pozicija.org
Vasario 22 d. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Sambūrio „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“ Nacionalinio komiteto valdybos nariais.
Pastarieji informavo Seimo Pirmininką apie Lietuvos gyventojų nestabdomos masinės emigracijos padarinius. Pripažinta, jog svarbiausia grėsmė nacionaliniam saugumui yra ne vien išorinė Rusijos karinė intervencija. Filosofo dr. Krescencijus Stoškaus nuomone, jei masinės emigracijos mastai Lietuvoje ir toliau nemažės, visos kalbos apie grėsmes nacionaliniam saugumui nebeteks absoliučiai jokios prasmės, nes nebeliks subjekto, kurį reikėtų nuo tų grėsmių saugoti.
Apmaudu, kad naujoji Vyriausybė masinę gyventojų emigraciją ir šalies demografijos problemas yra „įspraudusi“ į daugelio kitų valstybės prioritetų tarpą, kurie, anot filosofo, gali būti keliami tik tuo atveju, jei yra subjektas, dėl kurio tokie prioritetai egzistuoja.
Teisinga būtų kalbėti apie šeimų gausinimą ir vaikų gimstamumo skatinimą, tačiau kokia prasmė tai daryti, jeigu vakarykščiai abiturientai arba studentai, baigę universitetus, šiandien visam laikui palieka savo šalį.
Vyriausybė turėtų parengti ilgalaikę emigracijos suvaldymo ir šalies demografinės būklės gerinimo programą. Jis kvietė Seimo Pirmininką inicijuoti parlamentinių politinių partijų susitarimą emigracijai suvaldyti. Vėliau šiuo pavyzdžiu, jo nuomone, turėtų pasekti ir visuomenė, nes politinių partijų susitarimas negali būti laikomas nacionaliniu susitarimu. Visi turėtume susitarti ir prisiimti įsipareigojimus saugoti savo šalį, valstybę ir tautą nuo išnykimo, padėti bičiuliui, kaimynui, kviesti jį susilaikyti nuo emigracijos.
Migracijos ekspertas Dainius Paukštė pažymėjo, kad nepaisant Rusijos dezinformuojančios žiniasklaidos, kai kurių straipsnių duomenys joje nesuklastoti. Jis pateikė prieš porą dienų Rusijos spaudoje publikuotą straipsnį „Литовцы отказались от Литвы“.
Žinoma, straipsnio pavadinimas pasityčiojantis – lietuviai savo valstybės niekada neatsisakė, tačiau jo turinys pakankamai objektyvus, paremtas oficialiais mūsų migracijos duomenimis, todėl nevaldomos emigracijos požiūriu dėl savo neveiklumo esame pagrįstai nusipelnę pašaipų. Pats faktas, kad vien per šių metų sausį iš Lietuvos emigravo net 17 000 gyventojų, daug ką pasako.
Jis pateikė kelis konkrečius siūlymus, vienas iš kurių – Seimo migracijos komisijai suteikti komiteto statusą, su visais iš to išplaukiančiais įgaliojimais. Kitas siūlymas – Seime pateiktus įstatymo projektus vertinti ne vien požiūriu, kokią įtaką projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai, verslo sąlygoms ir jo plėtrai, bet ir kokį poveikį (neigiamą ar teigiamą) jis turės gyventojų emigracijai ir kaip įstatymo projektas paveiks šalies demografinę būklę.
Atsakydamas į tai, kad daugelis priemonių stabdant emigraciją jau yra beprasmės ir pavėluotos, kad jaunimui nebereikia savo valstybės, nes jam priimtinas gyvenimas be sienų, politologas Marius Kundrotas pastebėjo, kad didžiausia spraga, lėmusi trečdalio šalies piliečių netektį, glūdi švietimo sistemoje: daugelį metų mokyklose ir universitetuose nebuvo ugdomas patriotizmas, pagarba ir meilė savo tautai, kalbai, kultūrai. Todėl didžiausi priekaištai ir svarbiausias uždavinys tenka Švietimo ir mokslo ministerijai – jokių permainų ateityje neįvyks ir jauni žmonės bėgs kaip bėgę iš šalies, jei nebus pokyčių ugdant žmonių sąmonę. Žinoma, reikia siekti demografinių pokyčių ir labiau remiant šeimas, skatinant vaikų gimstamumą.
Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas raštu pateikė keletą siūlymų, kurie gali įtakoti stabdant masinę emigraciją. Jo nuomone, suvokti masinės emigracijos tragediją ir šią problemą aktualizuoti pirmiausia privalo mūsų valdžia. Nepakanka apie nevaldomą emigraciją viešai kalbėti radijo ar televizijos laidose. Ilgalaikėje šalies vystymo strategijoje „Lietuva 2030“ masinė gyventojų emigracija net neminima – ji kaip problema svarbiausiuose valstybės dokumentuose neegzistuoja, o ateities vizijoje tarp prioritetų apie ją net neužsimenama. Todėl naujieji politikai turi aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšti savo požiūrį į Tėvynės ateitį, kaip tai padarė estai, įtvirtinę šalies konstitucijoje nuostatą, garantuojančią Estijos žmonių, estų kalbos ir Estijos kultūros išsaugojimą amžiams (Preambulė). Lietuvos politikai panašią nuostatą galėtų įtvirtinti ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, nekalbant apie ilgalaikes perspektyvas ir šalies vystymo strategiją. Akivaizdu viena – kol valdžios ilgalaikiuose planuose emigracijos problema neegzistuos, tol kalbos apie jos stabdymą bus tuščios ir beprasmės.
Kita vertus, emigracijos suvaldyti bus neįmanoma, jei valdžiai bus trukdoma tai daryti, jei šalies informacinėje erdvėje bus nuolat skleidžiamos patyčios iš politikų ir valstybės institucijų ar netgi iš atskirų visuomenės grupių, jei ir toliau bus eskaluojamos visuotinės grėsmės, masinė žmonių neviltis ir asmens nesaugumas.
Nacionalinio komiteto atstovų nuomone, daugelis didžiųjų periodinių leidinių ir žiniasklaidos portalų priklauso įtakingoms verslo grupėms, kurios ne visada atstovauja viešąjį ir nacionalinį interesą (šiomis dienomis tai patvirtino permainos portalo 15min.lt vadovybėje). Todėl Seimas privalo panaudoti savo galias kovai net tik su kenkėjiška priešiškų šalių skleidžiama dezinformacija, bet ir su Lietuvos žiniasklaidoje įsivyraujančia patyčių antikultūra, su nuolatiniais viešais asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidinėjimais. Būtina keisti ir papildyti Nacionalinio transliuotojo ir Visuomenės informacijos įstatymus, ryžtingiau taikyti vadovų rotacijos principus, kurie pasiteisino renkant mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų ir valstybės tarnybų vadovus.
Seimo Pirmininkas pareiškė esąs patenkintas susitikimu – jis išgirdo nuoširdų jo dalyvių susirūpinimą Lietuvos ateitimi ir pažadėjo ateityje dažniau tartis su Nacionalinio komiteto nariais dėl konkrečių siūlymų masinei emigracijai stabdyti ir šalies demografijos būklei gerinti.
„Pozicijos“ inform.