Atsisveikinimas su monsinjoru Alfonsu Svarinsku Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje šiandien nuo 8 iki 11 valandos.
11 val. karstas su palaikais bus palydėtas į Vilniaus Šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedrą baziliką, kur 12 valandą įvyks laidotuvių šv. Mišios.
Amžino poilsio monsinjoras atguls Dukstynos partizanų kapinėse netoli Ukmergės.
Pagerbdami šviesų mons. Alfonso Svarinsko atminimą kviečiame dar kartą prisiminti jo gyvenimo kelią. Apžvalgą pagal monsinjoro prisiminimų knygą „Nepataisomasis“ parengė dr. Lina Šulcienė.
Te ilsisi ramybėje, Lietuvos šviesuolis.
a.a.kovotojas,tikras lietuvis,labai gaila…..
Labai gaila sio garbingo zmogaus.
Išėjo V.Bražėnas, dabar A.Svarinskas ir nėra kam jų pakeisti, nes vien tik parsidavėliai, dėl lovio išduodantys valstybės nepriklausomybę.
Amžinąjį atilsį mirusiajam.. Šviesi atmintis apie dvasios milžiną, kovotoją už Dievą, žmogų ir Tėvynę monsinjorą Alfonsą Svarinską.
Amžinoji šviesa Jam tešviečia.
Gailėti reikia ne Monsinjoro A. Svarinsko, bet savęs. Duokdie kiekvienam tokio gyvenimo ir tokio iki galo tvirtumo, kuris veda į Amžinybę! D-vas nėra „graži idėja”, už kurią reikia kovoti, kad ji laimėtų. D-vas nieko neverčia, kad Jį tikėtų it garbintų. Neprilygsta Jam nei žmonių tėvynės, nei jie patys. Vienaip ar kitaip Jis vis tiek laimi. Joks kūrinys negali nei Jam pakenkti, nei būti pavojingas: juk Jis ir yra Kareivijų Viešpats. Vykdydami Jo Valią, kovokime už Jo Tiesą, be kurios viskas pralaimima, bet su kuria laimima, kurioje sutelpa ir žmonių išganymas, ir jų tėvynės. Velionis visą gyvenimą tik taip ir kovojo. Todėl po laidotuvių Sesuo Nijolė Sadūnaitė tarė, kad ji džiūgauja. Jei visi būtume tokie, kaip Svarinskas ir Sadūnaitė, tada ir… Skaityti daugiau »
Sveiki, gerb. Letai. Na, kagi – Monsinjoras iškeliavo… Amžiną atilsį sakyčiau, bet… Jūs gi žinote koks buvo Velionis. Uola. Nepalaužiamas. Taigi… Misliju, kad Kunigui išėjus pas Tėvą, Lietuvai bus kiek lengviau. Dabar prie dangaus Sosto turėsime labai stiprų Užtarėją. Todėl nuoširdžiai pritariu sesei Nijolei -džiaukimės. ……………………………………………………… / Į laidotuves nėjau,… Pasakysiu kodėl: negaliu pakęsti tokiais atvejais susirenkančių veidmainių. Šlykštu žiūrėti, kuomet vakarykščiai kolaborantai, išdavikėliai ar naujaisiais laikais „prakutę”, įmitusiais snukiais raudonuojantys valdančio režimo šulai su patosu rėžia veidmainiškas kalbas. Nėjau. Tiesiog norėjosi kad prisiminimai apie Žmogų, gyvąją Legendą išliktų šviesūs, be „konservantų”… Nors niekada neteko bendrauti ssmeniškai, man kun. A. Svarinskas buvo, galima sakyti Dvasios Tėvu, sielos vadovu. Iš kunigo Svarinsko pavyzdžio sėmiausi stiprybės stuburo tvirtumui. Mylimas Ganytojas išėjo, bet… Skaityti daugiau »
Butkevičius su Graužiniene atnešė vainikus.
Landsbergis buvo laidotuvėse, olekas visur buvo.
O polikarpovna ar atsisveikino su A.Svarinsku?
Gal kas matė?
Polikarpovna tauposi.
Nežinot?
Taigi Mykolas Burokevičius suvisai nedrūtas. Bet kada ans gali kanopas patiesti.
Dašenka kaupia jėgas, sirpina ašarų rezervuarus partškolos Viršininko apraudojimui. …/
\Be reikalo nėjote į laidotuves, nes buvo daug dorų žmonių, tik jie negalėjo burnos praverti, nes vienas petelišnikininkas dirigavo spektakliui pagal sovietinį protokolą, kam kalbėti „tik teisingus dalykus”. Net Nijolė Sadūnaitė neturėjo progos pasisakyti. Taigi galinga didžiulė minia, sukaustyta „kuklumo”, atsiradusio iš jai įvaryto nepilnavertiškumo, nedrįso sušukti petelišnikui / petelišnikininkui, kada tas paminėjo demokratiją, paties Monsinjoro apibėžimo: DEMONOKRATIJA! DEMONOKRATIJA! DEMONOKRATIJA! Dešimt kartų būtų paskandavusi ir petelišnikas būtų išgaravęs drauge su savo kompanija ir peteliške. Skaitykite mano komentarą čia: tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/in-memoriam.-monsinjoras-a.-svarinskas-ar-sulauksim-tu-laiku-kada-bus-lietu
Jo pilnas pavadinimas teisingai:
petelišKinininkas
Peteliškinininkas –> Petelišninkas –> Petelišnikas / Peteliškinas
Peteliškinas OK, geriausias iš visų variantų!
Te pasitinka Jo vėlę Dangaus angelų chorai bei žuvusių partizanų ir katorgininkų kolonos Amžinybėje.