikų pervartose stiprintume vieni kitus ir drąsintume.
Dieve, išklausyk mūsų, Tiesos.lt bendruomenės, užtarimo maldą ir už visus tuos, kurie yra persekiojami dėl tikėjimo ir įsitikinimų, sloginami nevilties ir baimės, atskirti vienatvės ar skurdo, piktojo puolami ar Tavęs nepažindami jaučiasi apleisti – tegul juos sustiprina palaimintojo ir kankinio Teofiliaus Matulionio nepalaužiama dvasia ir ryžtas patikėti viltimi net ir tada, kai, atrodo, nėra jokios vilties.
Viešpatie, duok mūsų Tautai išmintingų lyderių – kad vadovautųsi jie ne šio pasaulio galios logika ir siektų ne valdyti, o Tau ir artimui tarnauti. Kad rastųsi tvirto tikėjimo ganytojų, kurie palaimintojo Teofiliaus Matulionio įkvėpti, eitų savo gerojo ganytojo pareigas drąsiai skelbdami Dievo žodį ir ieškodami Jo Tiesos.
Duok, kad ir mes, Tiesos.lt bendruomenė, brangintume savo, Dievo vaikų, laisvę ir augtume tikėjimo, vilties ir meilės darbais. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Mons. Artūras Jagelavičius. Brangūs trupinėliai
Žvelgiant į praėjusio sekmadienio skaitinius, šios dienos Evangelijoje Jėzus silpnatikiui apaštalui Petrui priešpriešina didelį svetimšalės pagonės moters tikėjimą. Mums kyla klausimas, kodėl su tokiu nusižeminimu ir paprastumu evangelistai pasakoja įvykius, kurie iškelia aikštėn silpną ir svyruojantį apaštalų tikėjimą? „Tam, kad mes neprarastume vilties pasiekti nepajudinamą, tvirtą tikėjimą, kurį vėliau apaštalai išsiugdė“, – sako šv. Josemaria Escriva.
Tikėjimas dažniausiai randasi viduje, širdyje. Ši pagonė kanaanietė turi žibantį perlą – išbandytą tikėjimą. Griežti Jėzaus žodžiai neišgąsdino moters, priešingai, lyg iš garstyčios grūdelio augino jos tikėjimą. Jos malda buvo atkakli ir ištverminga. Kaip mes reaguotume, jeigu Jėzus mums ištartų tokius griežtus žodžius kaip kanaanietei? Tikriausiai įsižeistume ir nueitume. Arba pakeltume balsą, kaip apšaukiame kunigus, kai jie netyčia supainioja vardus mirusiųjų, už kuriuos aukojamos šv. Mišios? Savo griežta kalba Jėzus išbando ne tik kanaanietės tikėjimą, bet ir kantrybę-ištvermę.
Kiek kartų išgyvenome kartėlį, kuomet atrodė, jog Dievas mūsų neišklauso, kad jis toli, tyli… „Mes Dievo prašome, kas mums patinka, o Dievas mums duoda tai, ko mums reikia“, – sako mistikas poetas Leonas Bloy.
„Skaudu matyti, kiek daug krikščionių taip gausiai tikėjimo turi savo burnose, ir taip šykščiai jo įdeda į savo darbus“, – teigia šv. Josemaria Escriva.
Ar esame pasirengę ką nors paaukoti, kažko atsisakyti, idant Dievas išklausytų mūsų maldą? Ar esame pasiruošę kovoti už prašomą iš Dievo malonę? Net gavusi griežtą atsakymą, moteris nepraranda savo orumo ir dar aktyviau ir atkakliau prašo! Ji parodo ne pasyvų, ne abejingą, bet atkaklų, kovojantį ir net gudrų tikėjimą. Dievas nori, kad besimeldžiantysis būtų ryžtingas, garbingas, pasitikintis. Malda turi būti garbinga, ne sukta, nekelianti Dievui sąlygų. Moteris net sutinka su tuo, kad žydai pagonis šunimis vadina. Bet ši pagonė moteris vertina ir trupinius nuo Dievo malonių stalo. Esame apsipratę su duonos kepaliukais, o trupinius tiesiog išmetame. Štai kas lankysitės Graikijoje, nedrįskite palikti lėkštėje nesuvalgytos duonos, padavėjas, prieš nunešdamas nešvarius indus, jūsų duoną išims ir padės ant servetėlės, kad suvalgytumėte.
Mes, mieli tikintieji, apsiprantame ir su tikėjimu. Turime viską. Turime Eucharistiją, vos ne kasdien ją priimame, bet nevertiname, neįsigiliname, jog pats Kristus – Dievas ateina į mūsų širdį. Turime Atgailos sakramentą, tačiau vos tik atlikę išpažintį vėl neriame į nuodėmes. Turime Dievo žodį, bet pagal jo reikalavimus negyvename. Tad, jeigu norime įvertinti visus dvasinius dalykus, privalome pradėti vertinti trupinius.
Kiekviena diena yra mūsų gyvenimo trupinėlis, brangiausias niekada nesugrįžtančio laiko trupinėlis. Mūsų šypsena kitiems ir kitų mums yra trupinėlis, galintis praskaidrinti gyvenimą. Malda „Sveika, Marija“ troleibuso spūstyje ar praeinant pro kaimo koplytstulpį yra trupinėlis, auginantis mus amžinybei. Jei išmoksime branginti trupinius, naujai pajusime duonos skonį. Mums reikia atnaujinti maldos gyvenimą. Mūsų skubantis gyvenimas nepalieka nei laisvos minutės, nei trupinėlio laiko pakelti sielą link Dievo. Mūsų maldos troškimą lyg piktžolės dažnai užgožia materialūs rūpesčiai. Tačiau kiekvienas, permąstęs savo dienotvarkę, gali pasakyti, jog yra progų trumpai, bet karštai maldai. Ryte vos pakilus iš patalo, vakare prieš atsigulant. „Visą laiką budėkite ir melskitės, kad pajėgtumėte išvengti visų būsimųjų nelaimių ir atsilaikyti Žmogaus Sūnaus akivaizdoje“ (Lk 21, 36).