Michelle Fay Cortez | Bloomberg
Pernai plykstelėjus COVID-19 pandemijai, viso pasaulio vyriausybės dėjo viltis į kolektyvinį (arba visuomenės) imunitetą, pažadėtąją žemę, kai virusas liausis sparčiai plitęs, nes pakankama žmonių dalis bus nuo jo pasiskiepijusi. Dabar tokia idėja veikiau primena fantaziją.
Buvo tikėtasi, kad pandemija nuslūgs, o vėliau kone išnyks, vos tik didžioji populiacijos dalis, galimai 60 ar 70 proc., bus pasiskiepiję arba įgis atsparumą virusui per ankstesnę infekciją. Tačiau naujosios viruso atmainos, tokios kaip delta, kurios yra lengviau perduodamos ir kai kurais atvejais, kaip paaiškėjo, yra atsparios vakcinoms, kilstelėjo visuomenės imuniteto slenkstį į tokį aukštą lygį, kurio pasiekti yra beveik neįmanoma.
Delta atmaina kursto vis platesnio masto protrūkius tokiose šalyse kaip Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė, kurios jau yra smarkiai nukentėjusios ir kurios galbūt yra įgijusios dalinį imunitetą ir yra paskiepijusios daugiau nei 50 proc. gyventojų. Delta atmaina kerta ir valstybėms, iki šiol sugebėjusioms kone visiškai atsikratyti viruso, tokioms kaip Australija ir Kinija.
Rugpjūtį Amerikos infekcinių ligų draugija nurodė, kad delta atmaina šį slenkstį kilstelėjo iki daugiau nei 80 proc., o galimai ir iki beveik 90 proc. Visuomenės sveikatos apsaugos pareigūnai, tokie kaip Anthony Fauci, sukėlė diskusijų, kai per pastaruosius metus pakoregavo taisykles, tai yra padidino žmonių, kuriems būtina apsauga nuo viruso norint pasiekti visuomenės imunitetą, skaičių. O atsižvelgus į nepasitikėjimą vakcinomis ir vakcinų tiekimo problemas, galima daryti prielaidas, jog dauguma šalių nepriartės net prie iškeltų pradinių tikslinių rodiklių.
„Ar mes pasieksime visuomenės imunitetą? Ne, labai mažai tikėtina, atsižvelgiant į jo apibrėžimą“, – sakė Gregas Polandas, Ročesteryje, Minesotoje, įsikūrusios „Mayo“ klinikos vakcinų mokslinių tyrimų grupės direktorius. Pasak jo, net ir turint 95 proc. vakcinacijos lygį, jis nebus pasiektas. „Vyksta atkaklios lenktynės tarp atsirandančių dar labiau užkrečiamų atmainų, sugebančių ilgainiui tapti atspariomis vakcinoms, ir vakcinacijos masto“, – sakė jis.
Natūralus imunitetas?
Problemos neišspręs ir natūralus imunitetas. Neaišku, kiek ilgam susidarys imunitetas, įgytas persirgus COVID-19, ir ar jis bus veiksmingas kovojant su naujomis atmainomis. Būsimos atmainos, įskaitant ir tas, kurios galimai lengviau išvengs imuniteto atsako, kelia klausimų, kaip – ir kada – visa tai baigsis.
„Jeigu būtų taip paprasta – užsikreti kartą ir įgyji imunitetą visam gyvenimui, – būtų puiku, bet manau, taip nėra, – sakė S. V. Mahadevanas, Stanfordo universiteto medicinos centro „Center for Asian Health Research and Education“ Pietų Azijos padalinio direktorius. – Tai susirūpinimą kelianti problema.“
Jau esama ženklų, kad kai kuriems žmonėms ir kai kurioms vietovėms – tokioms kaip Brazilija ir kitos Pietų Amerikos šalys, – naujesnės atmainos smogia antrą kartą.
Be visuomenės imuniteto virusas tam tikra forma gali egzistuoti dešimtmečius, galimai priversdamas galingiausias pasaulio valstybes pakoreguoti savo skirtingas strategijas dėl sienų bei ekonomikų atvėrimo.
Tokioms valstybėms kaip Kinija, vykdančioms griežtą, vadinamąją „COVID Zero“ politiką, kuria siekiama eliminuoti bet kokią infekciją, galiausiai gali tekti apsvarstyti švelnesnę strategiją.
Kitos šalys, tokios kaip JAV ir Jungtinė Karalystė, kurios atsiveria nepaisydamos viruso protrūkių, rizikuoja patirti viruso bangą po bangos. Iki šiol vakcinos netapo tokia greita gelbėjimosi priemone, kokios kai kas tikėjosi.
Izraelis, viena iš labiausiai pasiskiepijusių pasaulio valstybių, jau pradėjo skiepyti žmones palaikomąja doze, atsiradus įrodymų, rodančių, kad dabartinis vakcinacijos lygis nesuteikia tokios apsaugos, kokios tikėtasi.
Praėjusią savaitę Jungtinės Valstijos pranešė, kad amerikiečiai su silpnesne imunine sistema bus skiepijami trečiąja vakcinos doze.
Straipsnio tęsinį skaitykite Delfi.lt portale ČIA.