Gytis Padegimas. Apie medžių genocidą Šiauliuose

Su pasibaisėjimu ir augančiu nerimu perskaičiau žmogaus, prisistatančio vyriausiu Šiaulių miesto architektu, tiesiog maniakiškus svaičiojimus apie ruošiamą visuotinį medžių genocidą mieste (daugiau apie tai, kaip kertami medžiai Šiauliuose, skaitykite ČIA arba ČIA – red. past.).

Jeigu kas būtų pasakęs, kad dar gali būti tokių idiotų, kurie pasakiškas sidabrines egles skelbia sovietiniu paveldu, būčiau tikrai nepatikėjęs. Negi Šiauliuose jau visos gatvės užlopytos, visi alkani ar apdriskę vaikai pašerti ir eina į mokyklą, negi visi skylėti namai jau renovuoti, negi visi kas turi būti socialiai remtini, jau paremti, kad reikia milžiniškas lėšas kišti į kažkokios niekam nereikalingos akmeninės dykros kūrimą miesto centre? (O gal priešingai – net labai reikalingos hipotetinės invazijos atveju leistis priešininkų malūnsparniams?)

Negi tikrai Šiaulių mieste vietoj daugybės kartų puoselėtų medžių, teikiančių pavėsį, mažinančių taršą, triukšmą, galų gale puošiančių miestą, į žemę už didelius pinigus bus sukištos rykštės, kurių dauguma neprigis, nes, kaip pas mus įprasta, niekas jų nei laistys, nei prižiūrės?

Pats vyriausiasis gyvybės mieste naikinimo organizatorius pripažįsta, kad trūksta lėšų padaryti gerai ir pasodinti deramus medžius. Tai jei negalima padaryti gerai, gal išvis geriau nekišti nagų?

Atleiskite, neturiu galimybių sekti Šiaulių viešojo gyvenimo ir nežinau, kokia buvo žaliųjų, galų gale eilinių dar sąžinės nepraradusių miestiečių reakcija į pasibaisėtinus apgailėtinos visais atžvilgiais Šiaulių valdžios nusikalstamus planus.

Kodėl vadinu šiuos planus nusikalstamais? Todėl, kad jie, jei bus įgyvendinti, ženkliai pablogins gyvenimo kokybę mieste, pakenks kiekvieno miesto gyventojo sveikatai, anot šventojo Jono Pauliaus II-ojo, pastūmės miestą „mirties kultūros“ pusėn. „Ten, kur lengva ranka kertamas medis, kitu ėjimu labai lengvai žudomas žmogus“, – mus visus perspėjo šis ir šiauliečiams nesvetimas didis mąstytojas…

Nežinau, ar man brangaus Šiaulių miesto gyventojai yra susipažinę ir sekė kovos už medžius peripetijas Kaune. Organizuojant piketus, įvairias akcijas, juridinius procesus kauniečiams pavyko sustabdyti net gi tautos „numylėtinį“ poną Visvaldą Matijošaitį. Po plyno kelių gatvių iškirtimo rekonstruojant Mickevičiaus gatvę, buvo priverstinai pasitelktas specialistų auditas ir buvo kertami tik ligoti medžiai. Putvinskio gatvės infrastruktūra rekonstruota neiškertant nė vieno medžio, nors buvo, kaip ir Šiauliuose, norėta nušnioti visus. Tik ką savivaldybė paskelbė vienos svarbiausių miesto arterijų – Savanorių prospekto – rekonstrukcijos planus. Medžiai nebus kertami, priešingai – saugomi ir dar sodinami nauji.

Taigi, net ir mūsų užakusios ekologinės sąžinės šalyje galima šį tą padaryti, tausojant ir saugojant didžiausią mūsų turtą – gamtą.

Išauginti visavertį medį šimtą kartų sunkiau ir vertingiau negu prieš rinkimus sukurpti eilinę savanaudžių apsišaukėlių grupelę, gaunančių valdžią ir drįstančią negrįžtamai darkyti miesto veidą ir žaloti žmonių sveikatą.

Pagarbiai.

Gytis Padegimas

P.S. Labai rekomenduoju skaityti ir kitiems siūlyti tik ką išėjusį tarptautinį bestselerį miškininko Peterio Wohllebeno „Paslaptingą medžių gyvenimą“; knygos recenziją galima rasti portale 15 min.lt (ČIA).