Rimantas Varnauskas | Alfa.lt
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pažėrė kritikos Valstybės saugumo departamentui (VSD) dėl jo neefektyvios veiklos kontržvalgybos srityje. VSD 2013 m. ataskaitą su departamento generaliniu direktoriumi Gediminu Grina aptarusi prezidentė pareiškė, kad VSD turi viešai informuoti visuomenę apie valstybės saugumui kylančias grėsmes.
„Aptarta ataskaita rodo, kad departamentas vis dėlto neatlieka visų įstatyme numatytų funkcijų, ypač kontržvalgybos srityje“, – sakė prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė.
VSD VADOVUI GRINAI – PREZIDENTĖS KRITIKOS STRĖLĖS
GRYBAUSKAITĖ: VSD KOL KAS NEPATEISINA JOKIŲ LŪKESČIŲ
NEPAISANT PREZIDENTĖS ĮVARDYTŲ SĄSAJŲ SU KREMLIUMI, VSD PASITIKI DARBO PARTIJOS VADAIS
Ji pabrėžė, kad pagal Žvalgybos įstatymą VSD turi „ne tik prognozuoti ir nustatyti, bet taip pat ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kurie kyla iš užsienio arba šalies viduje ir gali turėti įtakos tiek visuomeniniams, tiek politiniams, tiek ekonominiams procesams“.
VSD kontržvalgybinė veikla ypač svarbi dabar, kai Rusijos vykdo agresiją Kryme ir kituose Ukrainos regionuose. Padidėjęs ir Rusijos karinis aktyvumas Karaliaučiaus krašte.
„Prezidentė įpareigojo VSD vadovą kaip galima aiškiau ir suprantamiau apie valstybės saugumui kylančias grėsmes viešai informuoti visuomenę“, – teigė R.Svetikaitė.
„Mes kalbėjome apie dar stipresnį veiklos sustiprinimą, ypatingai kontržvalgybos srityje, turint galvoje mūsų dabar situaciją dėl padidėjusių grėsmių iš išorės. Taigi tam tikslui vėlgi reikia specifiškai susikoncentruoti, galbūt resursus perskirstyti. Departamentas turi platų užduočių spektrą. Priklausomai nuo situacijos, reikia į tam tikras sritis atkreipti didesnį dėmesį“, – aiškino G. Grina.
Kalbėdamas apie visuomenės informavimą, VSD vadovas teigė, kad jo institucijos skelbiamos viešos ataskaitos kasmet tampa „vis išsamesnės ir vis konkretesnės“.
Jis net pažadėjo, kad ateinančią savaitę išslaptintoje ataskaitoje „bus tam tikrų konkretybių“, VSD ryšis įvardyti konkrečias Lietuvos saugumui kenkiančių asmenų pavardes. Klausiamas, ar tai bus visuomenei žinomi žmonės, G. Grina teigė, kad „vieni galbūt juos žino, kiti galbūt nežino“.
Sunku spėlioti, ar VSD ataskaitoje bus įvardinta tai, ką jau viešai pasakė pati prezidentė. „Kai sprendžiami Lietuvos, taip pat ir NATO apginamumo klausimai, Darbo partijos kandidatų ir ypač vadovų kviesti negalėsiu. Turime žinių, kad šios partijos vadovai gali būti įtakojami Kremliaus“, – kovo pradžioje teigė D. Grybauskaitė, grįsdama savo sprendimą į Valstybės gynimo tarybos posėdžius nekviesti Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko.
VSD šefas gana aptakiai kalbėjo net apie „darbiečių“ įkūrėjo ir garbės pirmininko Viktoro Uspaskicho numanomus ryšius su Kremliumi.
„Apie jokius ryšius aš viešai nieko negaliu komentuoti, bet galiu atkreipti dėmesį į paprastą dalyką. Kas yra mūsų kaimynas rytuose, visi puikiai žinote. Kiekvienas asmuo, kuris ar turizmo tikslais, ar verslo tikslais kažkokiu būdu vyksta į Rusiją, kažką tai daro, tai automatiškai gali būti traktuotina kaip grėsmė, kadangi niekas nežino, ką jis ten daro, niekas nežino, ką jis ten veikia, niekas nežino, kas su juo kalba, – aiškino G. Grina. – VSD tikrai tokių dalykų negali išsiaiškinti. Mes gyvename nežinomumo situacijoje. Mes žinome faktus, kuriuos ir jūs visi puikiai žinote, kas kur važiuoja, kas kur skrenda, o kas ten nuvažiavus vyksta, yra kitas klausimas. Arba koks grįžtamasis ryšis“.
Įdomus buvo VSD vadovo pasažas apie kaltumo prezumpciją. „Mes viską pradedame nuo kaltumo prezumpcijos. Teisėsauga aiškinasi, ar žmogus kaltas, ar nekaltas. Mes nuo pat pradžių įtariame, kad žmogus gali būti kaltas, ir tada tik aiškinamės, kad jis tikrai nekaltas“, – savo vadovaujamos žinybos ypatumus aiškino G. Grina.
Daugiau skaityti ČIA.
