lzp.lt
Amerikiečių žurnalas „The Nation“ publikavo straipsnį „Fracking Our Food Supply“. Straipsnyje pasakojama apie tai, kaip pasikeitė Pensilvanijos ir aplinkinių JAV valstijų žmonių gyvenimai jų kaimynystėje hidraulinio plėšimo metodu pradėjus išgauti skalūnines dujas. Žmonės ne tik nebegali gerti užteršto vandens, valgyti užsiauginto maisto, bet ir auginti galvijų. Daugelis vietos gyventojų pradėjus šalia jų namų išgauti skalūnines dujas, ėmė jausti sveikatos negalavimus.
Straipsnyje pasakojama, kad Luizianoje išsiliejus hidraulinio plėšymo metu naudojamam skysčiui, vos per valandą išdvėsė 17 netoli šios teritorijos buvusių karvių. Dėl užteršto vandens nutekėjimo į ganyklas Pensilvanijoje iš 140 galvijų, besiganiusių užterštoje vietovėje, liko tik pusė, o išgyvenusios karvės atsivedė negyvus veršelius.
Dar sveiki straipsnio herojės Jacki Schilke galvijai prieš prasidedant hidraulinio plėšymo darbams
Štai taip galvijai atrodo šiandien: sulysę, nunykusiomis uodegomis, kamuojami įvairių ligų
Intensyvus gręžinių darymas ir hidraulinis skaldymas taip padidino taršą, kad ji šiose vietovėse tapo didesnė nei didmiesčiuose. Dėl oro taršos dirva tapo rūgštinga, sumažėjo derlius, pasėlių maistinė vertė.
Vietovėje, kurioje išgaunamos skalūninės dujos, nepriklausomi aplinkosaugininkai ištyrę aplinkos orą, aptiko benzeno, metano, chloroformo, butano, propano, tolueno ir ksileno junginių, sukeliančių vėžį, apsigimimus ir įvairius organų pažeidimus. Čia gyvenančios straipsnio herojės Jacki Schilke kraujyje buvo aptikta acetono, sunkiųjų metalų, arseno (sukeliančių odos pažeidimus, vėžį, širdies ir kraujagyslių ligas) ir germanio (sukeliančio raumenų silpnumą ir odos išbėrimus). Ji ir jos vyras neseniai neteko ir dantų, kurių iškritimas gali būti susijęs su didele radiacijos ir seleno koncentracija. Nors anksčiau pareigūnai iš valstybinių sveikatos ir žemdirbystės institucijų tyrė Jacki Schilke šeimos ūkio vandenį ir orą, tačiau jai buvo pasakyta, kad moteris dėl nieko neturėtų nerimauti. Tačiau gydytojai nustatė, kad moters organizmui padaryta neurotoksinė žala ir pažeisti kvėpavimo takai. Supratusi, kad vieta, kurioje ji gyvena, ją nuodija, Jacki pradėjo naudoti inhaliatorių, vaistus, ėmė gerti vandenį tik iš butelių, nustojo valgyti savo pačios užaugintą jautieną ir daržoves.
Šalia dujų išgavimo gręžinių gyvenantys žmonės net neabejoja, kad proceso metu naudojamas skystis yra kenksmingas. Aplinkos sveikatos analitikas ir Pasaulinio gamtos fondo Gamtos ir taršos programos buvęs direktorius nustatė net 632 chemines medžiagas, naudojamas gamtinių dujų gamyboje. Pasak jo, daugiau nei 75 proc. iš jų gali paveikti jutimo organus, kvėpavimo ir virškinimo sistemas; 40–50 proc. cheminių junginių gali turėti neigiamą poveikį inkstams, nervų, imuninei, širdies ir kraujagyslių sistemoms; 37 proc. daro įtaką hormonų sistemai; 25 proc. cheminių medžiagų sukelia vėžį.
Dėl itin stipraus visuomenės spaudimo keletas JAV valstijų sugriežtino gręžinių saugumo reikalavimus, o šalies prezidento Baracko Obamos administracija net pareikalavo energetikos kompanijų paviešinti cheminių medžiagų, naudojamų skalūninių dujų gavyboje, pavadinimus. Dažniausiai naudojamos medžiagos yra pateiktos interneto svetainėje http://fracfocus.org. Tačiau informaciją apie chemikalų kiekį ir koncentraciją vis dar išlieka paslaptis. Nė vienoje JAV valstijoje iš energetikos kompanijų nereikalaujama pateikti hidraulinio skaldymo metu naudojamo skysčio sudėties iki darbų pabaigos. Tuo ir naudojasi kompanijos, kurios baigusios darbus vandens ir dirvožemio taršą lengvai suverčia žemės sklype ūkininkų naudojamiems pesticidams ar trąšoms.
Schilker ir daugelio kitų žmonių, minimų šiame straipsnyje, istorijos priminė, kad tam, jog ūkininkai galėtų užauginti sveiką maistą, jiems reikia švaraus vandens, oro ir dirvožemio. Žmonės, kurie sutiko, kad šalia jų gyvenamų teritorijų ar dirbamų laukų įsikurtų didžiosios dujų išgavimo kompanijos, jau seniai to gailisi.
Straipsnį anglų kalba skaitykite čia.