1925 m. sausio 21 d. – 2014 m. liepos 17 d.
Netekome nuoširdaus Tiesos judėjimo bičiulio, atkaklaus akcijos „Neužmiršim, nesitrauksim“ dalyvio monsinjoro Alfonso Svarinsko, visu savo gyvenimu liudijusio, kaip reikia saugoti ir ginti Tėvynę, Tiesą, Tikėjimą.
„Mirė garsusis Lietuvos kovotojas, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, visą gyvenimą atidavęs kovai už Dievą ir Lietuvą, net 22 metus praleidęs lageriuose ir kalėjimuose“, – taip šią liūdną žinią perdavė vyskupas J.Kauneckas, vienas jo kovų bendražygių ir bičiulių.
„Amžinojo atilsio prašykime jam danguje, tegul ilsisi ramybėje po visų kovų, vargų ir skausmų“, – savo socialinio tinklo paskyroje kvietė vyskupas.
Persekiojamas sovietinio saugumo, 1946-aisiais paliko studijas Kauno kunigų seminarijoje ir pasitraukė į miškus pas Ukmergės partizanus. Tais pačiais metais suimtas ir po kankinimų įkalintas pirmą kartą. 1947–1956 m. kalėjo Abezės (Komija, Rusija) lageryje. Kartu kalėjęs vyskupas Pranciškus Ramanauskas 1954 m. spalio 3 d. slapta įšventino A. Svarinską kunigu.
Grįžęs savo kovą tęsė: 1958 m. balandį areštuotas ir nuteistas šešeriems metams už antisovietinės literatūros laikymą, 1958–1964 m. kalėjo Mordovijos (Rusija) lageriuose. 1961 m. LTSR Aukščiausiasis teismas pripažino A. Svarinską ypač pavojingu recidyvistu ir perkėlė į ypatingojo režimo kalėjimą.
Nuo 1972 m. A. Svarinskas bendradarbiavo leidžiant Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką.
Trečią kartą A. Svarinskas areštuotas 1983 m. sausio 26 d. Viduklėje ir už pogrindinę antisovietinę veiklą bei jaunimo ugdymą katalikiška dvasia buvo nuteistas septyneriems metams griežtojo režimo lagerio ir 3 metams tremties.
1988 m. Maskvoje lankęsis JAV Prezidentas Ronaldas Reiganas paprašė SSRS vadovo Michailo Gorbačiovo išlaisvinti A. Svarinską. 1988 m. liepos 11 d. paleistas iš lagerio jis grįžo į Viduklę.
Tų pačių metų rugpjūčio 23-ąją jis buvo paskutinį kartą ištremtas iš Lietuvos – tik šįkart ne į Sibirą, o į Vakarus. 1988–1990 m. keliaudamas po pasaulį, lankė lietuvių bendruomenes, susitiko su pasaulio valstybių lyderiais, tarp jų – ir su R. Reiganu. Vienuolika kartų jį priėmė popiežius Jonas Paulius II.
Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę grįžo į Lietuvą ir 1991 m. buvo išrinktas į Atkuriamąjį Seimą.
Kovą už Lietuvą, jos dvasinį ir tautinį atgimimą jis tęsė iki pat mirties.
Monsinjoras A. Svarinskas bus pašarvotas šeštadienį Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčios (Vilnius) šarvojimo salėje – atsisveikinimas šeštadienį nuo 11 iki 22 val. ir sekmadienį nuo 9 iki 13 val.
Sekmadienį 13.30 val. velionio palaikai bus pernešti į Šv. Ignoto bažnyčią – čia atsisveikinimas numatytas sekmadienį nuo 13 iki 22 val. ir pirmadienį nuo 8 iki 11 val.
11 val. karstas su palaikais bus palydėtas į Vilniaus Šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedrą baziliką – čia 12 val. bus aukojamos laidotuvių šv. Mišios.
Vykdant velionio valią, monsinjoras A. Svarinskas bus palaidotas Dukstynos partizanų kapinėse netoli Ukmergės.
Pagerbdami šviesų monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimą primename pastarųjų metų Tiesos.lt publikacijas, kuriose jis skaudžiai sielojosi dėl Lietuvoje išsikerojusio melo ir neteisingumo:
Monsinjoras A.Svarinskas: Ar sulauksim tų laikų, kada bus Lietuvos valdžia?
Monsinjoras A.Svarinskas: „Aiškūs idealai – Dievas ir Tėvynė“