Taip ir liko neatsakytas klausimas, ar reikia tėvų sutikimo, kai nuo Covid skiepijamas vaikas? Surašiau nedidelį komentarą – gal kiek sausoką, kartu su nuorodomis į teisės aktus, kad kiekvienas Jūsų galėtumėte ginti savo teises.
Teisę įgyti teises ir pareigas, t.y. sudaryti sutartis, pasirašyti leidimus ar sutikimus, asmuo įgyja nuo 18 metų (civilinio kodekso (CK) 2.5 str.).
Už nepilnamečius iki 14 metų sandorius (tame tarpe sutikimą skiepyti nuo Covid) jų vardu sudaro tėvai arba globėjai, kurie privalo veikti išimtinai nepilnamečio interesais (išskyrus smulkius buitinius sandorius) (CK 2.7 str.).
Nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų sandorius sudaro turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą, išskyrus tuos atvejus, kai toks asmuo teismo pripažįstamas veiksniu (CK 2.8, 2.9 str.). Neretai cituojama CK 6.726 str. 1 dalies norma, nustatanti, kad nepilnametis, sukakęs 16 metų, gali pats savo vardu sudaryti asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartį ir atlikti tiesiogiai su šia sutartimi susijusius teisinius veiksmus, aptariamu atveju netaikoma: nes skiepijimas nuo COVID yra paslauga, kurios išlaidos yra apmokamos (kompensuojamos) iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų (CK 6.725 str. 3 d.; Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas).
Vis dėlto Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 str. numato reikšmingą išimtį: pacientui nuo 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jo sutikimu. Nors lingvistiškai tai galėtų reikšti, kad nuo 16 metų apie jam teiktinas sveikatos priežiūros paslaugas savarankiškai sprendžia pats nepilnametis, vis dėlto derėtų šią normą vertinti bendrame kitų teisės aktų kontekste.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas vaiką apibrėžia, kaip žmogų iki 18 metų. Įstatymas pabrėžia, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas visais su juo susijusiais klausimais ir į vaiko nuomonę, įvertinus jo amžių ir brandą, turi būti atsižvelgiama, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams; be to, pabrėžiamas vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą dalyvavimas priimant su vaiku susijusius sprendimus bei atsižvelgimas į jų nuomonę.
Konstitucija pabrėžia, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Nepilnamečius vaikus gina įstatymas (38 bei 39 str.).
Biomedicinos konvencija nustato, kad medicininė intervencija neveiksnaus nepilnamečio atžvilgiu gali būti atliekama tik su atstovo arba valdžios institucijos, arba įstatymų nustatyto asmens ar organizacijos sutikimu (6 str.). Kitaip tariant, būtinas tėvų arba kitų įstatyme nustatytų subjektų sutikimas (nors jo, kaip jau minėta, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsnio pažodinis tekstas nenumato).
Lietuvos teismų praktika pabrėžia gydytojo pareigą tinkamai informuoti pacientą apie atliekamą sveikatos priežiūros paslaugą ir atsakomybę už netinkamą informavimą (LAT 2010-05-25 3K-3-236/2010); pabrėžia gydytojo pareigą imtis maksimalių pastangų, elgtis atidžiai, rūpestingai, kvalifikuotai (LAT 2008-10-14 Nr. 3K-3-478/2008), sąžiningai ir atsargiai, vadovautis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (LAT 2011-02-21 3K-3-59/2011). Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (LAT 2009-10-13 3K-3-408/2009).
Paminėtina ir tai, kad skiepai nuo Covid yra receptinis vaistinis preparatas.
IŠVADOS:
Skiepijant vaikus nuo Covid iki 16 metų turi būti gautas tėvų sutikimas (išskyrus ypatingai retas išimtis, kurių čia nevardinsiu).
Skiepijant nuo Covid 16–18 metų paauglius būtinas jų pačių sutikimas. Tačiau vertinant Konstitucijos, Biomedicinos konvencijos, Civilinio kodekso, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo santykį su Paciento teisių ir žalos atlyginimo įstatymo normomis, manytina, kad sutikimą turėtų išreikšti ir vaiko tėvai. Beje, tėvų sutikimas gerokai sumažintų galimą ieškinių dėl žalos atlyginimo (jei kiltų retas nepageidaujamas poveikis vaiko sveikatai) riziką medikams, rodo medikų pastangas tinkamai informuoti asmenį apie sveikatos paslaugą.
Ir dar pasiūlymas įstatymų leidėjams: būtina tinkamai ir tiksliai sureguliuoti šią situaciją, aiškiai įtvirtinant būtiną tėvų sutikimą dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo paaugliams. Iki 18-os metų nei tatuiruočių, nei energetinių gėrimų be tėvų sutikimo negausi, o dėl tėvų sutikimo atlikti sveikatos priežiūros paslaugas vis dar yra neaiškumų, gulančių ant tėvų ir gydytojų pečių.