Tebūna mums Dievas didžiai maloningas,
telaimina mus ir tesaugo.
Tebūna mums Dievas didžiai maloningas,
telaimina mus, giedriu veidu težvelgia.
Tegu jo žygius pažįsta pasaulis,
visų tautų žmonės – jo išganingąjį darbą. –
Visa žmonija tegu linksminas, džiaugias,
kad tu tautose viešpatauji teisingai,
pasauly tautoms vadovauji. –
O Dieve, tave tegarbina tautos,
tešlovina visos tautelės.
Tegu mus laimina Dievas,
pasaulio kraštai tegu jį pagerbia. (Ps 66, 2–3. 5. 6 ir 8)
Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters
Broliai! Atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų įstatymui, kad atpirktų esančius įstatymų valdžioje ir kad mes įgytume įsūnystę. O kadangi esate įsūniai, Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“ Taigi tu jau nebe vergas, bet įsūnis; o jeigu įsūnis, tai Dievo valia ir paveldėtojas. (Gal 4, 4–7)
Jie rado Mariją, Juozapą ir kūdikį… Praslinkus aštuonioms dienoms, jam buvo duotas Jėzaus vardas
Piemenys nusiskubino į Betliejų ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose. Išvydę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį. O visi žmonės, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu. Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje. Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip buvo jiems paskelbta.
Praslinkus aštuonioms dienoms, kai reikėjo apipjaustyti berniuką, jam buvo duotas Jėzaus vardas, kurį angelas buvo nurodęs dar prieš jo pradėjimą įsčiose. (Lk 2, 16–21)
Pradėdami dar vienus Viešpaties malonės metus kiekvienas asmeniškai ar bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: teišvaduoja Viešpats mūsų tautą iš piktojo pinklių, teapvalo ją ir teatkuria, kad pažinę Dievo valią ir ją vykdydami eitume teisumo keliais ir visu savo gyvenimu liudytume: Dievui nėra negalimų dalykų (Lk 1, 37).
Švęsdami Švč. Mergelės Marijos, Dievo gimdytojos ir Bažnyčios mokytojos, iškilmę kreipkimės į ją prašydami vadovavimo ir užtarimo. Įsikūnijusio Dievo Sūnaus motina, išmokyk ir mus priimti į savo gyvenimus Žodį ir Juo gyventi: Jį garbinti ir šlovinti, augti Jo pažinimu ir persiimti Jo viltimi.
Melskime ir už tuos mūsų brolius ir seseris, kurie neša persekiojimų kryžių, kenčia skurdą ir badą, jaučiasi vieniši ar atstumti, ar per jėgą atskirti nuo artimųjų, varginami sielos ar kūno kančių. Tegul gimęs pasaulio Išgelbėtojas pripildo jų dienas savo ramybės ir testiprina, tesugrąžina į namus ir į širdis taiką ir viltį, teatkuria mūsų visuomenėje teisingumą ir bendrystę.
Maloningasis Dieve, kuris įkvepi ir atbaigi visa, kas gera, ir esi visokios palaimos pradžia ir šaltini, suteik ir mums, Tiesos.lt bendruomenei, savo malonių: padėk išlaikyti tvirtą tikėjimą, negęstančią viltį, veiklią meilę ir savo ramybę. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
kan. Andriejus Sabaliauskas. Pradėti metus svarstant širdyje
Marija – Dievo Motina, Dievo Gimdytoja. Ji tampa mums mokytoja pradedant Naujuosius – Viešpaties mums dovanotus metus. Marija mus moko stebėti aplinką, analizuoti Dievo veikimą mūsų gyvenime ir viską svarstyti savo širdyje. Evangelinis pasakojimas pateikia mums nemažai svarbių detalių iš Šventosios Šeimos gyvenimo – gimęs Kūdikis paguldytas ėdžiose, juos lanko piemenys, o Marija viską svarsto savo širdyje.
Pirmasis įspūdis – neįtikėtina ramybė nusakoma pasakojime. Žmonės sulaukė naujagimio – džiaugsmas; neturi kur apsistoti, tik tvarte – nerimas ir sumišimas; jokios aiškios ateities – nerimas. Negi kiekvieno mūsų neaplankytų tokie ar bent labai panašūs jausmai ir patyrimai? O štai čia – ramybė. Tai pirmoji pamoka mums – kuo daugiau pasitikėjimo Dievu gyvenimo tikrovėje ir įvairiose situacijose. Toks aiškus pasitikėjimas matomas būtent šios šeimos gyvenimo tikrovėje.
Dar vienas svarbus momentas – piemenų vaidmuo. Jie išgirsta naujieną iš angelų, ateina į kuklų būstą, pagarbina gimusį Viešpatį ir, kas svarbiausia, tampa šios žinios skelbėjais. Pamoka mums išgirsti, įsiklausyti, pamatyti, patirti ir gerąja patirtimi dalytis su kitais. Aiškiai sakoma, kad jie skelbė, dalijosi, pasakojo ir stebino kitus. Nuostaba – tai tikrasis, paveikus patyrimas ir mums patiems, ir šalia esantiems.
Geroji žinia visada ateina per nuostabą. Mozė taip pat buvo nustebęs, kai pamatė degantį ir nesudegantį krūmą. Jam parūpo pamatyti šį reiškinį ir jis priartėjęs prie to degančio ir nesudegančio krūmo išgirdo Dievą. Po to tą žinią nunešė visai žydų tautai bei egiptiečiams, juos stebino įvairiais ženklais ir stebuklais. Jis buvo piemuo ir nunešė žinią tautai.
Piemenys taip pat nuneša žinią kitiems – žmonės girdėjo ir stebėjosi piemenų pasakojimu. Geroji Naujiena patikėta mums kiekvienam, turime patys tai patirti, išgyventi ir tais išgyvenimais dalytis su kitais. Tikėjimas – dalybos ir vidinis tikrumas, gyvenimas – analizė ir stebėjimas viską analizuojant savo širdyje. Pastabumas, nuostaba, analizė, įsitikinimas, patirtis, gebėjimas džiaugtis, gebėjimas skirti laiko kitam tampa mums svarbia užduotimi šiais naujaisiais metais. Mums suteikta privilegija būti skelbėjais ir patiems gyventi Gerosios Naujienos dvasia. Mokėkime gyventi nuostaba. Stebėkime Dievo veikimą ir pažinkime jo begalinę meilę mums. Drąsinkime savo širdis priimti į savo gyvenimą Viešpatį. Paguldykime Jėzų Kristų į savo gyvenimo ėdžias. Leiskime jam prabilti mūsų širdyse, svarstykime Jo mokymą savo viduje ir gyvenkime garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką Jis mums leido, leidžia ir leis patirti, girdėti ir suprasti, ir visi Naujieji Viešpaties duoti 2018-ieji metai bus kupini ramybės, Dievo ir artimųjų meilės bei paguodos. Mokykimės iš to meto gebėjusių stebėtis ir džiaugtis žmonių – Šventosios Šeimos, piemenų – gyvenimo, ir meilės bei ramybės Dievas bus su mumis per visus ateinančius metus. Amen.