„Gerovės valstybės kontūrai Lietuvai“. Gitanas Nausėda: ligšiolinė ekonominė ir socialinė politika, aukštinusi nematomą rinkos ranką, patyrė fiasko

Sausio 17-ąją prezidentas Gitanas Nausėda atidarė Vytauto Didžiojo universiteto organizuotą konferenciją „Gerovės valstybės kontūrai Lietuvai“. Siūlome jo įžanginę kalbą, kurioje, be kita ko, buvo įvertinta ir ligšiolinės Lietuvos valdžios vykdyta socialinė-ekonominė politika.

Gerbiami konferencijos dalyviai,

į Vytauto Didžiojo universitetą mus šiandien sukvietė ne tik giliai išjaustas, bet ir intelektualiai pagrįstas rūpestis dėl šalies ateities. Neatsitiktinai ši konferencija vyksta akademinėje aplinkoje, kuri skatina kelti klausimus, keistis nuomonėmis, ginčytis ir pagaliau prieiti prie tam tikrų išvadų. Galiu tik pasidžiaugti, galėdamas pradėti diskusiją gerbiamų švietimo, ekonomikos, sociologijos, psichologijos, viešojo administravimo ir kitų sričių mokslininkų bei ekspertų apsuptyje.

Vienas aspektas, dėl kurio šiandieninė konferencija man atrodo dar svarbesnė, yra artėjanti šito politinio ciklo pabaiga. Politinis laikrodis negailestingai skaičiuoja paskutines dabartinės valdančiosios koalicijos valandas. Netrukus prasidės intensyvus politinis sezonas, rinkimų batalijos, kuriose mes, manau, privalome gauti atsakymus iš tų partijų, kurios išsirikiuos prie starto linijos ir vilios rinkėją įvairiais pažadais. Turime aiškiai atskirti pelus nuo grūdų ir reikalauti iš partijų tokių sprendimų ir tokių vizijų, kurios mus patenkintų ne artimiausius du ar tris mėnesius, ne tik šį politinį ciklą, bet ir gerokai ilgesniu laikotarpiu. Štai kodėl gerovės valstybės vizija yra labai prasmingas bandomasis akmenėlis, pagal kurį mes galime pasitikrinti, kiek nuoširdžiai mūsų politinės partijos nori prisidėti prie Lietuvos gerovės.

Jei reikėtų išrinkti tą kaltininką, kodėl šiandien esame čia, ko gero, vienas kitas žmogus galėtų besti pirštu į mane. Keldamas gerovės valstybės idėją prezidento rinkimų kampanijos metu, aš siekiau išjudinti permainas. Mažiau nei per pusę metų, praėjusių nuo tos akimirkos, kai daviau priesaiką Tautai ir Tėvynei, gerovės valstybė iš tiesų atsirado daugelio žmonių lūpose. Apie ją vis daugiau kalba žiniasklaida, jos garsiai šaukiasi politikai, ja domisi ir akademikai.

Tačiau vieno asmens, net prezidento, greičiausiai nepakaktų sukelti tą entuziazmo bangą, kuri būtų juntama kiekviename Lietuvos kampelyje. Gerovės valstybė svarbi ne todėl, kad aš ar kas kitas pasakė, kad ji turi būti. Gerovės valstybė svarbi kaip atsakymas į mūsų šalį kamuojančius iššūkius. Gerovės valstybė svarbi todėl, kad jos reikia Lietuvos žmonėms.

Tiesa yra tai, kad turbūt per pastaruosius 30 metų mūsų šalis išgyvena bene sėkmingiausią savo raidos laikotarpį. Per tą laikotarpį mes tikrai iškovojome reikšmingų pasiekimų – to mes negalime neigti. Paklojome tvirtus pamatus nacionaliniam saugumui, įdiegėme teisinės valstybės principus – nors kartais jie ir braška, tą tenka pripažinti, – galiausiai įtvirtinome valstybingumą.

Tačiau daugelis šios valstybės piliečių jaučia, kad to nepakanka, ir įsisenėjusios problemos, kurias mes tik deklaruojame, kad sprendžiame, trukdo valstybei vystytis, o žmogui – jaustis tikruoju tos valstybės šeimininku. Todėl dabar yra tas metas, kai turime pasirinkti, ar tęsti savaiminį ir gana chaotišką šalies vystymąsi, ar susitelkti ir visiems drauge kryptingai siekti aukštesnių europietiško gyvenimo standartų.

Atėjo metas pasakyti, kad padarėme klaidą pernelyg ilgai ekonomikoje leidę klostytis Laukinių Vakarų principams ir santykiams. Ten, kur viešpatauja geriau ginkluoti ir turintys daugiau pažinčių, nelieka vietos mažesniems, silpnesniems – ir mąstantiems apie bendrąjį gėrį. Taigi nėra vietos ir valstybei.

Atėję iš vieno kraštutinumo, neefektyvios ir švaistūniškos sovietinės planinės ekonomikos, metėmės į kitą – pernelyg išaukštinome nematomą rinkos ranką. Tuo metu, kai daugelis panašaus likimo šalių ieškojo pusiausvyros, mes savo sunkiai iškovotą valstybę palikome laikytis bado dietos. Štai kodėl dabar – savotiškas paradoksas – tuo pat metu giriamės, kad nuo įstojimo į Europos Sąjungą sparčiausiai artėjame link BVP vienam gyventojui vidurkio, o, kita vertus, raudonuojame, kad socialinės atskirties rodikliai Lietuvoje yra vieni iš blogiausių visoje Europos Sąjungoje. Mano nuomone, tokia dichotomija labai aiškiai parodo, mūsų ekonominės ir socialinės politikos fiasko. O už ekonominę ir socialinę politiką yra atsakinga valdžia. Tai reiškia, kad ši dichotomija aiškiai parodo ir mūsų valdžios fiasko.

Kad ir kaip svarbu būtų efektyviai naudoti valstybės lėšas, tai negali būti atsakymas į visus klausimus. Tam, kad valstybė galėtų atlikti savo funkcijas ir teikti kokybiškas paslaugas žmonėms, jai reikalingi pakankami ištekliai. Tam, kad sukurtume valstybę, kurioje būtų gera gyventi visiems – dirbantiesiems, vaikams, jaunimui, senjorams, neįgaliesiems, sėkmę patiriantiems ir turintiems sunkumų, – mums reikia perskirstymo per biudžetą, kuris nuosekliai didėtų metai iš metų. Su tokiu perskirstymu, koks yra dabar, kalbos apie gerovės valstybę tampa tiesiog pigia demagogija. Kaskart prireikus papildomų lėšų, turime ir toliau tampyti pernelyg trumpą viešųjų finansų antklodę, atidengdami tai pėdas, tai pečius.

Gerbiamieji,

aš kalbu apie gerovę, nes tikiu, kad Lietuva nusipelno būti modernia XXI amžiaus valstybe. Valstybe, kurios dėmesio centre – žmogus. Valstybe, kurioje kiekvienas žmogus jaučiasi reikalingas ir įgalintas kurti, įgyvendinti savo svajones bei oriai gyventi. Valstybe, kuria pasitiki jos gyventojai, o ji pasitiki savo žmonėmis. Valstybe, kurios ateitis kuriama vadovaujantis darnaus valdymo ir tvarios plėtros principais.

Siekdami Lietuvoje įtvirtinti gerovės valstybės principus, turėsime veikti mažiausiai trimis kryptimis.

Pirmiausia mums būtina išlaikyti ir sustiprinti tai, ką vertingo sukūrėme per 30 atkurtos Nepriklausomybės metų. Turime saugoti ir ginti savo valstybingumą, palaikyti ir įtvirtinti teisinės valstybės principus, gerbti savo paveldą, tausoti aplinką, išlaikyti ryšius su lietuvių diaspora. Taip pat privalome išnaudoti unikalias galimybes, kurių mums siūlo narystė Europos Sąjungoje, NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. Kartais mes manome, kad mūsų narystė yra kažkas tokio, ko mes galime ir nepastebėti. Bet patikėkite, mano, kaip politiko, trumpa patirtis ir dalyvavimas svarbiausiuose forumuose rodo, kokios neribotos galimybės atsiveria šiose organizacijose, jeigu mes jose pretenduojame ne tiesiog sėdėti kamputyje ant atsarginių suolelio, o aktyviai dalyvauti priimant sprendimus. Turime kuo efektyviau derinti nacionalinę ir europinę darbotvarkes, aktyviai prisidėdami prie svarbių Europos Sąjungos iniciatyvų tokiose srityse kaip inovacijų politika, kova su klimato kaita, vidaus rinkos gilinimas, sanglaudos politika, sienų apsaugos įgyvendinimo priemonės. Remdamiesi Europos Sąjungos parama, iki šiol sėkmingai stiprinome savo energetinę nepriklausomybę ir plėtėme infrastruktūrą – darykime tai ir ateityje.

Antra, nepaprastai svarbu išspręsti įsisenėjusias problemas, trukdančias mums visiems žengti pirmyn. Atėjo metas imtis priemonių, kurios mažintų skurdą, socialinę atskirtį, atotrūkį tarp šalies regionų, korupciją ir šešėlinę ekonomiką. Pajamų atotrūkis tarp 20 procentų daugiausiai ir 20 procentų mažiausiai uždirbančiųjų negali būti toks didelis, kaip dabar. Ir vėlgi, apeliuoju į ekonominę politiką, kuri privalo užtikrinti nuoseklų šio santykio mažėjimą. Taip pat privalome spręsti demografinius iššūkius, užtikrinti racionalų viešųjų išteklių panaudojimą taikant kaštų ir naudos analizę, sukurti skaidrią, subalansuotą ir teisingą mokesčių sistemą, kurią galėtume vadinti žmonių bendruomene, o ne „gyvulių ūkiu“. Turime plėtoti ir socialinę partnerystę bei dialogą, kaip būdą išvengti nereikalingų konfliktų ir teisingai paskirstyti tiek gerovės kūrimo naštą, tiek ir šio proceso vaisius.

Aš neslėpsiu, kad ankstyvuoju savo mokslinės veiklos laikotarpiu kreipiau labai didelį dėmesį į kolektyvinių derybų instrumentą, į tuos socialinės taikos modelius, kurie egzistuoja Austrijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Skandinavijos šalyse. Iš tikrųjų jie man gerokai patrauklesni negu mūšiai gatvėse, barikadose, tarp samdomų darbuotojų ir darbdavių organizacijų, kuomet trikdoma visuomenės rimtis ir paprasčiausiai švaistomas bendrasis vidaus produktas tam, ko galima būtų išvengti. Tačiau mechanizmas turi veikti ne uzurpuojant vienai iš derybų pusių absoliučią valdžią ir nustumiant į paraštes kitą derybų pusę. Dialogas įmanomas tik tarp lygiaverčių partnerių. Kalbėti šiandien apie lygiavertiškumą mes tikrai, deja, negalime, ir jūs turbūt tikrai nesunkiai galite patys identifikuoti, kas yra tas silpnesnysis partneris kolektyvinėse derybose šiuo metu.

Trečia, galvodami apie valstybės ateitį, mes turime siekti proveržio tose srityse, kuriose ilguoju laikotarpiu galime tikėtis didžiausios pridėtinės vertės. Siekdami kilstelėti Lietuvą į aukštesnį gerovės lygmenį ir sukurti tikrą XXI amžiaus sėkmės istoriją, žinoma, pirmiausia turime tam gerai pasirengti. Tik keldami visų lygių švietimo kokybę ir didindami prieinamumą, mes parengsime visuomenę skaitmenos, technologinių lūžių ir tvarios žaliosios politikos amžiui. Tik turėdami pakankamai aukštos kvalifikacijos darbuotojų, galėsime plėtoti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką. Tik drąsiai žengdami inovacijų keliu, galime tapti pažangiausių idėjų įgyvendinimo laboratorija. Kad tai nėra vien tuščios deklaracijos, patvirtina sėkmės istorijos įvairiose mūsų mokslo srityse, kurios tuo tarpu jau yra virtusios ir verslo sėkme. Taip, galbūt kol kas tų pavyzdžių yra per mažai, tačiau jų negausumas nerodo, kad mums nesiseka. Tai įrodo ką kita – kad mes turime didžiulį potencialą, kurį dar galime atskleisti ateityje.

Kita vertus, turime nepamiršti, kad mūsų didžiausios ekonominės naudos siekis tėra vienas iš gerovės kūrimo elementų. Ekonominė nauda neturi užgožti ilgalaikių aplinkosaugos ar socialinių tikslų. Švietimas mums reikšmingas ne tik kaip skurdo ir socialinės atskirties mažinimo ar technologinio prisitaikymo ir investicijų skatinimo įrankis. Itin svarbu, kad būtų ugdomas Lietuvos piliečių kritinis mąstymas, kūrybiškumas, gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti, stiprinama pilietinė tapatybė, kuriamos sąlygos tolerancijai ir lygių galimybių užtikrinimui.

Man labai malonu, kad šiandien konferencijoje dalyvaus ir psichologai. Mano manymu, gerovės valstybė neįmanoma ir be atitinkamo psichologinio klimato visuomenėje. Mes kalbame ne tik apie kietuosius rodiklius, kuriuos galime išreikšti eurais, procentais, santykiais. Mes kalbame apie sunkiai apčiuopiamus dalykus, kuriuos aš vadinu gera jausena. O juk taip norėtųsi, kad Lietuvoje žmonės jaustųsi gerai, kad jie jaustųsi patogiai ir, svarbiausia, kad jie jaustųsi saugiai.

Gerbiamieji,

gerovės valstybės nebus, jei nesudarysime sąlygų aktyviam visuomenės įsitraukimui priimant sprendimus – ir tai, mano manymu, yra dar viena geros jausenos prielaidų. Gerovės nebus ten, kur viešpataus abejingumas ir atmestinas požiūris į savo darbą. Gerovė neįsivaizduojama ten, kur švari aplinka ir būsimų kartų ateitis aukojama trumpalaikiam pelno siekimui.

Siekdami tikro proveržio, visi turėsime gerokai pasitempti. Mums teks prisiminti laiko patikrintas vertybes: pagarbą žmogui, teisingumą, vienybę ir solidarumą. Turėsime išmokti susitarti, o susitarus – laikytis duoto žodžio. Juk kompaso stygius – nenuoseklus mėtymasis nuo vieno trumpalaikio tikslo prie kito, pasiduodant pagundoms ir neišlaikant pradinės trajektorijos, – iki šiol, mano manymu, buvo viena didžiausių Lietuvos valstybės problemų.

Gerovės valstybę mes galime sukurti visi drauge, jei pamiršime nesutarimus, į savo rankas paimsime iniciatyvą ir išliksime kantrūs, siekdami užsibrėžtų tikslų. Turime ilgai ir nuosekliai purenti valstybės dirvą, kol joje pasirodys pirmieji daigai.

Galutinis rezultatas priklausys tik nuo mūsų pačių. Nereikia badyti pirštais į valdžią, kad ir kokia bloga ji būtų. Daug kas priklauso nuo mūsų pačių. Todėl kviečiu visus piliečius, visuomeninius judėjimus, politines partijas, nevyriausybines organizacijas, mokslo, administracines, verslo, ekonomines, kultūros, sveikatos ir visas kitas bendruomenes įsitraukti į diskusijas apie priemones, būtinas gerovės tikslams pasiekti. Tegul ši konferencija žymi mūsų bendro darbo pradžią.

Tvirtai tikiu: kartu galime sukurti tokią valstybę, kuria galime didžiuotis mes patys ir kuria galės didžiuotis mūsų vaikai.

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
43 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
ah1

rinkos ekonomika įvarė į pajamų spąstus, lietuvius įvarė į emigraciją, įvarė į demografinę duobę – kai nėra maisto, nėra dauginimuisi ploto gyvūnija arba emigruoja arba nesidaugina ir galop išnyksta, toks gamtos dėsnis ir prieš gamtą nepapūsit kad ir kokius mokslus būtumėt baigę, kad ir kokias pareigas beužimtumėt.Nėra vaikų nėra valstybės – po 20 metų Lietuvos nebus ir ES taip pat – nėra vaikų, nes vaikams auginti nėra sąlygų, gyventojų sudėtį pakeitę atėjūnai demokratijos mechanizmu užims teritorijas ir valstybes be jokio karo paprasčiausiu tautų kraustymusi. Ar ne teisus Kadafis moters gimdą prilyginęs atominei bombai?

Nesinori

skaityti demagogijos.

Lengviausia klajoti po

pasaulį,o štai įleisti šaknis vienoje vietoje ir šią vietą paversti gėriu,grožiu,teisingumu-štai kur menas.

Pranešimas pagirtinas

Dabar laukia įgyvendinimo erškėčių kelias. Ir čia kyla nerimastingas klausimas: Ar Jo Ekscelencijai pakaks atsakingumo,dvasios, išmanos, kūrybingumo,moralės, tvirtumo. Tatai matysime kiekviename žingsnyje. Gali pasitaikyti klaidų ir pasitaikys. Jų slėpimas – gėda, pripažinimas – garbingumas. Bon voyage.

Dzeikas

Preziko kalba labai zigzagiska. Mintis sokineja nuo vieno prie kito.Pasako viena, cia pat kalba priesinga. Taip ir nesupratau kaip ir kuriuo keliu Nausada uosiasi kurt ta geroves vizija. As irgi pries smurta ir gatviu musius. Taciau kai teismas pasityciodamas alaus bravora ivardino „strategine imone” ir uzdraude darbuotuojams streikuoti vasara – cia buvo pereita sveiko proto riba ir streikuojanciuju zmoniu atsakymas turejo but gamyklos uzemimas, ir bandant su policaju pagalba pamint ju teise streikuot – riauses. Na bet banderlogu valstybej banderlogiskas gyvenimas. Snarglius kramtydami pakluso. O kiti banderlogai dziugavo musdami kumsciais krutinen: taip jiems ir reikia – jie ir taip daug gauna. Tai cia dabar Nauseda irodines,kad reikia babkiu eiliniams banderlogams daugiau duot? Geriau pridurkas (sovietiniuose lageriuose taip vadinami siltas pareigas… Skaityti daugiau »

Žodžio laisvė...

Eilinis lozungų kratinys.Tokių per netrumpą savo gyvenimą esu girdėjusi daugybę kartų.Atidžiai perskaičiau.Apie kaime gyvenantį žmogų nei žodelio.Apie kaimo vaikus,
išvarytus į plentus, nei žodžio.Apie pensijas, žemiau skurdo ribos,nei žodžio.Ir taip toliau ir panašiai.
Gitanai Nausėda,o jau Ignalinoje statyti naujos atominės kartu su V.Adamkumi statyti nenorite?…
Buvo lozungai:”Nusipelnėme gyventi geriau”,”Idėją Lietuvai”,dabar – „Gerovės Lietuva”.Piliečiai,mąstykite lozungą ateičiai…

stasys

Tai bene pirma karta G.Nausėdos išsakyta mintis apie gerove valstybėje, kurioje valstiečiai tiesiai šviesiai butu patupdyti į papke „otstoij”. Kaip užtikrinti Tiesos monopolį per ateinančius rinkimus ir kur tie resursai neišnaudoti kuriuos papildomai galima butu perskirstyti per valstybės biudžetą ? Štai klausimas į kuri reikės atsakyti ne ‘valstiečiams’ . Grįžta į politika senosios partijos truputi pravalytos nuo seno politinio raugo .. bet ar to pakaks pertvarkoms , klausimas atviras .

ah1

latifundininkų valdžioje iš viso neturėtų būti kaip baudžiavos-vergijos matricos.

stasys

Dzeikai .. tokia valstybę jau turėjome , kai berazumis Juozapėlis galėjo kerzus numesti direktoriui ant stalo parodyti nuoga užpakali ir eiti dirbti pas kitą, tuo proletariato diktatūra ir baigėsi .. sugriuvus sovietu sąjungai . Bandyti grįžti prie seno . ..tik nuprausus ta nepraustaburnį ? manau nėra tinkama idėja. Prezidentas kalba apie socialiai atsakinga politika ..kai žmogus nesibaido darbo ir eina dirbą tai ką moką ir ką sugebą .

Kelias į gerovę....

„Per pastaruosius 30 metų šalis išgyvena sėkmingiausią raidos laikotarpį…” O! Mes gal gyvename skirtingose šalyse? Mano šalis neteko veik milijono gyventojų ir iš valstybės gamintojos tapo valstybe pirkėja, mes netekome savo atominės elektrinės, netekome stambios naftos perdirbimo gamyklos, net Elektrėnų elektrinė nebegamina elektros. Mūsų tautiečiai ir jaunimas išvažiuoja ir vaikus augina jau kitose šalyse. Korupcija išsikerojusi, medijos – interesų grupių rankose plauna smegenis dieną naktį. Švietimo sistema išbalansuota, blogai ir pedagogams, ir moksleiviams, ir tėvams. Biurokratinis aparatas išgyvena ne saulėlydį, bet zenite. Teisėsaugoje trūksta teisingumo. Nepotizmas įprastas reiškinys ( ne apie paštininkus kalbant). Problemos gilios, valstiečiai suteikė vilties, bet pasipriešinimas milžiniškas. Norėtųsi, kad daiktai būtų vadinami tikraisiais vardais. Bijau, kad šalis užvaldyta ir parduota.

grumstas

neskaitau straipsnio nes iš užvardijimo aišku: kalbama apie rinkos ekonomiką … Kur jūs matote tą rinkos ekonomiką ? Rinkos ekonomika , tai verslo laisvė, nevaržoma politizuotais sprendimais. Rinkos ekonomikoje reguliavimas gali būti pateisinamas silpniausių piliečių, žaidėjų naudai. O čia rinka , kuri taip stipriai reguliuojama didžiujų žaidėjų naudai , kad tos laisvos rinkos nelikę. Politiniais sprendimais sprendžiami ekonomikos dalykai- atominės elektrinės uždarymas -politinis sprendimas, independencas -politinis sprendimas, pensijų fondų finansavimas iš Sodros kišeniaus -politinis, visi sprendimai, kurie remiasi ES teisės aktų viršenybe prieš vietinius – jie dažniausiai yra diskriminaciniai regiono atžvilgiu – paimkim mobilumo paketo , įparejigojimas vežėjams mokėti tokį pat atlyginimą , kaip ir tos ES valstybės per kurią vežamas krovinys, vidutinį atlyginimą; tai kur čia laisva konkurencija, kuri… Skaityti daugiau »

Dzeikas

stasiui: „berazumiai juozapeliai” savo amato meistrais netampa. Na nemaciau tokiu, nors kuola ant galvos tasyk. Jeigu tai meistras , jis ir su kerzais nevaiksto, juolab ant stalo nelipa. Pakanka paprasyt. Ne? Tada atsilabini, ir eini pas kita. Pagal JAV istatymus PRIVERCIAMO darbo but negali. Ir jeigu as nenoriu kazkam dirbt – cia pat iseit galiu, net darbo dienos pabaigos nesulaukes. Popieriuku pildyt su pareiskimais irgi nereik. Pameistrys gi uzlipes ant stalo…Amerikoje pas dazna sefa kumsciai kaip kibirai, taciau paleist juos i darba pries darbininka – sau nuosprendi pasirasysi.Taciau siuo atveju galima. Ir profsajunga nieko nesakys, ir i teisma kreiptis beprasmiska. Eis fanaruotas kito darbo ieskot.Ras bet blogesni.Nes durnas. Todel kai skautau Lietuvos DK – apie butinus atidirbt ten kazkiek dienu… Skaityti daugiau »

Visur korupcija sėja

blogį,bet medicinoje ji kainuoja gyvybes,daug gyvybių,gyvenimo kokybę.Todėl didelis lietuvių mirtingumas,neskaitant emigracijos.Korupcija reguliuoja netgi gimimus.Nes ir vaikų gimimas paverstas bizniu,tamsiu bizniu,kai kam pelniningu bizniu.

Dzeikas

grumstui: Is esmes sutinku. Taciau del „…įparejigojimas vežėjams mokėti tokį pat atlyginimą , kaip ir tos ES valstybės per kurią vežamas krovinys, vidutinį atlyginimą;” nusisnekejai. LABAI TEISINGAS sprendimas. Kaip ir Trumpo importo is Meksikos uzdarymas. Ne besalygiskas. Pasake, kad leis importuoti Fordo automobilius is Meksikos po to kai gamyklos darbuotuoju atlyginimas Meksikos Fordo padaliny pasieks $15/h. Nes kas gaunasi: visokiose lietuvose, meksikose, bangladesuose vergai uz kapeikas pagamina gamini ir parduoda ji tose rinkose, kur to paties gamino savikaina del darbo kainos aukstesne. Lietuvos imones privaro sunkvezimiu su vergais vairuotuojais(ukrainieciais dazniausiai, nes po 4-6 savaites kaip prirakintam prie vairo but uz varganus 1000 euru – ne tas darbas nuo kurio gyvent norisi) ir moko gyvent vokiecius , atseit sie darbo organizuot… Skaityti daugiau »

stasys

Dzeikas .. nutėškei pareiškimą ant stalo ir eini galvą pakėlęs.:) Kas gi tave gali užlaikyti prievarta darbe ? .:) Dažniau papuola tokiu atveju kai žmogus dingsta ir atsiliepia po gero pusmečio Norvegijoje :)) o čia visi laksto ieško ..gal kas nutiko negero .. buvo žmogus ir dingo .:)))) Ne tokio liberalumo darbo santykiuose koks yra šiandiena vargiai dar įmanoma patobulinti .:) Nebent įvesti praktika nori dirbi nori nedirbi , bet alga vistiek moka .:)))

ah1

str. pavad. „Gerovės valstybės kontūrai Lietuvai“. Gitanas Nausėda: ligšiolinė ekonominė ir socialinė politika, aukštinusi nematomą rinkos ranką, patyrė fiasko”,iš str. cit.” „Todėl dabar yra tas metas, kai turime pasirinkti, ar tęsti savaiminį ir gana chaotišką šalies vystymąsi,…”,” ekonominė nauda neturi užgožti ilgalaikių aplinkosaugos ar socialinių tikslų.”,” Gerovė neįsivaizduojama ten, kur švari aplinka ir būsimų kartų ateitis aukojama trumpalaikiam pelno siekimui.” „O už ekonominę ir socialinę politiką yra atsakinga valdžia. Tai reiškia, kad ši dichotomija aiškiai parodo ir m ū s ų v a l d ž i o s f i a s k o.”.. T i k a r v a l d ž i o s ? Praktiškai prezidentas nieko naujo nepasakė, dar TSRS laikais buvo dėstoma apie… Skaityti daugiau »

Iš tiesų

Pateiktoje Prezidento kalboje galime įžvelgti daug gerų dalykų,bet gerovės valstybę sugeba kurti patriotiški,stiprų tautinį stuburą turintys ir valstybiškai mąstantys piliečiai.Deja,apie tai Jo Ekscelencija nė žodžio.Tad,Lietuvos valstybę kuria ir ją stiprina ne ,,Brangūs Lietuvos žmonės”,o patriotiški lietuviai, piliečiai.

Nuosėda

Lozungais ir plepalais statysiu Gerovę!

ah1

santvarka yra valstybės visuomenės koncepciją. Ką „berinktumėt” ir ką „beišrinktumėt” koncepcija liks ta pati.

Dzeikas

Streika organizuoti reikia seimininka ispet pries 2 savaites ir gaut leidima is teismo?
Ar virsvalandziu apmokejima jei virsyja 2 savaiciu vidurki?
Gal menesini darbo apmokejima su d.d. ilgiu „kiek reikes”?
stasy, ar jus skiriate suda nuo bulkutes ir liberaluma nuo betvarkes?

Prašalietis

Ką gi pasakė Nausėda savo pamoksle pavadinimu „Gerovės valstybės kontūrai Lietuvai“ VDU susirinkusiems ” švietimo, ekonomikos, sociologijos, psichologijos, viešojo administravimo ir kitų sričių mokslininkams bei ekspertams”. Didelės ekselencijos Nausėdos „auksinės mintys”, kurios ateitų kiekvienam”tikram patriotui”, kai kiekvieną kotletą suvalgai tik už savo pinigus:”Politinis laikrodis negailestingai skaičiuoja paskutines dabartinės valdančiosios koalicijos valandas”; ” gerovės valstybės vizija yra labai prasmingas bandomasis akmenėlis”; „Pirmiausia mums būtina išlaikyti ir sustiprinti tai, ką vertingo sukūrėme per 30 atkurtos Nepriklausomybės metų”; „Mano manymu, gerovės valstybė neįmanoma ir be atitinkamo psichologinio klimato visuomenėje.Mes kalbame ne tik apie kietuosius rodiklius, kuriuos galime išreikšti eurais, procentais, santykiais. Mes kalbame apie sunkiai apčiuopiamus dalykus, kuriuos aš vadinu gera jausena.”; „Tvirtai tikiu: kartu galime sukurti tokią valstybę, kuria galime didžiuotis mes… Skaityti daugiau »

Vidmantas R.

Po D. Grybauskaitės „GLOBALIOS Lietuvos“ (arba, tiksliau, išsivaikščiojančios po pasaulį Lietuvos) liaupsinimo, man G. Nausėdos Lietuvos, kaip „Gerovės VALSTYBĖS“, vizija, tarsi tyro oro gūsis stipriai pribezdėtoje patalpoje.

...

Mano kaimynas perskaites susinervino.Sako per 30 m.valdymo TIESOS nulis.Turime plaukiojancia gelda juroje,uz kuria mokes sendien gime vaikai,sako turime prisikta baltijos jura,uzterstas marias,upes,nuodijami zmones.Kasdien skandalai,kuriuos dabar bando atskleisti zmoniu isrinkti valstieciai.Dabartinis puolimas,parodo,kad gerb.valstieciai eina teisingu keliu,kuo daugiau puola,tuo labiau aiskeja,kad zmones labiau pasitiki jais.Galimai,kaimynas pastebi teisingai.Sendien nuejus i vaistine,istiko sokas.Uz septyniu rusiu vaistus ORIGINALA (ne valirijona)sumokejau apie tris eu.Vadinasi,visi,kurie gauna kompensuojamus vaistus,nuo siol gaus 100 proc.kompensuotus.Pagarba nenuilstanciam gerb.VERYGAI.aTLYGINIMAI 30 m.buvo apie 300 eu.pensijos apie 200 eu.GEDA.Sunku patiketi,kad tauta noretu gryzti i anos valdzios valdyma???Pastoviai kaltiname vieni kitus,kad ne tuos isrinkome.Turi zmones sansa,arteja rinkimai,palaikykime gerb.valstiecius,daug geru darbu nuveikta,neskaitant,kad kasdien juos rijo,trukde dirbti.

Raigerdas

Prezidento G.Nausėdos tekstas nėra blogas, pati idėja gera, tačiau dabar už lango XXI amžius. Gyventi šitai žemei liko nedaug, maždaug apie 50 metų. Kadangi Pezidentas nepriklauso tai grupei žmonių, kuri mąsto, kaip išlikti su savo sukauptais trilijonais, tai pasvarstymai mūsų Prezidento yra maždaug, kaip apie mūsų kaimelio reikalus. Pasaulis sparčiai dauginasi ir jis pasieks ribą, kai trūks žemės , trūks gėlo vandens ir galimai trūks netgi maisto. Pas mus neretai pasisakoma prieš homoseksualus, tačiau nieko nedaroma pedofilų atžvilgiu. Ukrainoje, pavyzdžiui, jeigu jie yra nubausti, tai įvykdoma cheminė kastracija. Todėl vaikai negali būti saugūs, nes pedofilų nemažės. Prezidentas G. Nausėda apeliuoja į psichologus, nes mano, kad jie kažką išmano apie žmogaus psichines būsenas. Ir čia Prezidentas G. Nausėda prasišauna, nes nesupranta,… Skaityti daugiau »

smauglys Ką

Arčiau banderlogai, arčiau

Raigerdas

Kokia yra ta mūsų demokratija? Ji yra gana liūdna, nes mūsų žmonės gavę taip netikėtai rinktis iš to, kas jiems patinka, išsirenka tokias vidutinybes, kurios pražudys juos pačius. Tie, kurie organizavo Lietuvoje „laukinius Vakarus” (anot Prezidento G.Nausėdos), puikiai žinojo, kur tai veda, nes suprato, kad nieko nėra geriau už tą tamsią ir neinformuotą liaudį, už kurios nugaros galima pasidaryti pasakiškus turtus. Todėl Lietuvoje iškilo ne elitas, kuriam rūpėtų tauta ir valstybė, o savanaudžiai veidmainiai ir visokie gudruoliai, kurie savo interesus visada stato aukščiau nei valstybės ir tautos interesai. Išaugo paviršiumi plaukiantis jaunimas su savo chi…chi… cha…cha… TV ir radijo laidomis. Prezidentas G.Nausėda nutylėjo apie gaisrą Alytuje, kuris yra tik įspėjimas didesnėm katastrofom, nes valdžia yra neįgali valdyti į tokius dalykus… Skaityti daugiau »

StasysG

Rašo Raigerdas 2020-01-25 22:00

„Kokia yra ta mūsų demokratija?”
——————————————
Nėra Lietuvoje grynos „demokratijos”.
Mums` išsvajoti Vakarai įpiršo LIBERALIĄJĄ demokratiją.
Jaučiate skirtumą?

Kokie „laukiniai Vakarai”?
Yra Vakarų liberaliosiso demokratijos griuvėsiai.

Reikia šaltinių? Galiu pateikti.

Dzeikas

Prezikas pamate „laukinius vakarus” Lietuvoje???
Kur cia tie „laukiniai vakarai”, ar kai zmogu nusovusi viena is 5 uzpuoliku pasodino kalejiman 5 metams?
Tai prezikui daltonizmas. Tai rytu despotija,kai uz pasipriesinima agresijai sodina auka, o ne agresoriu.
Tas pat su ekonomika. Kai prekybos centrui ir gatves prekeiviui taikomi vienodi reikalavimai tai yra prekeivio smaugimas, o jokie „laukiniai vakarai”.
Nezinau kur cia painiava: terminose ar preziko mastyme.
„laukiniai vakarai” reiskia kaikiekvienam sudaromos teises suteikiancios vienodas galimybes veikti siame pasaulyje ir tos teises-taisykles tobulinamos, kad sociumo nariai ir toliau turetu kiek galima lygesnias galimybes.

Dzeikas

Vienas pavyzdelis apie „laukinius vakarus”. Jeigu kolonistu kaimelio kokie balvonai-nebrendylos sugalvotu is dyko buvimo nueiti indenu paskalpuoti. Tie daznai nepertoliausiai gyvendavo, tas ypac aktualu buvo XIX amz pirmoj pusej. Tai kaimo serifo isakymu juos mazu maziausiai isvoliotu dervoj po to plunksnose ir paleistu plikus.Kodel? Todel,kad vietoj to,kad laukus dirbt ir gyvulius augint kolonistai tures kariaut su kerstaujanciais indenais.
Prezikas apie „laukinius vakarus” turbut is Zemaites kurybos mokesi.

Kis

su prezidento mintimis nesutikti sunku,bet yra vienas bet?Nuo kada mes ir jus pradesime dirbti,o ne kalbeti.Viesa paslaptis su SGD(jeigu klystu irodykite),tai milijardinis geseftas TS ,o labiausiai kaltinciau seni-aferista.Juk pirko ne spaliukai,o uzkietejusi gauja,kuri tiesiog siaucia nebaudziama.Klausimas,kada prades skaiciuoti milijardus ,kurie isisavinami per viesuosius pirkimus visuose sferuose,kas atsakys uz korupcinius dalykus,juk Grigeo tai tas pulinis apie kuri kalbejo vienas aukstas teisetvarkos pareigunas,o kas atsakys uz oro tarsa?Kas atsakys uz KGB agentu slepimus(V.Pavilionis,beje signataras,paskaitykite Respublikoje straipsni) ir galima kelti klausimus viena po kito?O mes keliame morales klausimus Narkeviciui ,kuris isgainioj dar viena gauja,jau beveik rankose turejusi istorinius pastatus.Arba dirbk,arba nereikia tu blevyzgu.

StasysG

Bet ką čia šaltiniai apie liberaliają demokratiją. Imkime pvyzdžius. Kiniją. Kinai šypsosi, kai jiems pasakojama apie LD pranašumus. Ir sako: „Mes turime savo valstybę penkis tūkstančius metų, o jūs mus bandote mokyti. Jie taip pat pabrėžia, kad liberali demokratija – tai tik trumpas istorijos blyksnis, kuris sužibėjęs greitai užges, o Kinija liks tokia, kokia ir buvo”. Ir jau pasivijo liberaliosios demokratijos lopšį Ameriką.

Iki Kinijos Lietuvai toli.
Bet kodėl Lietuva neseka kad ir Vengrijos, Lenkijos antiliberaliniu keliu?
Na o jei užsinorėjo elitas „gerovės valstybės”, tai tegul iš esmės studijuoja, kopijuoja Skandinavijos šalis. Viską, iš pagrindų.

Šikalienė StasiuiG

Nu, mes taigi ir kopijuojame skandinavus- va, norvegišką barnevernetą jau įdiegėme.

Marginalas

Momentinės hipnozės psichoterapinis seansas:
įdomu, kokiu pagrindu oligarchinės mafijos valdžioje bus kuriama socialinės gerovės politika net neturint savos valiutos? Valstybė be savo valiutos bejėgė keisti kursus, už ją tai daro valstybės ir bankai, nuo kurių priklauso pinigų emisija. Lietuva eurų neleidžia ir nereguliuoja. Užtat protingi lenkai neatsisakė nuo savo valiutos ir euro neįsivedė, todėl neapsimoka net ir linkčioti ton pusėn. Minėti čia Vokietiją juokinga. Ji įsivedė, bet tai ne Lenkija. Lietuvoje padaryta viskas, kad šalis vėl išnyktų iš žemėlapio, o psichoterapeutas hipnotizuotojas dar ir nuo savęs pridėjo, užėmęs superpatriotinę poziciją žydų genocido klausimu.

T0mas J.

Kol prezidentą tenkina Generalinio Prokuroro Pašilio darbas – netikiu prezidentu ir balsuoju už jį MINUS.

draugui nuosėdai, paistančiam visiškas nesąmones

gražių paveiksliukų galerija:

liaudiesmenas.livejournal.com

;

Regbdg

Kas iš tų kalbų? O va kai prezidentūra pridėjo 3eu prie pensjos tai indėlis į gerovę ar kaip?

stasys

Visi žmonės skirtingai mato tuos pačius dalykus .Vienam pridėjus 50 eu. prie pensijos jis jau laimingas, o kitas pasibalnojęs ‚orios senatvinės-pensijos išmislą‘ valstybei šonus vanoją ir vaitoją kaip jam čia nemiela gyventi . Problema žmonių smukusioje moralėje , kuria tapo lengva pirkti pradedantiems politikams pasiūlius priimtina kaina . Va Prezidentas perskaitė pranešimą VU lektoriams ir atrodo reikia tik džiaugtis jog su pasikeitusia valdžia Prezidentūroje keičiasi ir požiūris į tai kas vyksta Lietuvos vidaus gyvenime ? Tai ir bus tos demokratijos įrodymas ..kai į valdžia ateinantis skirtingi žmonės ne tik mato bet ir kalba apie pokyčius,… bet ne, visada atsiras“protingu buratinų“ kuriems labiau rūpės pamatyti tai kas nebuvo nepasakyta .

ah1

Gerovės valstybės kūrimas pirmiausia turėtų būti pradėtas nuo valstybės nepriklausomybės, nepriklausoma valstybė ta kuri turi savo pinigus ir savo laisva nuožiūra tvarkosi ekonomiką, todėl pirmiausia turi būt susigrąžintas litas,sukurti savi bankai, pinigų prisispauzdinti kiek reikia-nes pinigų negali trūkti, tai tik popierius,gali trūkti smegenų bet ne pinigų, kurių galima kiek nori prisispauzdinti, panaikinti bedarbystę sutrumpinant darbo dieną iki 4-6 val per dieną, moteris grąžinant į šeimas, sutrumpinant pensijinį amžių gražinant į TSRS laikų pensijinio amžiaus ribas – juokingai gaunasi kai seni sunkiai bepasivelkantys priversti dirbti o jaunimas darbingas gyvena iš pašalpų – nu ar neprotingiau būtų kad kad priversti sunkiai pasivelkantys senoliai dirbti gautų pensijas o jauni vietoj pašalpų ir bimbinėjimo turėtų darbus?

C-Fam

https://c-fam.org/friday_fax/trump-builds-international-anti-abortion-coalition/ Trumpas kuria tarptautinę kovos su abortu koaliciją Stefano Gennarini JD, 2020 m. Sausio 24 d WASHINGTON DC, sausio 24 d. („C-Fam“) Praėjusią savaitę D.Trumpo administracija surengė ambasadorių, ministrų ir kitų vyriausybės pareigūnų tarptautinį strategijos posėdį, kuriame buvo aptarta, kokiu keliu būtų galima remti gyvybę tarptautiniu mastu. „Šį faktą Jungtinėse Tautose paskelbiau praėjusį rugsėjį ir pakartosiu čia: nėra tarptautinės žmogaus teisės į abortą. Kita vertus, egzistuoja tarptautinė žmogaus teisė į gyvybę “, – per susirinkimą Blairo namuose sakė JAV sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų sekretorius Aleksas Azaras. Susitikime dalyvavo 34 šalių atstovai, atstovaujantys 1,7 milijardo žmonių. „Prezidentas Trumpas JT ir pasaulinėje arenoje buvo aiškus: sveikatos apsauga yra skirta pagerinti sveikatą ir išsaugoti žmogaus gyvybę“, – pabrėžė Azar. Jis padėkojo šalims už… Skaityti daugiau »

ah1

pirmiausia r e i k i a v a i k ų, kad citata”Tvirtai tikiu: kartu galime sukurti tokią valstybę, kuria galime didžiuotis mes patys ir kuria galės didžiuotis m ū s ų v a i k a i”, kad būtų vaikų reikia vaikams turėti palankių sąlygų,tuo tarpu jaunimui būti ir turėti vaikus sąlygų Lietuvoje nėra – tai rodo emigracija ir demografijos duobė.

Laukiam

Kelti svietimo kokybe: net vaikai Lietuvos mokyklose nemokomi Vakarietisku keliu kalbu. Nuimkit rusu kalba is mokyklu , musu zmones isvyke i Europos Vakarus i JAV , ir sita kalba lietuviams nereikalinga. Vietoj jos mokinkit anglu , pransuzu , vokeciu , ispanu , italu cia musu Pasaulis , cia musu Geroves valstybe , cia mums investicijos ir geroves pragyvenimas. Trisdesimt metu tai nedaroma. DARYKIT!

Gediminas

Pamirso pamineti viena svarbu elementa,valstybini banka :)eh

Dzeikas

kisui:
Del Respublikos kuri esan Pavilioni apkaltino KGB agentu: tai cia labai elementari procedura kuri ignoruojama Lietuvoje ir kur puiki dirva pasireiksti Prezikui, atsakyt uz bazara taip sakant.
Kokia procedura? Prokuroras(gali ir generalinis, nes backa ritama ant signataro) pasikviecia Pavilioni ir numetes Raspublika su publikacija, kurioje KONKRETUS kaltinimai ir kurioj tvirtinama esant irodymams, praso paaiskinti tuos dalykus. Primenu: politikui nekaltumo prezumpcija NEGALIOJA. Toliau zinote: Pavilioniui nesutinkant su itarimais is Respublikos prasomi irodymai , ir gavus juos Pavilioniui vieta nustatoma „vozlie parashy” politiniame gyvenime. O jeigu irodymai nepakankami – milijonine kompensacija Pavilioniui.
O jeigu auksciau aprasyto genprokuroras nedaro, Prezikas tajin nuima nuo pareigybiu.
Ir VIEN SITAS VEIKSMAS butu itikinamesnis negu visa ta kiausu muzika kuria Nauseda jums cia sugrojo.

43
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top