Tarnausime Viešpačiui, nes jis – mūsų Dievas
Jozuė surinko visas Izraelio gimines į Sichemą.
Jis susišaukė Izraelio seniūnus, jo viršininkus, teisėjus ir prievaizdus.
Jiems stojus Dievo akivaizdon, Jozuė tautai bylojo: „Jeigu jums nepatinka tarnauti Viešpačiui, tai šiandien pasirinkite, kam jūs tarnausite: dievams, kuriuos garbino jūsų tėvai anapus upės, ar dievams amoritų, kurių šalyje jūs gyvenate. O aš ir mano namai tarnausime Viešpačiui“.
Tauta atsiliepė: „To niekad nebus, kad pamestume Viešpatį ir imtume tarnauti svetimiems dievaičiams! Viešpats, mūsų Dievas, mus ir mūsų tėvus išvedė iš Egipto, iš vergavimo vietos. Jis mūsų akyse padarė didingų stebuklų ir saugojo mus visuose keliuose, kuriais ėjome, tarp visų tautų, per kurias mums teko keliauti. Todėl mes tarnausime Viešpačiui, nes jis – mūsų Dievas“ (Joz 24, 1–2a. 15–18b).
Patyrinėkit ir pamatysit, koksai Viešpats geras
Aš visuomet Viešpatį gerbsiu,
mano burna šlovins jį nuolat.
Tuo mano siela didžiuojas.
Tegu nuskriaustieji tai girdi ir džiaugias.
Į teisiuosius Viešpats žvelgia maloniai,
ausys jo girdi jų šauksmą.
Nuo piktavalių nusigręš Viešpaties veidas,
ir niekas nebeminės žemėj jų vardo.
Šaukias teisieji – juos Viešpats išgirsta,
iš visų nelaimių juos gelbi.
Artimas Viešpats sugrudusiai širdžiai,
išvargintas sielas pagydo.
Daugel bėdų ištinka teisuolį,
bet išvaduoja jį Viešpats.
Saugo Viešpats jo visus kaulus:
nė vienas jų nesulūžta.
Per nelabumą bedievis pražūva,
bus nubausti, kurie nekenčia teisingo.
Viešpats vaduoja saviškių gyvybę.
Sveikas išlieka, kuris prie jo glaudžias (Ps 33, 2–3. 16–23).
Santuokos paslaptis yra didelė, žvelgiant į Kristų ir Bažnyčią
Broliai! Pakluskite vieni kitiems dėl Kristaus baimės. Jūs, moterys, būkite klusnios savo vyrams, lyg kad Viešpačiui, nes vyras yra žmonos galva, kaip Kristus yra Bažnyčios galva, – jis, kūno gelbėtojas. Ir kaip Bažnyčia klauso Kristaus, taip ir moterys visame kame teklauso vyrų. Jūs, vyrai, mylėkite žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią ir atidavė už ją save, kad ją pašventintų, apvalydamas vandens nuplovimu ir žodžiu, kad padarytų sau garbingą Bažnyčią, neturinčią jokios dėmės, nei raukšlės, nei nieko tokio, bet šventą ir nesuteptą. Taip ir vyrai turi mylėti savo žmonas, tarytum savuosius kūnus. Kas myli žmoną, myli save patį. Juk niekas niekada nėra nekentęs savo kūno, bet jį maitina ir globoja, kaip ir Kristus Bažnyčią. Mes gi esame jo kūno nariai. „Todėl žmogus paliks tėvą bei motiną ir glausis prie savo žmonos, ir du taps vienu kūnu“. Šita paslaptis yra didelė, – aš tai sakau, žvelgdamas į Kristų ir Bažnyčią (Ef 5, 21–32).
Pas ką mes eisime? Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius
Daugelis Jėzaus mokinių sakė: „Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis!“
Jėzus, žinodamas, kad mokiniai dėl to murma, paklausė: „Jus tai piktina? O kas būtų, jei pamatytumėte Žmogaus Sūnų, užžengiantį ten, kur jis buvo pirmiau?! Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda. Žodžiai, kuriuos jums kalbėjau, yra dvasia ir gyvenimas. Bet kai kurie iš jūsų netiki“.
Mat Jėzus iš pat pradžių žinojo ir kas netiki, ir kas jį išduos. Jis dar sakė: „Štai kodėl aš jums sakiau: niekas neateis pas mane, jeigu jam nebus duota Tėvo“.
Nuo to meto nemaža jo mokinių pasitraukė ir daugiau su juo nebevaikščiojo.
Tada Jėzus paklausė Dvylika: „Gal ir jūs norite pasitraukti?“
Simonas Petras atsakė: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. Mes įtikėjome ir pamatėme, kad tu – Dievo Šventasis“ (Jn 6, 60–69).
Ir šį sekmadienį Evangelija kviečia įsiklausyti į Jėzų, į jo mums dovanojamus „amžinojo gyvenimo žodžius“, kad išmoktume gyventi meile ir tikėjimu ir būtume tvirti išbandymų valandą ir ištvermingi liudydami. Kiekvienas asmeniškai ir bendruomenėje melskimės ir už Lietuvą Tiesoje: Viešpatie, pasotink savo Tiesa jos alkstančius, priglobk teisingumo ieškančius, suramink vienatvę ir neviltį išgyvenančius, išvaduok persekiojamus, suteik uolumo Tavo Žodį skelbiantiems ir drąsos Tave liudijantiems, kad įsišaknydinę Tavo Tiesoje ryžtumės priešintis blogiui ir augtume artimo meilės darbais. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Sigitas Tamkevičius. Kūno ir dvasios žvilgsnis
21 eilinis sekmadienis
Kai Jėzus kalbėjo apie gyvąją duoną, kurią valgantys gyvens per amžius, ir kad ta duona būsiąs jo kūnas, daugelis jo mokinių sakė: „Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis!“ (Jn 6, 60). Net žinodamas, kad dėl tokių jo žodžių daugelis pasipiktins ir daugiau su juo nebevaikščios, Jėzus nepasitaisė, kad kažką pasakė ne taip, bet pridūrė: „Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda. Žodžiai, kuriuos jums kalbėjau, yra dvasia ir gyvenimas“ (Jn 6, 63).
Dievo žodis kviečia stabtelėti ir pamąstyti apie mūsų gyvenimą, į kurį galima žvelgti dvejopai: kūno ar dvasios akimis. Nuo šio žvilgsnio priklausys, koks bus mūsų gyvenimas.
Jei žmogus mato tik savo kūną ir nieko daugiau, tuomet jis suvokia esąs šioje žemėje laikinas ir yra gundomas gyventi su šia diena; duoti savo kūnui viską, ko jis trokšta, o kūno norai yra begaliniai. Tokiam žmogui reikia daug pinigų, pramogų, malonumų, daug valdžios ir garbės. Toks žmogus tampa tarsi audringos jūros nešamas laivas, kurio laukia sudužimas. Kūno aistrų nešami žmonės siekia jokių varžtų nepripažįstančios laisvės. Šiandien jie bando perkurti net Dievo duotą žmogaus prigimtį ir siekia, kad tie norai būtų įteisinti, kaip visuomenės gyvenimo norma. Apie žmones, save suvokiančius kaip grynai kūniškas būtybes, Antrajame apaštalo Petro laiške rašoma: „Jų akys kupinos svetimavimo, nepasotinamos nuodėmės. Jie suvedžioja svyruojančias sielas. Jų širdis išlavinta godulystės. Jie prakeikimo vaikai. Jie yra šaltiniai be vandens, audros genami debesys; jiems skirta juodžiausia tamsybė“ (2 Pt 2, 14. 17).
Jėzus nuolat kvietė savo klausytojus žvelgti į žmogaus gyvenimą dvasios akimis: žmogus nėra tik kūnas; jis turi nemarią sielą, jam yra skirtas amžinas gyvenimas, į kurį reikia eiti tiesos ir meilės keliu. Tas kelias nelengvas; apie jį Jėzus aiškiai kalbėjo: „Aš jums tai kalbėjau, kad manyje atrastumėte ramybę. Pasaulyje jūsų priespauda laukia, bet jūs būkite drąsūs: aš nugalėjau pasaulį!“ (Jn 16, 33).
Jėzus, žinodamas, kokie išbandymai laukia jo mokinių ir būsimų sekėjų, tai yra visų, įtikėjusių Jėzaus paskelbtąja Evangelija, paliko save Eucharistinėje aukoje, kad maitindamiesi eucharistine Duona būtume stiprūs ir drąsūs prisiimti sutinkamus sunkumus.
Tarnaudamas Simne netiesiogiai susipažinau su kunigu jėzuitu Antanu Šeškevičiumi SJ, kuris Alytaus griežtojo režimo lageryje atliko vienerių metų bausmę už tai, kad vaikus mokė tikėjimo tiesų. Per gerus žmones turėjau galimybę šiek tiek palengvinti šio kunigo kalinimo laiką. Šio pasišventusio kunigo biografija labai įspūdinga. 1946 metais už jaunimo organizavimą į Jėzaus Širdies Sargybos sąjūdį jis buvo nuteistas 25-eriems metams nelaisvės ir išvežtas į Vorkutą. Po Stalino mirties 1956 m. paleistas į laisvę neskubėjo grįžti į tėvynę, bet liko tarnauti tikintiesiems Altajaus krašte. Stargorode įkūrė bažnyčią ir dvejus metus dirbo sielovadinį darbą. Valdžiai uždraudus dirbti Stargorode kunigu, jis persikėlė į Kirgiziją, čia įkūrė bažnyčią ir tarnavo trejus metus. 1963 m. vėl buvo nuteistas septyneriems metams laisvės atėmimo. Kalėjo Pravieniškių ir Uralo lageriuose. 1969 m. grįžo iš lagerio, bet po dvejų metų vėl buvo nuteistas už vaikų katechizaciją kalėti Alytaus griežtojo režimo lageryje.
Skaitai šito kunigo biografiją ir negali atsistebėti, iš kur jis sėmėsi tokio tvirtumo ir pasiaukojimo tarnauti tikintiesiems Lietuvoje ir išblaškytiems Sovietų Sąjungos platybėse. Jo stiprybės šaltinis buvo gyvas tikėjimas, malda ir gyvoji Duona – slapta lageriuose švenčiamos Mišios. Į visus įvykius, taip pat ir į skaudžiai jį palietusias sovietinių teismų ištarmes kun. Antanas Šeškevičius žvelgė dvasios akimis. Jėzaus žodžiai, jo klausytojams atrodę kaip kieti ir nepriimtini, kunigui Antanui buvo tvirčiausia atrama. Ir jis nebuvo vienintelis taip pasiaukojamai tarnavęs dvasininkas. Daugelis ano meto kunigų, atlikę jiems paskirtą bausmę, neskubėdavo grįžti į Lietuvą, bet važinėjo pas ištremtus lietuvius bei vokiečius ir jiems tarnavo, rizikuodami, kad vėl gali būti suimti ir nuteisti.
Dievo žodis kviečia pasitikrinti, ar esame nuoseklūs savo tikėjime, ar gebame į viską žvelgti dvasios akimis. Tepadeda Viešpats ir mums būti tvirtiems, maitinantis Evangelijos žodžiu ir gyvybės Duona – Eucharistija.
Kardinolas Sigitas Tamkevičius
Mąstymas Prašyti malonės ištverti su Jėzumi iki galo Įeisiu į sausakimšą žmonių sinagogą, kurioje moko Jėzus. Su Juo kartu yra mokiniai. Atkreipsiu dėmesį, kaip keičiasi klausytojų nuotaika. Jie parodo nekantrumą ir nepasitenkinimą, nes daugelio Jėzaus žodžių negali priimti. Kai kurie pasitraukia, ir sinagogoje lieka vis mažiau žmonių. * Pastebėsiu, kad Jėzus nesistengia per jėgą sulaikyti besiklausančiųjų. Jis leidžia jiems pasitraukti, nors labai dėl to kenčia. Jis įvardina jų pasitraukimo priežastį: „Tarp jūsų yra tokių, kurie netiki“. * Kokius Evangelijos žodžius man sunkiausia priimti? Dėl kurių Jėzaus žodžių man dažniausiai norisi nuo Jo pasitraukti? Jėzus nereikalauja, kad aš iki galo suprasčiau Jo žodžius. Jis prašo mano tikėjimo. Ar sugebu Juo pasitikėti? * Jėzus kalba apie savo žodžių vertę. Tai nėra žmogiški… Skaityti daugiau »
PASILIKUSIEJI Evangelistas Jonas mums kalba apie dramatiškos Jėzaus gyvenimo krizės pabaigą. Po ilgo pokalbio Kafarnaumo sinagogoje apie savo kūną, kaip maistą, Jėzui tenka pripažinti pralaimėjimą: daugelis Jo mokinių atsitraukia ir nusprendžia daugiau su Juo nebevaikščioti. Pasitraukiančiųjų motyvas labai aiškus: „Kieti jo žodžiai. Kas gali jų klausytis?“ Tokių žodžių iš Jėzaus lūpų teko išgirsti ne kartą. Ji buvo „kieti“ turtingam jaunuoliui, išgirdusiam: „Eik, parduok visa, ką turi, ir išdalink vargšams“. Juos girdėjo Kalno pamokslo klausytojai: „Palaiminti persekiojamieji, palaiminti, kurie verkia“… Vis dėlto tai, ką Jėzus siūlo miniai dabar, nėra naujas moralinis įstatymas, kokio iki tol tauta neturėjo, bet dar didingesnė vizija, tikėjimas, kuriam reikia išskirtinės drąsos: „Aš esu gyvenimo Duona, aš perduodu Dievo gyvybę, mano kūnas teikia pasauliui gyvybę“. Niekas iki… Skaityti daugiau »
„Jus tai piktina?“ Šis epizodas įvyksta po duonos padauginimo stebuklo, po kurio minia norėjo paskelbti Jėzų savo karaliumi. Tačiau minios, tame tarpe ir su Jėzumi vaikščiojusių mokinių, entuziazmas nuslopsta, kai Jėzus pradeda jiems aiškinti, kad šiame ženkle nėra svarbiausia tai, kad jie galėjo privalgyti iki soties. „Jėzus pakvietė šį ženklą interpretuoti ir įtikėti, kad jis yra tikroji iš dangaus nužengusi duona, gyvenimo duona. Jis apreiškė, kad duona, kurią duos, – jo kūnas ir kraujas. Žmonių ausyse šie žodžiai skamba kietai ir nesuvokiamai“, – sakė popiežius Pranciškus. Jis pakvietė įsigilinti būtent į tų žmonių, kurie nusigręžė ir atmetė Jėzų, motyvus. Jėzaus žodžiai jų ausyse – skandalingi, nes jis sako, kad Dievas nusprendė save apreikšti ir pasiūlyti išganymą menkame žmogaus kūne. Dievo… Skaityti daugiau »
Lietuvos paaukojimas Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai Švenčiausioji Mergele Marija, Tu dėl gailestingojo Dievo troškimo išgelbėti žmogų sutikai būti nuolankia Viešpaties tarnaite ir buvai prie savo Sūnaus, kai Jis už mus aukojo gyvybę kaip tobulo klusnumo auką savo Tėvui. Įkvėpti Tavo pavyzdžio, o Malonėmis apdovanotoji, vienydamiesi su Tavo motinišku troškimu užtarti kiekvieną, kas šaukiasi Tavo pagalbos, Tavo Nekaltajai Širdžiai aukojame šių dienų Lietuvą. Pavedame Tavo globai vaikus, melsdami, kad jie užaugtų tikinčiais ir dorais ateities Lietuvos kūrėjais. Pavedame jaunimą, kad uoliai ieškotų tiesos ir nepristigtų ryžto tinkamai atsiliepti į savo pašaukimą. Pavedame sutuoktinius, kad Lietuvos šeimos taptų tvirtos ir ištikimos meilės bendruomenėmis bei darnios visuomenės pagrindu. Pavedame sąžiningai dirbančių žmonių triūsą, melsdami, kad darbas ne tik didintų gerovę, bet ir… Skaityti daugiau »
Už šios dienos realijoms atitinkančią maldą. Dar sukalbėkime po vieną poterius.
Ačiū, melskimes visi kartu!!!
Ačiū, melskimes visi kartu!!!
už Lietuvą Tiesoje:
Viešpatie, pasotink savo Tiesa jos alkstančius, priglobk teisingumo ieškančius, suramink vienatvę ir neviltį išgyvenančius, išvaduok persekiojamus, suteik uolumo Tavo Žodį skelbiantiems ir drąsos Tave liudijantiems, kad įsišaknydinę Tavo Tiesoje ryžtumės priešintis blogiui ir augtume artimo meilės darbais. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį.
Amen.
Dievo Žodis Pirmasis skaitinys (1 Tes 1, 1–5. 8b–10) Paulius, Silvanas ir Timotiejus tesalonikiečių bendrijai Dieve Tėve ir Viešpatyje Jėzuje Kristuje. Malonė jums ir ramybė! Mes visuomet dėkojame Dievui už jus visus, prisimindami jus savo maldose, nuolat minėdami mūsų Dievo ir Tėvo akivaizdoje jūsų tikėjimo darbus, meilės pastangas bei vilties ištvermingumą dėl mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus. Mes žinome, Dievo numylėtieji broliai, apie jūsų išrinkimą, nes mūsų Evangelija neatėjo pas jus vien tik žodžiais, bet su jėga ir Šventąja Dvasia, ir su tvirtu įsitikinimu. Juk žinote, kaip pas jus elgėmės jūsų pačių labui. Jūsų tikėjimas Dievu pasidarė žinomas visur, ir mums jau nebereikia apie tai kalbėti. Žmonės pasakoja apie mus, kaip buvome jūsų priimti ir kaip jūs nuo stabų atsivertėte prie… Skaityti daugiau »
Atliepiamoji psalmė (Ps 149, 1–6 ir 9b)
P. Myli Viešpats savo tautą.
Arba: Aleliuja.
Viešpačiui naują giesmę giedokit,
garbinkit jį, susibūrę šventieji!
Savo Kūrėju, Izraeli, žavėkis,
džiūgaukit, Jeruzalės sūnūs,
turėdami tokį valdovą. – P.
Šlovinkit Viešpatį, susibūrę ratelin,
muškite būgnais, kankliuokit!
Myli jisai savo tautą,
pergale puošia silpnuosius. – P.
Džiaugsmas, garbė jums, šventieji,
linksmybė jūsų buveinėj
Valiuodami garbinkit Dievą.
tai jums garbė bus, Dievo šventieji. – P.
Posmelis prieš evangeliją (Jn 10, 27)
P. Aleliuja. – Manosios avys klauso mano balso, – sako Viešpats; –
aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. – P. Aleliuja.
Evangelija (Mt 23, 13–22) Jėzus kalbėjo: „Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs užrakinate žmonėms dangaus karalystę ir nei patys neinate, nei trokštančių į ją patekti neleidžiate. Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs keliaujate per jūrą ir sausumą, kad laimėtumėte vieną naujatikį, o kai toks atsiranda, jūs padarote iš jo pragaro vaiką, dvigubai blogesnį už jus pačius. Vargas jums, aklieji vadai, kurie mokote: ‘Jei kas prisiektų šventykla, tai nieko, o jei kas prisiektų šventyklos auksu, tai jis įsipareigoja’. Kvaili jūs ir akli! Kas gi didesnis – auksas ar šventovė, kuri pašventina auksą? Arba, anot jūsų: ‘Jei kas prisiektų aukuru, tai nieko, o jei kas prisiektų atnaša ant aukuro, tai jis įpareigotas’. Akli! Kas gi didesnis – atnaša… Skaityti daugiau »
Mąstymas Prašyti gilaus susirūpinimo dėl Jėzaus įspėjimų ir širdies nuolankumo Įsiklausysiu į aštrius Jėzaus žodžius, kuriuos Jis ištaria Rašto aiškintojams ir fariziejams. Išgirsiu griežtą Jėzaus toną, kai sako jiems: „Vargas jums…“. Įsijausiu į įtampos atmosferą tarp Jėzaus ir „religingų“ žmonių. * Aštri Jėzaus reakcija į puikybę ir paviršutinišką religingumą man yra svarbus įspėjimas. Klausysiuosi Jėzaus sakančio „vargas…“, kaip sąžinės patikrinimo savo religingumo atžvilgiu. Paprašysiu Jėzaus, kad duotų man nuolankią širdį priimti Jo žodžius. * Vargas dėl perdėto uolumo. Jėzus perspėja mane dėl dėjimo kitiems naštų, kurių pats nesistengiu ir nepajėgiu pakelti. Ką galiu pasakyti apie savo reikalavimus kitų žmonių atžvilgiu? Ar priartinu kitus prie Jėzaus? * Vargas papiktintojams. Jėzus atkreipia dėmesį į mano santykį su „mažutėliais“, kurie pradeda ieškoti Dievo.… Skaityti daugiau »
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ernestas Maslianikas Rašto aiškintojai – tai Toros žinovai, tačiau tik kaip teksto skaitytojai ir jo perrašinėtojai, bet tikrai ne teologai. Jėzus juos pavadina aklais vadais, vadinasi, jie Dievą ir Jo žodžius pažįsta vien tik paviršutiniškai. Jie kur kas mieliau cituoja atmintinai išmoktas eiles, nei supranta jų prasmę. Fariziejai, būdami religiniais tautos veikėjais, Torą pritaiko įvairiems politiniams interesams. Jie labiau vertina asmeninį Įstatymo interpretavimą ir kur kas mažesnį dėmesį kreipia į tikėjimą Dievu bei Jo valios ieškojimą ir vykdymą. Pasak Jėzaus, jie taip pat yra akli vadai bei veidmainiai, taigi neabejotina, kad jie veda žmones tuo keliu, kurio ir patys nežino. Jėzaus kreipinys „vargas jums“ – tai skausmo ir niršulio šauksmas, kurį sukelia Rašto aiškintojų ir fariziejų… Skaityti daugiau »
Lietuvos paaukojimas Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai Švenčiausioji Mergele Marija, Tu dėl gailestingojo Dievo troškimo išgelbėti žmogų sutikai būti nuolankia Viešpaties tarnaite ir buvai prie savo Sūnaus, kai Jis už mus aukojo gyvybę kaip tobulo klusnumo auką savo Tėvui. Įkvėpti Tavo pavyzdžio, o Malonėmis apdovanotoji, vienydamiesi su Tavo motinišku troškimu užtarti kiekvieną, kas šaukiasi Tavo pagalbos, Tavo Nekaltajai Širdžiai aukojame šių dienų Lietuvą. Pavedame Tavo globai vaikus, melsdami, kad jie užaugtų tikinčiais ir dorais ateities Lietuvos kūrėjais. Pavedame jaunimą, kad uoliai ieškotų tiesos ir nepristigtų ryžto tinkamai atsiliepti į savo pašaukimą. Pavedame sutuoktinius, kad Lietuvos šeimos taptų tvirtos ir ištikimos meilės bendruomenėmis bei darnios visuomenės pagrindu. Pavedame sąžiningai dirbančių žmonių triūsą, melsdami, kad darbas ne tik didintų gerovę, bet ir… Skaityti daugiau »
Cituoju: ,,Jis dar sakė: „Štai kodėl aš jums sakiau: niekas neateis pas mane, jeigu jam nebus duota Tėvo“. Taigi tikėjimą žmogui duoda būtent Dievas- kai kam katalikišką, kai kam ateistišką, kai kam -romuvietišką, kai kam – ezoterišką, kai kam – musulmonišką. Dėl to niekas negali puikuotis jam iš Dievo duotu tikėjimu, laikyti jį vieninteliu tikruoju ar žiūrėti iš aukšto ar su panieka į kitokį tikėjimą gavusį žmogų ( tas taikoma ir ,,etatiniams” religinių straipsnių komentarų minusuotojams ).
Jūs visai teisus. Netikinčių žmonių nėra. Tačiau, laimei, Dievas dar davė žmogui protą, bei širdį, kuri naudojama pagal ppaskirtį, t.y įsiklausant savo sąžinės balso, galima atrasti tikrąjį, vienintelį Gyvąjį Gievą viename asmenyje – Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią, kuris vadinama Šventoji Trejybė.
Na, kolega, gal ne visai. Aš, va pavyzdžiui, atradau tokį dalyką, kad kalbant apie religinius dalykus, kas vienam yra neatremiami argumentai, kitam – tiktai dėmesio nevertos smulkmenos. Taip kad lieka tiktai tai, kas ,,duota Tėvo”. Va pagal tai ir konstruojasi tikėjimas, o taip pat tie, kaip sakiau, neatremiami argumentai.
Broliai ir sesrys,
besąlygiškai Jezui tariamas „taip“ sugriauna užtvaras,
o tu gali būti artimame ryšyje su Jezumi. Kai tu pripažįsti, kad esi silpnas, netobulas, ribotas ir mažas, nugriūva kitos užtvaros. Priimant Jezaus Meilę, ne tik nelieka sienų, bet Meilė apsigyvena tavyje.
Viešpats telaimina ir tesaugo tave.
Viešpats teparodo tau savo veidą ir tebūna tau maloningas.
Viešpats teatgręžia savo veidą į tave ir tesuteikia tau ramybę
(Skaičių knyga 6:24-26).
Ačiū už palaiminimus. Labai laiku.
Marijos ištartas „TAIP!!!” atvėrė mums dangaus karalystę. Tereikia priimti Jėzaus Meilę, tada nebereikia jokių kitų argumentų, sienų, nes nedvejojant žinai, kad visa Šv. Trejybė apsigyveno manyje.
Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (Apr 21, 9b–14)
Atėjo angelas ir man prabilo: „Eikš, aš tau parodysiu jaunąją, Avinėlio sužadėtinę“.
Ir nunešė mane dvasios jėga ant didelio ir aukšto kalno, ir parodė man šventąjį miestą Jeruzalę, nužengiančią iš dangaus, nuo Dievo, žėrinčią Dievo šlove. Jos švytėjimas tarsi brangakmenio, tarsi jaspio akmens, tviskančio kaip krištolas.
Ji apjuosta dideliu, aukštu mūru su dvylika vartų, o ant vartų dvylika angelų ir užrašyti dvylikos Izraelio giminių vardai. Nuo saulėtekio pusės treji vartai, nuo žiemių treji vartai, nuo pietų treji vartai ir nuo saulėlydžio treji vartai. Miesto mūrai turi dvylika pamatų, ant kurių užrašyti dvylikos Avinėlio apaštalų vardai.
Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 144, 10–13. 17–18)
P. Viešpatie, tegu žmonės supranta tavo karalystės kilnumą.
Viešpatie, tegu visi tvariniai tau dėkoja,
tegu tave garbina ištikimieji.
Tegu jie skelbia tavo karalystės kilnumą,
tegu garsina tavo galybę. – P.
Kad visi žmonės suprastų tavo didybę,
tavo karalystės kilnumą.
Tavo karalystė – amžina karalystė,
tu kartų kartoms viešpatausi. – P.
Kur Viešpats žengia – žengia teisingai,
ką jis padaro, tas šventa.
Dievas arti kiekvienam, kas jo šaukias,
kiekvienam, kas iš tyros širdies šaukias. – P.
Posmelis prieš evangeliją (Jn 1, 49b)
P. Aleliuja. – Rabi, tu Dievo Sūnus, tu Izraelio karalius! – P. Aleliuja.
Evangelija (Jn 1, 45–51)
Pilypas susitiko Natanaelį ir sako jam: „Radome tą, apie kurį rašė Mozė Įstatyme ir pranašai. Tai Jėzus iš Nazareto, Juozapo sūnus“.
Natanaelis atšovė: „Ar iš Nazareto gali būti kas gero?!“
Pilypas atsakė: „Eik ir pasižiūrėk!“
Pamatęs ateinantį Natanaelį, Jėzus pasakė apie jį: „Štai tikras izraelitas, kuriame nėra klastos“.
O Natanaelis jam sako: „Iš kur mane pažįsti?“
Jėzus atsakė: „Prieš pakviečiant tave Pilypui, kai sėdėjai po figmedžiu, aš mačiau tave“.
Natanaelis sušuko: „Rabi, Tu Dievo Sūnus, tu Izraelio karalius!“
Jėzus atsakė: „Tu tiki, kadangi pasakiau tave matęs po figmedžiu? Tu pamatysi didesnių dalykų“.
Ir pridūrė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs matysite atsivėrusį dangų ir Dievo angelus kylančius ir nusileidžiančius ant Žmogaus Sūnaus“.
Katalikai.lt
Mąstymas Prašyti sugrįžimo prie pirmosios meilės Pradėsiu nuo karšto prašymo, kad žodžiai, kuriuos turiu apmąstyti, giliai mane paliestų ir atnaujintų manyje artimo susitikimo su Jėzumi troškimą. Stebėsiu mokinius, kaip juose auga susižavėjimas Jėzumi. * Įsijausiu į Pilypo entuziazmą, kai jis pasakoja Natanaeliui apie Jėzų. Asmeninis susitikimas su Jėzumi gimdo Pilypo širdyje troškimą dalintis savo patirtimi. Jis apie Jėzų ne tik girdėjo, ne tik skaitė – jis asmeniškai Jį susitiko. * Įsiklausysiu į Natanaelio žodžius. Jie šalti ir juose jaučiasi priešiškumas Jėzui, apie kurį girdi, bet asmeniškai dar nesutiko. Išgirsiu pilnus užsidegimo ir raginimo Pilypo žodžius: „Eik ir pasižiūrėk“. * Įsivaizduosiu, kad Pilypas tuos žodžius sako man. Jis nori, kad aš, kaip ir jis, pamatyčiau Jėzų, paliesčiau Jį. Pilypas sako man,… Skaityti daugiau »
Komentaro autorius – kun. Gintaras Blužas OFS Apaštalas Baltramiejus, kurio šventę šiandien švenčiame, Evangelisto Jono yra vadinamas „Dievo Dovana“ – hebr. Natanaelis (pilnas jo vardas yra Nathanael bar Tolomai – Natanaelis, sūnus Tolomėjaus). Figmedis yra Izraelio simbolis (žr. Mch 4, 4; Zch 3, 10; 1 Kar 5, 5). Jėzus pažįsta Natanaelį, nors pastarasis Jėzaus dar ne. Natanaelis vadovaujasi oficialiu to meto mokymu, kaip ir anie Jeruzalės gyventojai: „Gal vyresnybė įsitikino, jog jis Mesijas? Tačiau mes žinome, iš kur jis kilęs. O kai ateis Mesijas, niekas nežinos, iš kur jis“ (Jn 7, 26b.27). Tačiau Natanaelis yra „tikras izraelitas, kuriame nėra klastos“, t. y. autentiškas izraelitas, kuris sugeba pakeisti savo požiūrį, kai tik suvokia, kad jis nesutampa su tikrove, su Dievo planu.… Skaityti daugiau »
Lietuvos paaukojimas Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai Švenčiausioji Mergele Marija, Tu dėl gailestingojo Dievo troškimo išgelbėti žmogų sutikai būti nuolankia Viešpaties tarnaite ir buvai prie savo Sūnaus, kai Jis už mus aukojo gyvybę kaip tobulo klusnumo auką savo Tėvui. Įkvėpti Tavo pavyzdžio, o Malonėmis apdovanotoji, vienydamiesi su Tavo motinišku troškimu užtarti kiekvieną, kas šaukiasi Tavo pagalbos, Tavo Nekaltajai Širdžiai aukojame šių dienų Lietuvą. Pavedame Tavo globai vaikus, melsdami, kad jie užaugtų tikinčiais ir dorais ateities Lietuvos kūrėjais. Pavedame jaunimą, kad uoliai ieškotų tiesos ir nepristigtų ryžto tinkamai atsiliepti į savo pašaukimą. Pavedame sutuoktinius, kad Lietuvos šeimos taptų tvirtos ir ištikimos meilės bendruomenėmis bei darnios visuomenės pagrindu. Pavedame sąžiningai dirbančių žmonių triūsą, melsdami, kad darbas ne tik didintų gerovę, bet ir… Skaityti daugiau »
Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (1 Tes 2, 9–13)
Jūs, broliai, atsimenate mūsų triūsą ir pastangas: dirbdami per dienas ir naktis, kad neapsunkintume nė vieno iš jūsų, skelbėme jums Dievo Evangeliją. Ir jūs, ir Dievas gali paliudyti, kaip šventai, teisingai ir nepriekaištingai elgėmės su jumis, įtikėjusiais. Jūs žinote, kaip mes kiekvieną iš jūsų, tarsi tėvas savo vaikus, raginome, kalbinome, maldavome, kad elgtumėtės, kaip dera akyse Dievo, kuris jus šaukia į karalystę ir šlovę.
Todėl mes be paliovos dėkojame Dievui, kad, priėmę mūsų paskelbtąjį Dievo žodį, jūs priėmėte jį ne kaip žmogaus žodį – bet, kas jis iš tikro yra – kaip Dievo žodį, kuris ir veikia jumyse, tikintieji.
Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 138, 7–12)
P. Ištyręs esi mane, Dieve, pažįsti.
Kur aš pasislėpsiu nuo tavo dvasios,
Kur nuo tavo veido pabėgsiu?!
Jei žengsiu į dangų, ir tu tenai būsi,
Jei leisiuos mirties karalijon, tavęs neišvengsiu. – P.
Jeigu aušros sparnus pasiimsiu
Ir nulėksiu, kur baigiasi jūros, –
Ir tenai vedžios mane tavo rankos,
Laikys mane tava dešinioji. – P.
Jei tarčiau: tamsybės, apsiauskit,
ir šviesa aplinkui mane naktim tepavirsta, –
tai ir tamsybės – tau ne tamsybės,
tau naktį šviesu lygiai dieną. – P.
Posmelis prieš evangeliją (1 Jn 2, 5)
P. Aleliuja. – Kas laikosi Kristaus žodžių,
tas iš tiesų tobulai myli Dievą. – P. Aleliuja.
Evangelija (Mt 23, 27–32)
Jėzus kalbėjo:
„Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs panašūs į pabaltintus antkapius, kurie iš paviršiaus gražiai atrodo, o viduje pilni numirėlių kaulų ir visokių nešvarumų. Taip ir jūs iš paviršiaus atrodote žmonėms teisūs, o viduje esate pilni veidmainystės ir nedorumo.
Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai! Jūs statote pranašams antkapius, puošiate teisiųjų paminklus ir sakote: ‘Jei būtume gyvenę savo protėvių dienomis, nebūtume kartu su jais susitepę pranašų krauju’. Taigi jūs patys prieš save liudijate, jog esate pranašų žudytojų vaikai. Pripildykite gi savo tėvų saiką!“
Katalikai.lt
Mąstymas Prašyti sąžiningumo ir gyvenimo paprastumo Įsiklausysiu į griežtus ir reiklius Jėzaus žodžius. Pastebėsiu Jo pyktį, išgirsiu jo pakeltą balsą. Ką Jis nori man pasakyti savo aštriais įspėjimais? * Prašysiu Šventosios Dvasios, kad galėčiau sąžiningai atsiverti kiekvienam „vargas…“, kurį ištaria Jėzus. Drąsiai savęs paklausiu, ar kuris iš jų netinka man, mano širdžiai, sąžinei? * Jėzus pyksta dėl žmogaus veidmainiavimo. Jis demaskuoja žmonių, kurie buvo laikomi tautos autoritetais, laikyseną. Jie rūpinasi tik išoriniais dalykais. Jėzus nuplėšia jų išorinio teisuoliškumo kaukes ir atskleidžia jų purvinus gyvenimus. * Kaip reaguoja mano širdis ir protas į Jėzaus žodžius? Ar jaučiuosi paliestas, sunerimęs? Ar esu laisvas nuo kaukių užsidėjimo, apsimetinėjimo ir noro pasirodyti? Ar yra kas nors, ką slepiu nuo Jėzaus? * Jėzus pyksta dėl… Skaityti daugiau »
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ernestas Maslianikas Rašto aiškintojai – tai Toros žinovai, tačiau tik kaip teksto skaitytojai ir jo perrašinėtojai, bet tikrai ne teologai. Jėzus juos pavadina aklais vadais, vadinasi, jie Dievą ir Jo žodžius pažįsta vien tik paviršutiniškai. Jie kur kas mieliau cituoja atmintinai išmoktas eiles, nei supranta jų prasmę. Fariziejai, būdami religiniais tautos veikėjais, Torą pritaiko įvairiems politiniams interesams. Jie labiau vertina asmeninį Įstatymo interpretavimą ir kur kas mažesnį dėmesį kreipia į tikėjimą Dievu bei Jo valios ieškojimą ir vykdymą. Pasak Jėzaus, jie taip pat yra akli vadai bei veidmainiai, taigi neabejotina, kad jie veda žmones tuo keliu, kurio ir patys nežino. Jėzaus kreipinys „vargas jums“ – tai skausmo ir niršulio šauksmas, kurį sukelia Rašto aiškintojų ir fariziejų… Skaityti daugiau »
Lietuvos paaukojimas Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai Švenčiausioji Mergele Marija, Tu dėl gailestingojo Dievo troškimo išgelbėti žmogų sutikai būti nuolankia Viešpaties tarnaite ir buvai prie savo Sūnaus, kai Jis už mus aukojo gyvybę kaip tobulo klusnumo auką savo Tėvui. Įkvėpti Tavo pavyzdžio, o Malonėmis apdovanotoji, vienydamiesi su Tavo motinišku troškimu užtarti kiekvieną, kas šaukiasi Tavo pagalbos, Tavo Nekaltajai Širdžiai aukojame šių dienų Lietuvą. Pavedame Tavo globai vaikus, melsdami, kad jie užaugtų tikinčiais ir dorais ateities Lietuvos kūrėjais. Pavedame jaunimą, kad uoliai ieškotų tiesos ir nepristigtų ryžto tinkamai atsiliepti į savo pašaukimą. Pavedame sutuoktinius, kad Lietuvos šeimos taptų tvirtos ir ištikimos meilės bendruomenėmis bei darnios visuomenės pagrindu. Pavedame sąžiningai dirbančių žmonių triūsą, melsdami, kad darbas ne tik didintų gerovę, bet ir… Skaityti daugiau »
Veidmainystė ypatingai smerktina Bažnyčioje Paulius rašo: „Kai Kefas atvyko į Antiochiją, aš jam pasipriešinau į akis, nes jis buvo nusižengęs. […] Pamatęs, kad jie nukrypsta nuo Evangelijos tiesos, aš pasakiau Kefui visų akivaizdoje: „Jei tu, būdamas žydas, gyveni pagoniškai, o ne žydiškai, tai kodėl verti pagonis laikytis žydų papročių?“ (Gal 2, 11. 14) Kas gi nutiko tokio rimto, kad Paulius turėjo kreiptis į Petrą tokiais griežtais žodžiais? Gal čia Paulius persistengė, per daug sau leido, nesugebėjo savęs sutramdyti? Iš tiesų, sakė popiežius, čia kalbama apie senojo Įstatymo ir laisvės santykį. Rašydamas galatams Paulius sąmoningai pamini šį epizodą, nutikusį Antiochijoje prieš keletą metų. Pauliaus tikslas – įtikinti žmones, kad ne visada reikia aklai laikytis visų nurodymų. Šiuo atveju Petrą jis pabarė… Skaityti daugiau »
Dievo Žodis
Pirmasis skaitinys (1 Tes 3, 7–13)
Šitaip, broliai, jūs savo tikėjimu paguodėte mus visose mūsų bėdose ir negandose. Dabar mes tikrai gyvuojame, nes jūs tvirtai stovite Viešpatyje. Ir kaip atsidėkosime Dievui už jus, už visus džiaugsmus, kuriuos iš jūsų patiriame savo Dievo akivaizdoje? Dieną ir naktį karštai maldaujame, kad mums būtų leista išvysti jūsų veidus ir papildyti, ko dar stinga jūsų tikėjimui.
Jis pats – mūsų Dievas ir Tėvas – ir mūsų Viešpats Jėzus tepraskina mums kelią pas jus. Viešpats tepraturtina jus ir tepripildo meile vienų kitiems ir visiems, kaip ir mes jus mylime, kad jūsų širdys būtų tvirtos ir nepeiktino šventumo mūsų Dievo ir Tėvo akyse, kai ateis mūsų Viešpats Jėzus su visais savo šventaisiais.
Dievo Žodis
Atliepiamoji psalmė (Ps 89, 3–4. 12–13. 14 ir 17)
P. Mus atgaivinki, Viešpatie, savo malone!
Žmonėms tu liepi sugrįžti į dulkes.
„Grįžkit, žmonijos vaikai“, tu byloji.
Juk tavo akivaizdoj tūkstantis metų –
kaip diena vakarykštė, praėjus,
kaip nakties prabėgęs ketvirtis. – P.
Išmokyki mus suskaičiuot, kiek dienų mūsų amžiuj,
kad mūsų širdis išmintinga paliktų.
Viešpatie, grįžki! – Ar dar ilgai delsi?
Būki savo tarnams gailestingas.
Mus atgaivinki savo malone, ir šūkausim, džiūgausim
per dienų dienas, kol gyvuosim.
Būk, Viešpatie Dieve, mums geras,
padaryk mūsų rankų darbus sėkmingus,
mūsų rankų darbus palaimink! – P.
Posmelis prieš evangeliją (Mt 24, 42a. 44)
P. Aleliuja. – Budėkite ir būkite pasirengę,
nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite. – P. Aleliuja.
Evangelija (Mt 24, 42–51) Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Todėl budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats. Supraskite ir tai: jeigu šeimininkas žinotų, kurią nakties valandą ateis vagis, jis budėtų ir neleistų jam įsilaužti į namus. Todėl ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“. Kas yra tas ištikimas bei protingas tarnas, kurį šeimininkas paskyrė deramu laiku maitinti šeimynos? Laimingas toksai tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras gerai besidarbuojantį. Iš tiesų sakau jums: jį paskirs valdyti visų savo turtų. O jei anas tarnas bus blogas ir tars pats sau: ‘Mano šeimininkas neskuba grįžti’, ir pradės mušti savo tarnybos draugus, valgyti, ūžti su girtuokliais, – to tarno šeimininkas sugrįš vieną gražią dieną, kai jis nelaukia, ir tokią valandą, kurią jis… Skaityti daugiau »
Mąstymas Prašyti budrumo maldoje malonės ir jautrumo kitų poreikiams Savo meditaciją pradėsiu karšta malda į Tėvą, kad padėtų man įsijausti į Jėzaus Širdies troškimą. Priglusiu prie Jėzaus Širdies ir būsiu su Juo tol, kol nurims mano širdis. * Žvelgsiu į Jėzų ir su dėmesiu klausysiuos kiekvieno Jo žodžio. Pagalvosiu, kad tie žodžiai yra sakomi man. Jėzus nori mane paruošti savo antrajam atėjimui. Jam yra labai svarbu, kad aš su Juo amžinai būčiau pas Tėvą. * Jėzus sako, kad Jo atėjimo dienos niekas nežino, tik Tėvas. Jis ateis tokiu momentu, kada bus mažiausiai tikimasi ir laukiama. Žmonės bus užsiėmę kasdieniniais savo rūpesčiais ir mažiausiai tikėsis Jo atėjimo. * Pagalvosiu apie savo kasdienines pareigas, o ypač apie tas, kurios labiausiai įtraukia ir… Skaityti daugiau »
Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius (1922-2013) Todėl budėkite! Jėzus liepia mums budėti. Nežinome, kada Jis sugrįš, nežinome, kada Jis mus pašauks pas save. Visi mes galime pasakyti, kada esame su Viešpačiu, o kada darome tik tai, ką norime. Būtent tuomet šis Jėzaus įspėjimas įgauna naują prasmę. Jėzus liepia mums budėti, kad atpažintume šias savo būsenas, kad suvoktume, kada tikrai „budime“ ir esame su Viešpačiu, o kada pasiduodame dvasiniam snauduliui, užgožiančiam Jo artumą. Laukti Jo sugrįžimo, ar susitikimo su Juo nepasirengus yra labai rizikinga. Daug kas sako: „Kam skubėti? Yra dar daug laiko.“ Girdėjau vieną pasaką, kuri yra gana reikšminga. Velnių vyresnysis, prieš siųsdamas velniukus į žemę, klausinėjo, ką jie sakys žmonėms. Vienas iš jų sako: „Aš vis kartosiu, jog nėra… Skaityti daugiau »
Lietuvos paaukojimas Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai Švenčiausioji Mergele Marija, Tu dėl gailestingojo Dievo troškimo išgelbėti žmogų sutikai būti nuolankia Viešpaties tarnaite ir buvai prie savo Sūnaus, kai Jis už mus aukojo gyvybę kaip tobulo klusnumo auką savo Tėvui. Įkvėpti Tavo pavyzdžio, o Malonėmis apdovanotoji, vienydamiesi su Tavo motinišku troškimu užtarti kiekvieną, kas šaukiasi Tavo pagalbos, Tavo Nekaltajai Širdžiai aukojame šių dienų Lietuvą. Pavedame Tavo globai vaikus, melsdami, kad jie užaugtų tikinčiais ir dorais ateities Lietuvos kūrėjais. Pavedame jaunimą, kad uoliai ieškotų tiesos ir nepristigtų ryžto tinkamai atsiliepti į savo pašaukimą. Pavedame sutuoktinius, kad Lietuvos šeimos taptų tvirtos ir ištikimos meilės bendruomenėmis bei darnios visuomenės pagrindu. Pavedame sąžiningai dirbančių žmonių triūsą, melsdami, kad darbas ne tik didintų gerovę, bet ir… Skaityti daugiau »
Pirmasis skaitinys (1 Tes 4, 1–8)
Broliai!
Prašome ir raginame jus Viešpatyje Jėzuje: jeigu išmokote iš mūsų, kaip privalote elgtis ir patikti Dievui, – o jūs taip ir elgiatės, – tai darykite vis daugiau pažangos! Jūs juk žinote, kokių nurodymų esame jums davę Viešpaties Jėzaus vardu.
Tokia gi Dievo valia – jūsų šventėjimas. Susilaikykite nuo ištvirkavimo! Kiekvienas jūsų teišmoksta laikyti savąjį indą šventai ir pagarbiai, nepasiduodamas nežabotiems geismams, kaip esti tarp pagonių, kurie nepažįsta Dievo. Tegul niekas neperžengia ribų ir neapgaudinėja savo brolio šituo reikalu, nes Viešpats keršija už visus tokius nusižengimus, kaip jau esame sakę ir patvirtinę. Dievas mus pašaukė ne susitepimui, bet šventėjimui. Todėl kas tai atmeta, ne žmogų atmeta, bet Dievą, kuris jums duoda savo Šventąją Dvasią.
Atliepiamoji psalmė (Ps 96, 1 ir 2b. 5–6. 10–12)
P. Teisingieji, džiaukitės Viešpaties prieglobsty.
Viešpats – pasaulio Valdovas:
tedžiūgauja žemė, tekrykštauja salos.
Jį juosia debesys tamsūs,
teise, teisybe grįstas jo sostas. – P.
Sutirpsta kaip vaškas kalnai išsigandę
prieš Viešpatį – viso pasaulio Valdovą.
Byloja dangus apie jo teisingumą,
jo garbingumą regi pasaulis. – P.
Kurie pikto nekenčia, Viešpats tuos myli,
saugo savo bičiulių gyvybę,
vaduoja jis juos iš nedorėlių rankos. – P.
Palaimos šviesa teisingajam šviečia,
tiesios širdies žmogui – linksmybė.
Teisingieji, džiaukitės Viešpaties prieglobsty,
jo šventąjį vardą minėkit. – P.
Posmelis prieš evangeliją (Lk 21, 36)
P. Aleliuja. – Visą laiką budėkite ir melskitės,
kad sugebėtumėte kaip reikia stoti
Žmogaus Sūnaus akivaizdoje. – P. Aleliuja.
Evangelija (Mt 25, 1–13) Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Su dangaus karalyste bus panašiai, kaip su dešimtimi mergaičių, kurios, pasiėmusios žibintus, išėjo pasitikti jaunikio. Penkios iš jų buvo paikos ir penkios protingos. Taigi paikosios pasiėmė žibintus, o nepasiėmė alyvos. Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir alyvos. Jaunikiui vėluojant, visos ėmė snausti ir užmigo. Vidurnaktį pasigirdo balsai: „Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!“ Tuomet visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus. Paikosios sakė protingosioms: ‘Duokite mums alyvos, nes mūsų žibintai gęsta’. Protingosios atsakė: ‘Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau nueikite pas prekiautojus ir nusipirkite’. Joms beeinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos. Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašytis: ‘Gerbiamasis, atidaryk,… Skaityti daugiau »
Mąstymas Prašyti širdies dosnumo ir išminties darant pasirinkimus Įsisąmoninsiu, kad mano gyvenimas nesustabdomai skuba į amžinybę. Ten bus arba amžinas gyvenimas su Jėzumi, arba amžinas atmetimas. Tai patvirtina pasakojimas apie dešimt mergaičių. * Ar atsimenu, kad mano įsipareigojimai kasdienybėje, užimamos pareigos, pašaukimas, turi reliatyvią, laikiną vertę? Ar sugebu į savo gyvenimą pažvelgti iš amžinybės perspektyvos? Pabandysiu tai padaryti šią akimirką. Kokie jausmai gimsta manyje? * „Vidurnaktį pasigirdo balsai…“. Vidurnaktis yra mažiausios tikimybės metas. Kada visi išvarginti budėjimo užmigo, atėjo Viešpats. Mano paskutinio susitikimo su Viešpačiu laikas yra nežinomas. Jis bus mano mirties valandą arba laikų pabaigoje. * Neužtenka žinoti, kad Viešpats ateis. Pats žinojimas be rūpinimosi ir pastangų yra nenaudingas, kaip ta lempa be alyvos. Ar mintis apie paskutinį susitikimą… Skaityti daugiau »
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Ernestas Maslianikas Jėzus ir toliau aiškina savo antrojo atėjimo aplinkybes. Šįkart Jis pasinaudoja vestuviniu pasakojimu, kuriame figūruoja dešimt mergaičių. Pusė jų yra protingos, o kita pusė – paikos. Šiuo pasakojimu Jėzus greičiausiai nori akcentuoti judėjus bei kitų tautų žmones, kurie pirmieji Jį įtikėjo. Jų svarba yra nenuginčijama. Bet kartu Jis pabrėžia ir tuos, kurie Jį atmetė ir Juo nesusidomėjo Jo pirmojo atėjimo metu. Penkios protingosios mergaitės yra puikus tikro ir brandaus tikėjimo pavyzdys. Brandūs tikintieji, panašiai kaip ir protingosios mergaitės, turi būti pasirengę Kristaus sugrįžimui. Tuo tarpu penkių paikųjų mergaičių elgesys akivaizdžiai parodo, kad tokie žmonės nėra pasiruošę Jo sugrįžimui, o be to, jie dar bus ir netikėtai užklupti. Taigi tikėjimas čia vaidina bene pagrindinį vaidmenį.… Skaityti daugiau »