politkuhnya.info
Lapkričio 27-ąją dieną internete paskelbta informacija apie tai, jog [Rusijos Federacijos] Rostovo srityje nežinomi asmenys iš RPG (reaktyvinio prieštankinio granatsvaidžio) sušaudė kavinės pastatą. Tai –Putino seniai inicijuoto proceso, dar vadinamo „vojentorg“ (rus. Военторг – specializuota karinės paskirties prekių parduotuvė arba jų tinklas – vert. past.), pirmosios kregždės. Jau niekas neabejoja tuo, ką būtent į Ukrainą gabena „humanitarinės“ vilkstinės. Tiesą sakant, ir be baltųjų vilkikų tarsi upėmis srūva ginklai ir šaudmenys. Suprantama, jog pagal Putino teoriją visas šis karinis gėris imamas ne iš karinių sandėlių, o iš oro. Galima neabejoti, jog dokumentai parengiami taip, kad būtų maksimaliai apsunkintas ginkluotės kilmės nustatymas. Kažkur sandėliuose ginklai laikomi kaip nurašyti arba sunaikinti, o po to, tarsi krituliai iš dangaus, atsiranda Donecke arba Luhanske. Pagal sumanymą tokios [apyvartinės] schemos lyg ir turėtų užkirsti kelią tokių veiksmų dalyvius patraukti atsakomybėn už neteisėtą prekybą ginklais ir bendrininkavimą su teroristais. Tačiau juk žinome, kad lazda turi du galus. Rusija garsėja tuo, jog šalyje viskas ir visada išvagiama, net ir tai, kas nėra nurašyta ir figūruoja balansinėje apskaitoje. Galime tik įsivaizduoti, kas ten iš tiesų dedasi, kai materialinės vertybės gabenamos „pilkuoju“ ar „juoduoju“ režimu.
Akivaizdu, jog Putinas ilgai ir kantriai pylė žibalą ant kaimyninės tvoros, o dabar – numetė degtuką. Pas kaimynę kilo gaisras ir jos ugniagesiai bando užgesinti liepsną. O Putino ugniagesiai tik veža ir veža benziną. Dalis tvoros jau sudegė. Ir triukas čia tas, kad jo ugniagesiai jau nebemoka gesinti gaisro. Nes paklausūs tik žibalo nešėjai.
Dabar imkime ir pasvarstykime, kodėl Putinas toks įsitikinęs, jog liepsna nepersimes į jo kiemą. Valstybės sienos liniją saugo sustiprintos pasieniečių užkardos. Jų pareiga – neleisti, kad į Rusijos Federaciją patektų ginklai ir visokie šaudmenys. Tuo tarpu okupuotoje teritorijoje šito gėrio – nors vežimu vežk! Be to, neregistruotų ir kokių tik nori ginklų galima įsigyti kone už dyką. Čia pažymėtini keli momentai. Ir vietiniai, ir atvykėliai „sukilėliai“ gana nevaržomai veikė visą pusmetį. Daugelis jų gaudavo padorų atlyginimą, tačiau svarbiausia – jie naudojosi neribotomis galimybėmis grobti turtą. Pirmiausia išgrobė bankus, po to – autosalonus, dar vėliau – supermarketus ir galiausiai – piliečių būstus. Tačiau viskam ateina galas, ir šiandien jau beveik nebeliko ką grobti. Viską jau išvežė. Naujų teritorijų užgrobti, kad būtų ką grobstyti, nepavyksta, o esamos – jau visiškai nustekentos. Bet užtat ginklų – į valias! Draugai iš gimtinės skambina su užuominomis, jog su malonumu nusipirktų kelis tam tikro tipo vamzdžius arba kelias dėžės tam tikrų daikčiukų. Visa tai tereikia įvežti į Rusiją, o ten – tikras „klondaikas“! Ten laukia bičiuliai su pinigais ir dar neišgrobstytos gyvenvietės. Jeigu grobti kol kas dar baisoka (nors tam tinkamas metas jau artėja), tai parduoti porą ar tris „kalašnikovus“ arba RPG – pats Dievas liepia.
Tačiau mes atmename, jog pasienyje knibždėte knibžda pasieniečių – ką daryti? O ką pasieniečiai visada darydavo? Visą savo karjerą jie mito iš kontrabandos, tačiau prasidėjus karui ši veika išseko. Visiškai nebeliko tų, iš kurių pavykdavo pasipinigauti. O gal tokių vis dėlto yra? Tad už nedidelį kyšį atgalios į Rusiją upeliais ėmė tekėti neregistruoti ginklai. Juk ne visi piliečiai pasikliauja Putino patikinimais, jog viskas bus gerai. Jie suvokia, kad šis beprasmis karas visiems išlįs per gerklę. Tokios mintys tampa vis labiau aiškesnės regint rublio griūtį, nuolat brangstantį benziną, dvigubai krentančią naftos kainą, stebint tuštėjančias maisto produktų parduotuvių lentynas. Daugelis žmonių supranta, jog visa tai – agonija. Ko laukti po to – taip pat aišku: RF griūtis ir chaosas – juk niekas nepuls gelbėti stimpančio drakono. Todėl ginklai čia kuo puikiausiai pasitarnaus.
Ir štai jie jau srūva vis gausiau. Didesnė jų dalis nukeliauja į dar normalių žmonių slėptuves, tačiau dalis jau pateko į rankas tų, kurie pasirengę juos panaudoti kad ir tuoj pat. Juk suprantama, kad patys riebiausi grobiai laukia proceso pradžioje. Ir kai kas nusprendė, jog jau atėjo metas. Tą ir patvirtina paminėtas šaudymas iš granatsvaidžio.
Kuomet Rusijos Federacija ims braškėti per siūles (o tai – kelių mėnesių klausimas), valdžia imsis drakoniškų priemonių bet kokiam nepaklusnumui numalšinti, tačiau žmogeliai jau turės kuo atsakyti. Jie atsakys grąža iš putiniškojo „vojentorgo“.
Iš rusų kalbos vertė Jeronimas Prūsas