Aigustė Tavoraitė | lsveikata.lt
Daugiau nei tūkstantinė medikų minia ketvirtadienį susibūrė simboliniam žygiui į Vilniaus oro uostą. Susikrovę lagaminus ir apsiginklavę dainomis bei nešini plakatais pokyčių sveikatos sistemoje reikalaujantys gydytojai iš Katedros aikštės patraukė Vyriausybės prieigų link. Panašu, vieningais susirinkusiųjų šūksniais pasitiktos medikų asociacijų ir profsąjungų atstovų kalbos pasiekė valdžios langus – po mitingo premjeras rado laiko susitikti su protesto akcijos organizatoriais.
Premjeras atrado laiko
„Kaip tik gavome (jaunųjų gydytoj asociacijos, rezidentų tarybos, Lietuvos medikų sąjūdžio atstovai – red.past.) kvietimą susitikti su premjeru, nors dar organizuojant renginį buvo pasakyta, kad tam galimybių nebus. Kaip ne kartą minėjome, siekiame eiti diskusijų, bendro kompromiso keliu. Džiugu, kad pamatėme, kad yra kritinė masė, esame vieningi ir galime kažką pakeisti“, – sakė VU Studentų atstovybės Medicinos fakultete Rezidentų tarybos pirmininkė ir renginio organizatorė, rezidentė Urtė Builytė.
Ji pabrėžė, kad mastai jaunų išvažiuojančių žmonių, tų, kurie statys rytojaus Lietuvą, yra didžiuliai. „Šiandien su kolegomis oro uoste lipome į lėktuvą ir stengėmės pajausti, ką išgyvena kiekvienas, tiesiog priverstas išvažiuoti. Kasdien į dangų kylantys lėktuvai kasdien išveža po vieną, dešimt, šimtą žmonių“, – sakė U.Builytė.
Laikas atbudinti sveikatos sistemą
Į Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto aktyvių rezidentų grupės bei Lietuvos medikų sąjūdžio organizuotą mitingą susibūrė ne tik sostinės, bet ir kitų Lietuvos miestų – Kauno, Klaipėdos, Ukmergės, Kaišiadorių, Druskininkų – gydytojai.
„Pagrindinis mūsų siekis – parodyti, kad esame vieningi. Būdami čia kartu su slaugytojais, gydytojais specialistais, farmakologai ir kitais medicinos specialistais sakome, kad reikia atbudinti mūsų sveikatos sistemą. Žmonių sveikata – pagrindinis prioritetas, į kurį reikia investuoti. Visi čia susirinkusieji pasižadam sau ir kitiems, kad kiekvienas būsime tuo pokyčiu“, – sakė rezidentė Urtė Builytė.
„Esame čia, nes suprantame, kad vieną dieną patys būsime pacientais. Todėl reikalaujame tobulinti esamą sistemą. Ačiū visiems, kurie parodėte, kad jums rūpi, taip pat kolegoms, kurie negali atvažiuoti ir palaiko mus iš savo ligoninių. Ačiū ligoninių, skyrių vadovams, kurie ne tik leido, bet ragino atvažiuoti kautis už juos. Noriu, kad ne tik sustabdytume medikų nutekėjimą į užsienį, bet ir kad mano draugai, šeimos nariai grįžtų. Aš noriu dirbti Lietuvoje“, – kalbėjo LSMU rezidentų tarybos pirmininkas Martynas Laukaitis.
Renginio pabaigoje susirinkusieji buvo pakviesti į dėžę įdėti palikimą Lietuvai. „Nes kai išvažiuosim, kas nors iš likusiųjų turės pasirūpinti žmonių sveikata“, – sakė U.Builytė.
Komentarai
Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Martynas Gedminas:
Mūsų klausia, kokio velnio jūs renkatės į mitingus? Tupėkite savo kabinetuose, kiškite galvas į popierius ir ginkite pacientus. Tačiau mums reikia susirinkti – ne kažkokiems karams, bet parodyti, kad esame čia ir mums skauda. Ne sveikatos sektoriaus politikams nieko nereiškia 4,2 mlrd. BVP, tai – tik skaičius. O mums tai reiškia labai daug – mes matome, kokie kartais nesaugūs yra pacientai, žinome, kad vienai slaugytojai likti nakčiai su 40 pacientų – tikrai ne pyragai. Didesnės investicijos į sveikatos sektorių reikalingos ne dėl to, kad mes daugiau uždirbtume, bet to reikia visiems Lietuvos gyventojams, visiems pacientams. Turėtume kelti klausimą ne kokių algų norime, o kokių Lietuva nori gydytojų, slaugytojų. Ar tokių, kurie budi tris paras tam, kad išmaitintų šeimą ir išleistų vaikus į mokslus? Ar kad galėtų išvažiuoti į konferenciją patys, ne už farmacininkų pinigus; kurie būtų „pasikaustę“ naujaisiais įrodymais, iškėlę galvas galėtų kovoti už savo pacientų sveikatą?
Kai aš stojau studijuoti medicinos, norėjau teikti pačios aukščiausios kokybės paslaugas. Dabar atsimokęs 10 metų užsidėjęs chalatą jaučiuosi lyg įkalintas: negaliu paskirti gydymo, nes jis yra per brangus, pacientas turi laukti tyrimo du tris mėnesius, nes nėra sutvarkyta vadyba ir pan. Mes atėjome čia tam, kad galėtume teikti pačias geriausias paslaugas ir galėtume didžiuotis savo pasirinkimu būdami gydytojais.
Lietuvos medicinos ir mūsų, gydytojų, sopuliai, dėl kurių čia susirinkome, pastaruoju metu bandomi panaudoti politinėms intrigoms sukelti. Tai yra šlykštu. Ministro kadencija tetrunka tik ketverius metus, mes šioje sistemoje būsime visą gyvenimą – 30, 40 metų, todėl čia reikia esminių jos pokyčių. Dėkoju tiems žmonėms, kurie dar neišvažiavo ir „paveža“ vos krutančią sistemą tiek metų.
Kauno klinikų gydytoja rezidentė anesteziologė-reanimatologė Justina Čyžiūtė:
Šiandien esame lydimi gal ir ne pačios geriausios, bet vieningos nuotaikos. Tiek mes, rezidentai, tiek kiti gydytojai siekiame normalių darbo sąlygų, nes šiuo metu jos yra visiškai nepakeliamos, įvertinant tai, koks yra mūsų išsilavinimas ir tenkantis tiek fizinis, tiek protinis krūvis, atsakomybė. Apmokėjimas yra visiškai neadekvatus, neįmanoma kurti šeimų ir užtikrinti normalų gyvenimą. Daug metų vyksta tylūs burbėjimai, džiugu, kad šiandien čia atėjo daug žmonių, o negalintieji atvykti palaiko per socialinius tinklus. Persitvarkiau grafiką, kad šiandien turėčiau laisvą dieną, bet šiaip džiugu, kad ligoninės vadovybė, vyresni gydytojai noriai išleido – juk minimos problemos nėra tik rezidentų, bet daugumos medikų skaudulys. Aišku, net ir pati geriausia iniciatyva gali būti apjuodinta, kam tai yra nepatogu, galima mesti šešėlį, nuvertinti, priešingos jėgos net pasinaudoti. Bet mes nenorime būti taip lengvai nutildyti ir mūsų balsas tikrai skambės.
Opozicijos nuomonė. Seimo narys, liberalas Eugenijus Gentvilas:
Praėjusių metų pabaiga buvo vainikuota antausiu jauniesiems medikams. Gerai, kad organizuojama tokia akcija, nes mums Seime pasidarė šleikštu, kai teisėsaugininkams padidintos algos irgi jau priėmus biudžetą. Patys daro manipuliacijas, o po to premjeras kaltina visus politikavimu. Mes, liberalai, kaip ir daugelis kitų žmonių, palaikome jaunuosius gydytojus. Tai tiesiog solidarumas, o ne politiko siekis gauti kažkokių dividentų. Taip, tai politinė akcija – ar blogai, kai žmonės tampa politiškai aktyvūs? Jei žmonėms atimamos politinės galimybės ginti savo teises, tuomet Skvernelis nori svajoti apie policinę valstybę. Kuo daugiau tokių sąjūdžių, tuo vyriausybė labiau praregės.
Lietuvos medikų mitingo deklaracija
Lietuvos medikus atstovaujančios organizacijos kviečia visuomenę ir valdžios atstovus atkreipti dėmesį į įsisenėjusias sveikatos apsaugos sektoriaus problemas ir diskutuoti apie gyventojų lūkesčius atitinkančius sprendimus. Suvokdami, jog sisteminiai pokyčiai yra ilgas, atsakingas ir išsamių diskusijų reikalaujantis procesas, formuojant Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos ilgalaikę viziją, siūlome remtis keturiais pagrindiniais teiginiais:
1. Sveikatos sektorius Lietuvoje turi būti traktuojamas kaip investicinis
Sveikatos sektoriui iki 2020 m. turi būti skiriama bent Europos Sąjungos vidurkį atitinkanti procentinė dalis nuo BVP, o gyventojų priemokos turėtų sudaryti ne daugiau nei 15 proc. visų sveikatos sektoriaus lėšų.
Pirminės asmens sveikatos priežiūros finansavimas iki 2019 m. turi sudaryti nemažiau kaip 20 proc. Privalomo sveikatos priežiūros draudimo fondo biudžeto, didinant bazinius virš 65 metų amžiaus pacientų priežiūros įkainius.
2. Sveikatos sistemos valdymas turi būti pagrįstas gerosiomis procesų optimizavimo, vadybos ir valdysenos principų praktikomis
Valstybė privalo planuoti sveikatos sistemos žmogiškųjų resursų poreikį bent 10 metų bei kokybiškai sveikatos apsaugai užtikrinti reikalingą infrastruktūrą. Iki 2018 m. I ketvirčio turi būti sukurta realaus sveikatos priežiūros specialistų poreikio apskaičiavimo metodika, kurios pagrindinis kriterijus – sveikatos paslaugų plėtros prognozė ir įstaigų tinklo išdėstymo strategija, pradedant nuo studentų skaičiaus planavimo.
Planuojant brangiųjų procedūrų diegimą, brangiųjų vaistų pirkimus, valstybės investicijų programą sveikatos priežiūroje, taip pat pertvarkant sveikatos priežiūros paslaugų tinklą, iki 2019 m. Lietuvoje turi būti įdiegta ir naudojama kaštų ir naudos analizės metodika, o sutaupytos lėšos turi būti nukreiptos paslaugų prieinamumui didinti.
sveikata turėtų tapti viena iš prioritetinių sveikatos apsaugos sričių, užtikrinanti greitesnį, patogesnį ir efektyvesnį paslaugų pacientui teikimą bei galimybę analizuoti asmens sveikatos paslaugų kaštus ir jų vartojimo tendencijas, planuoti sveikatos priežiūros paslaugų plėtrą, jų įkainius ir darbo jėgos poreikį Lietuvoje. Iki 2019 m. turi būti įdiegtos ir reglamentuotos virtualios konsultacijos “pacientas – gydytojas” ir “šeimos gydytojas – gydytojas specialistas”, įteisinta ir sukurta jų apmokėjimo sistema.
Sveikatos priežiūros darbuotojų atsakomybės turėtų būti perskirstytos ir reglamentuotos taip, kad medikai galėtų teikti paslaugas pagal jų turimą kvalifikaciją ir kompetencijas.
3. Sveikatos sistema turi būti orientuota į pacientą
Formuojant sveikatos politiką turi būti konsultuojamasi su pacientų bendruomene ir jų organizacijomis.
Iki 2019 m. turi būti užtikrinta pacientų teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, reglamentuojant minimalią gydytojų konsultacijų trukmę.
Sveikatos sistema turi tarnauti pacientų ir visuomenės lūkesčiams, todėl paslaugų finansavimo modelis turi būti keičiamas, jį orientuojant į apmokėjimą pagal rezultatus.
4. Pokyčiai neturi būti kuriami sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų sąskaita
Bendradarbiaujant su profesinėmis sąjungomis ir darbdavių organizacijomis, iki 2019 m. šakos kolektyvinėse sutartyse ir įstatymiškai turėtų būti nustatyti baziniai sveikatos specialistų atlyginimų dydžiai.
Turi būti įgyvendintas „studento be stipendijos” modelis, užtikrinantis, kad visos gydytojų rezidentų gaunamos pajamos būtų draudžiamosios. Gydytojų rezidentų atlyginimai dar 2018 metais turi būti padidinti 20 proc., o perspektyvoje gydytojo rezidento atlyginimas turi būti siejamas su vidutiniu gydytojų atlyginimu, kuris kistų remiantis šalies ekonominiais rodikliais.
Iki 2018 m. III ketvirčio iš SAM įsakymų ir su jais susijusių Valstybinių ligonių kasų potvarkių, turėtų būti panaikintos gydytojų bausmes reglamentuojančios nuostatos, nesusijusios su neigiamu poveikiu pacientų sveikatai ir jų interesams.
Siekiant harmonizuoti medikų ir pacientų bendruomenės santykius, 2018 metais siekiame grąžinti Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Pacientų žalos atlyginimo be kaltės modelį arba jo alternatyvas.
Šia Lietuvos medikų mitingą palaikančių sveikatos apsaugos specialistų deklaracija siekiame kurti tvarią ir visuomenės lūkesčius tenkinančią sveikatos apsaugos sistemą. Suprasdami svarbų kuo aktyvesnį medikų bendruomenės vaidmenį, įsipareigojame bendradarbiauti įgyvendinant aukščiau išvardintus tikslus.