Siūlome susipažinti su portale DELFI.lt paskelbtais Gitano Kancerevyčiaus, Šveicarijoje veikiančios įmonių grupės „Agus“ partnerio, turinčio Šveicarijos įmonių valdymo profesinę licenciją, svarstymais apie Lietuvos mokesčių sistemos ydingumą. Savo kritiką autorius grindžia Šveicarijos, aštuonerius metus pripažįstamos konkurencingiausia ekonomika pasaulyje, pavyzdžiu. Jo teigimu, šveicarai savo šalies ekonomikos stebuklą sukūrė dar ir todėl, kad savo šalyje tvarkėsi taip, kaip ir mes (bent prieš rinkimus taip atrodo) irgi norėtume…
Praeitų metų ES Komisijos ataskaitoje buvo supeikta, kad mokesčių reforma Lietuvoje nevyksta, ir per keturis metus nepasistūmėta į priekį.
Tarptautinis valiutos fondas vieną iš nelygybės priežasčių įvardija nepakankamą mokesčių progresyvumą. Nelygybė skatina emigraciją ir sukuria ydingą ciklą. Mokesčių struktūra yra nusverta į darbo ir vartojimo mokesčių pusę, o jų progresyvumas yra nedidelis. Kapitalas ir turtas menkai apmokestinami.
Lietuvos mokesčių sistema susilaukia kritikos pelnytai. Toks apmokestinimas, kai pagrindinė mokesčių našta tenka darbo pajamoms, o dirbantieji patys neretai nesijaučia tuos mokesčius mokantys (nes nuskaičiuoja darbdavys), kuomet egzistuoja išmokų lubos bei taikoma daugybė išimčių atskiroms visuomenės grupėms, nemotyvuoja siekti uždirbti daugiau, skatina piktnaudžiavimą tomis išimtimis, nelygybę, didina neteisybės jausmą, o tuo pačiu ir emigraciją.
Šveicarija, kaip ir Lietuva, iš esmės neturi energetinių gamtinių išteklių ir savo gerovę sukūrė protu ir darbu. Šiuo metu Šveicarija jau aštuntus metus iš eilės yra konkurencingiausia ekonomika pasaulyje, pagal nominalų BVP tenkantį vienam gyventojui yra antroji šalis pasaulyje po Liuksemburgo, ir turtingiausia šalis pagal vienam gyventojui tenkantį asmeninį turtą.
Vidutiniškai Šveicarijos gyventojo turtas 2016 m. buvo 561,900 dol. (11 kartų daugiau už pasaulio vidurkį), o asmeninio turto mediana siekė 244,000 dol.
Tačiau taip buvo ne visada. Dar prieš gerą šimtą metų šios šalies kantonai mokėjo šveicarų emigrantams vienkartines pašalpas, kad šie galėtų emigruoti į JAV arba Pietų Ameriką, tokiu būdu sumažindami burnų skaičių ir palengvindami darbo vietų stoką.
Tačiau taip buvo ne visada. Dar prieš gerą šimtą metų šios šalies kantonai mokėjo šveicarų emigrantams vienkartines pašalpas, kad šie galėtų emigruoti į JAV arba Pietų Ameriką, tokiu būdu sumažindami burnų skaičių ir palengvindami darbo vietų stoką.
Šveicarijos gerovę nulėmė ne tik puikiai išnaudotos kompetencijos bankų, šokolado, farmacijos, laikrodžių bei kitų inžinerinių sprendimų srityse, bet ir pati šalies santvarka. Pagrindinių sprendimų priėmimas savivaldos lygyje, tiesioginė demokratija, bendruomeniškumas, geležinė darbo etika atliko didžiulį vaidmenį kuriant šalies ekonomikos stebuklą.
Straipsnio tęsinį skaitykite portale DELFI.lt ČIA.