Valstybės paskirti pareigūnai diktuos šalyje pasisakymų internete taisykles.
Paskutinis Jungtinės Karalystės (toliau JK) bandymas apriboti žodžio laisvę internete, 225 puslapių Internetinės saugos įstatymo projektas, jei bus priimtas, suteiks JK Valstybės sekretoriui ir jos ryšių reguliavimo institucijai, Ryšių biurui (Ofcom‘ui), naujus didelės apimties cenzūros įgaliojimus.
JK kultūros sekretoriui suteikiama teisė nuspręsti ir apibrėžti, kas yra „pirmenybinis žalingas turinys“.
Valstybės sekretoriui apibrėžus šį turinį, socialinės žiniasklaidos platformos ir paieškos sistemos, kurioms taikomos įstatymo projekto taisyklės, turės „naudoti proporcingas sistemas ir procesus“, kad vaikai nesusidurtų su šiuo pirmenybiniu turiniu.
Šios platformos taip pat privalės savo paslaugų teikimo sąlygose nurodyti, kaip jos elgsis su pirmenybiniu turiniu, kuris laikomas „kenksmingu suaugusiems“, ir nuosekliai taikyti šias priemones.
Be to, Kultūros sekretorius įgyja teisę spręsti apie naudotojų skaičių ir funkcijų slenksčius, pagal kuriuos nustatoma, ar įmonei taikomi šie reikalavimai pašalinti prioritetinį turinį ar imtis kitų su juo susijusių priemonių.
Kartu šios nuostatos Kultūros sekretoriui suteikia precedento neturinčios apimties įgaliojimus ne tik parinkti leistinus pasisakymų tipus, bet ir nustatyti taisykles, pagal kurias platformos turi cenzūruoti turinį.
Pagal įstatymo projektą Ofcom‘ui bus suteikta teisė skirti griežtas nuobaudas platformoms, kurios neatitiks Sekretoriaus cenzūros reikalavimų.
Šios nuobaudos apima padavimą į teismą siekiant nutarimo, ribojančio prieigą prie platformų JK, ir baudas platformoms iki 18 mln. Didžiosios Britanijos svarų (23,78 mln. JAV dolerių) arba 10 % jų pajamų (atsižvelgiant į tai, kuri suma didesnė).
Kitas autoritarinis žingsnis žengiamas, jei Ofcom‘as nusprendžia, kad platforma nesilaiko kurio nors Internetinės saugos įstatymo aspekto, ji taip pat gali pareikalauti informacijos iš platformos „informacinio įspėjimo“ būdu ir pareikalauti, kad platforma įvardintų vyriausiąjį valdytoją, kuris galėtų būti baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, jei būtų pripažintas kaltu dėl reikalavimų nesilaikymo.
Priežastys spręsti, ar vyriausias valdytojas yra kaltas, yra tokios pat plačios ir toli siekiančios, kaip ir visa kita įstatymo projekte. Ironiška, bet tarp jų yra „neatsargumas“ sprendžiant, ar jų skleidžiama informacija yra klaidinga, bei užkoduotos informacijos perdavimas siekiant „neleisti Ofcom‘ui suprasti tokios informacijos“.
Šios Ofcom‘o galios bausti platformas ir potencialiai įkalinti vyriausius valdytojus sukuria stiprią paskatą platformoms atitikti Valstybės sekretoriaus cenzūros reikalavimus. Tačiau Ofcom‘as taip pat turi ir kitų galių pagal Internetinės saugos įstatymo projektą, kurių pagalba jis gali tiesiogiai arba netiesiogiai skatinti platformas cenzūruoti.
Ofcom‘as gali reikalauti, kad platformos imtųsi tolesnių veiksmų, kad ištaisytų savo „nepaklusimą reikalavimams“, o tarp tokių veiksmų gali būti reikalavimas imtis „proaktyvaus“ turinio moderavimo, naudotojų profiliavimo arba privatumą pažeidžiančių elgesio identifikavimo technologijų, skatinančių platformas rinkti dar daugiau duomenų apie vartotojus.
Net jei Ofcom‘as tiesiogiai nereikalauja, kad platformos imtųsi papildomų veiksmų, Internetinės saugos įstatymo projektas suteikia jam kitų galių, kurios gali būti panaudotos, kad apsunkintų platformų, įvertinų kaip nesilaikančių vyriausybės cenzūros reikalavimų, veiklą.
Besiremiant Kinijos komunistų partijos cenzorių scenarijumi šios galios apima galimybę patekti į platformos patalpas bei jas apžiūrėti be orderio, atlikti auditą, reikalauti dokumentų ir interviu medžiagos bei priversti platformas paskirti „kvalifikuotą asmenį“, kuris turės teikti Ofcom‘ui pranešimus apie „svarbius dalykus“.
Pritariamai linkčiodamas Džordžo Orvelo idėjai apie Tiesos ministeriją, Internetinės saugos įstatymo projektas reikalauja, kad Ofcom‘as įsteigtų „klaidinančios ir klaidingos informacijos patariamąjį komitetą“.
Šis komitetas patars Ofcom‘ui, „kaip reguliuojamų paslaugų teikėjai turėtų elgtis su klaidinančia ir klaidinga informacija“ bei kaip Ofcom‘as galėtų naudotis savo įgaliojimais pagal Ryšių įstatymą „kovojant su klaidinančia ir klaidinga informacija reguliuojamų paslaugų sferoje“.
Internetinės saugos įstatymo projektas ne tik suteikia precedento neturinčius cenzūros įgaliojimus Vyriausybės departamentams, kuriems rinkėjai neturi tiesioginės įtakos, bet kai kuriais iš šių įgaliojimų gali būti naudojamasi ir esant ribotai parlamentinei priežiūrai.
Pavyzdžiui, Valstybės sekretorius galės nustatyti žalingo turinio reguliavimo taisykles laikotarpiui iki 28 dienų be jokio Parlamento pritarimo, o Valstybės sekretoriaus įgaliojimai apibrėžti pirmenybinį žalingą turinį bus nustatomi antriniuose teisės aktuose, kuriems, kaip pranešama, reikės mažiau Parlamento narių priežiūros nei pagrindiniam įstatymui.
Be to, nors Ofcom‘o išleisti praktikos kodeksai pateikiami Parlamentui, pagal nutylėjimą, jie patvirtinami po 40 dienų.
Šios išplėstos valstybinės cenzūros galios toli gražu nėra vienintelis neigiamas Internetinės saugos įstatymo projekto aspektas. Jame taip pat pristatomi nauji „žalingos komunikacijos“ ir „melagingos komunikacijos“ nusikaltimai, suteikiama daugiau galimybių Technikos gigantams ir kt.
Čia galite gauti išsamią apžvalgą visų grėsmių žodžio laisvei ir privatumui, kurias kelia Internetinės saugos įstatymo projektas.
Visą Internetinės saugos įstatymo projekto kopiją galite pamatyti čia.
statymo projektas šiuo metu peržiūrimas Parlamente, o proceso eigą galite sekti čia.
Šaltinis: reclaimthenet.org