delfi.lt
Paskutinį sukrėtimą atneša valdančiųjų rengiama ataka prieš lietuvių kalbą ir jos konstitucinį statusą Lietuvos valstybėje. Šioje priešpriešoje turbūt galutinai atsiskleidžia praraja tarp Atgimimo laikų idealų ir brutalaus piliečių viešojo reikalo (respublikos) naikintojų.
Konstitucijos 14 str. juk aiškiai nustato, kad Lietuvos Respublikoje lietuvių kalba turi valstybinės kalbos statusą, o ir Konstitucinis Teismas, pradedant nuo 1999 m. spalio 21 d. (byla Nr. 14/98), visuose savo išaiškinimuose dėl šio straipsnio taikymo nuolat kartoja, kad: „Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę, kad pilietybės santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas [visur paryškinta mano].“
Nepaisant to, kiekvienoje Seimo kadencijoje, pradedant nuo 2008-2012 m., nuolatos atgimsta įstatymų projektai, kuriais siekiama „įteisinti“ masišką piliečių asmenvardžių nerašymą valstybine kalba jų pasuose ir kituose tapatybės dokumentuose. Štai ir šioje Seimo kadencijoje, artėjant Laisvės gynėjų dienai, jau rengiamas neeilinis tokio įstatymo svarstymo, o gal net ir priėmimo šturmas. Akivaizdu, kad ne Seimo nario priesaika motyvuoja šio šturmo organizatorius, o tik interesas išsaugoti valdančią koaliciją. Regis, kad šio konjuktūrinio intereso stūmikų nė kiek netrikdo, kad jo įkaitu tampa lietuvių kalba. Nepavyko „reformos“ dėl partnerysčių bei narkotikų, tai gal dabar pavyks…
Artėja antikonstitucinė pasiutpolkė?
Prieš pat Šv. Kalėdas Seimas ketino svarstyti Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIIP-535 (2), kuriam paknopstom jau pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o kartu ir alternatyvų projektą (Nr. XIIIP-471), kurį šis komitetas pasiūlė Seimui atmesti.
Pirmąjį projektą, kurio iniciatoriai buvo Andrius Kubilius, Gediminas Kirkilas ir kiti, dabar teikia Gabrielius Landsbergis (toliau – „Landsbergio projektas“), o antrąjį projektą teikia Audronius Ažubalis su kolegomis konservatoriais, tarp kurių yra (ar tik buvo?) net ir dabartinis Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas (toliau – „Ažubalio projektas“). Seimas apsispręsti dėl šių projektų švenčių išvakarėse nesiryžo, tad jų svarstymas dabar jau numatytas pratęstoje sesijoje (sausio 11 d. – turbūt kaip vienas iš Laisvės gynėjų dienos paminėjimo šventinių reginių?).
Keista, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas atkakliai nesvarsto Ažubalio projekto, nors jis neprieštarauja šalies Konstitucijai ir atitinka Latvijos modelį, kuris išlaikė tarptautinių teismų išbandymus ir apie kurį, kaip apie galimą asmenvardžių rašybos reguliavimą, po specialaus Seimo paklausimo (žr. 2009 m. birželio 11 d. Seimo nutarimą Nr. XI-289), teigiamai atsiliepė ir mūsų šalies Konstitucinis Teismas.
Tik štai Teismas juk išaiškino, kad latviško piliečių asmenvardžių rašybos modelio pritaikymas Lietuvoje atitiktų jos Konstituciją tik tuo atveju, jei papildomas vardo ir pavardės įrašas piliečio pase nevalstybine kalba nebūtų prilygintas įrašui valstybine kalba (taip, kaip tai ir yra Latvijoje). Nepaisant to, šiandieninio Seimo šiandieninis komitetas elgiasi visai priešingai. Komitetas būtent tuo pagrindu, kad Ažubalio projekte numatytas papildomas įrašas kita kalba neprilygsta įrašui valstybine kalba, siūlo … jį atmesti. Valdantieji, atrodo, ir vėl nusišvilps į tuos 70 000 piliečių, kuri pagal galiojantį konstitucinį įstatymą irgi siūlė svarstyti latvišką modelį. Jo pritaikymas neverstų atsisakyti oficialaus vardo ir pavardės įrašo valstybine kalba.
Straipsnio tęsinį skaitykite ČIA.