Kai nežinai kur eini, rizikuoji atsidurti ne ten, kur norėjai
Prieš keletą dienų turėjau progą pasiūlyti klausimų žurnalisto Mariaus Matulevičiaus pokalbiui su Gitanu Nausėda. Interviu tema: Ar verta Lietuvai jungtis į eurozoną?
Interviu išėjo netrumpas, keletas mano klausimų buvo užduoti, atsakymai užrašyti.
Trumpai pakomentuosiu:
Lietuvos visuomenėje vyksta labai mažai diskusijų dėl euro įvedimo. Tuo pat metu jau šeštus metus vykstantis ekonomikos sąstingis euro zonos šalyse mažina bendrosios valiutos patrauklumą. Ar, Jūsų nuomone, turėtume apsvarstyti visus argumentus prieš atsisakydami nacionalinės valiutos?
Labai gerai, kad tos diskusijos yra, nes jeigu jų nebūtų, situaciją laikyčiau nenormalia. Toks svarbus šaliai sprendimas negali vykti be diskusijų. Skepticizmo yra nemažai ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, netgi tose, kurios turi eurą. Ir Vokietijoje tos diskusijos kartkartėmis atsinaujina. Tačiau turbūt niekas nenuneigs ir to, kad pats blogiausias eurui laikotarpis jau yra praėjęs.
Išties įdomu, kuo remiantis tvirtinama, kad „niekas nenuneigs“? Aš savo bloge „žiaurozona“ tik tai ir darau 🙂
O jei rimtai – blogiausiais laikotarpis bus konfliktų draskomo euro demontavimas.
Grįžkime prie Lietuvos reikalų. Savo apžvalgoje minėjote, kad džiuginantis mūsų šalies eksporto augimas iš dalies buvo grįstas atlyginimų įšaldymu. Mažų sąnaudų palaikymas turi du galus – žmonės neapsikentę išvyksta ieškoti didesnio darbo užmokesčio į kitas šalis. Per pastaruosius 4 metus iš Lietuvos išvažiavo keliais šimtais tūkstančių žmonių daugiau, negu grįžo. Kaip vertintumėte, kurie prioritetai yra svarbiau – demografinis ar eksporto perviršio?
Galime teoriškai kontempliuoti ir spekuliuoti ta tema, bet iš tikrųjų pasirinkimo paprasčiausiai nebuvo. Didelę dalį šalies ekonomikos sudaro eksporto sektorius. O jeigu jau dirbi eksporto sektoriuje, tai žinai, kad būsi negailestingai „išstatytas“ tarptautinėje konkurencinėje aplinkoje ir kapstysiesi ten, kaip išmanai. Kai kurios šalys mėgina savo prekių konkurencingumą garantuoti pigia valiuta, devalvuodamos ją, Lietuva tos alternatyvos neturi, taigi mūsų konkurencingumo išlaikymas iš esmės gula ant pačių verslininkų pečių.
Pasirodo, diskusijos, kokios galėtų būti alternatyvos eurui, G.Nausėdos teigimu, tebūtų „spekuliavimas“.
Dar daugiau – kuo remiantis teigiama, kad Lietuva „alternatyvos neturi“?
Pristatau alternatyvą:
1. Sukuriamas valstybinis komercinis bankas. Tokie bankai egzistuoja daugelyje „pačių kapitalistiškiausių“ pasaulio ekonomikų, savo laiku egzistavo ir Lietuvoje, gali ir vėl būti sukurtas.
2. Valstybinis komercinis bankas kredituoja vyriausybę už kiek nori mažas palūkanas, vyriausybės obligacijas repo sandoriais už dar mažesnes palūkanas įkeičia Lietuvos bankui. LB „atspausdina“ pinigų kiek reikia. (Mano žiniomis, Lietuvos bankas vienu metu buvo nustojęs net repo operacijas vykdyti, dabar vėl vykdo. Taigi, buvo „alternatyva“, po to jos nebuvo, dabar ir vėl yra).
3. Vyriausybė turi kiek reikia pigių pinigų ekonomikai skatinti. Jeigu rimtai imasi skatinimo, vidaus pinigų masės padidėjimas atsiliepia spaudimu šalies mokėjimų balansui. Kad tas spaudimas nesukeltų valiutos panikos, penktadienio vakarą apskambina bankus ir informuoja, kad Lietuvos vyriausybė, turėdama svarbesnių prioritetų už valiutos kurso stabilumą, nuo šiol fiksuoto kurso negarantuoja.
4. Viskas. Suvereni pinigų politika susigrąžinta.
Yra niuansų, bet viskas išsprendžiama.
Dar viena trumpa ištrauka:
Jūs, iki įvedant Lietuvoje valiutų valdybą, buvote savarankiškos pinigų politikos šalininkas. Gal ir dabar pats sau kartais pagalvojate, kad euro įvedimas nėra likusi vienintelė išeitis? Gal yra ir kitų išeičių?
Aš ne iš tų, kurie manytų, kad tėra viena išeitis. Tačiau ietis laužyti nėra prasmės. Tiesiog vienintelis klausimas: kiek dar liko laiko egzistuoti Lietuvos nacionalinei valiutai? Tad dabar kelti klausimus, ar verta dar paeksperimentuoti likusius dvejus trejus metus, nevertėtų.
Tai ne pokalbis, ar reikia Lietuvai euro, o informavimas, kas vyksta. Turint omenyje įžangoje išsakomą pritarimą diskusijoms ir iš anksto žinotą temą, skamba ciniškai.
Interviu rezultatą būtų geriau atspindėjusi antraštė su prierašu „Ar reikia Lietuvai euro? Šunes loja, o karavanas eina“…
Kažin ar visa euro įvedimo propagandinė kampanija bus tokia?