Edvinas Jusys: Sveiki visi, šiandien turime šiandien turime teletiltą tarp Kijevo ir Vašingtono. Mūsų pašnekovas yra tikrai ypatingas. Jo požiūris yra neįprastas ir dėl to dauguma mūsų valdžios atstovų yra sunerimę dėl tematikos, kurią jis užgriebė. Šis epizodas duos daug peno apmąstymams.
Su mumis pokalbyje – finansistas, buvęs premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas Vaidas Navickas. Pradėjome šiuos pokalbius dar iki šios kadencijos rinkimų ir tikrai buvo daug gerų diskusijų apie socialdemokratus bei jų veiklą tuo metu. Dabar pabandysime pasižiūrėti, kokia yra imigracijos situacija Lietuvoje, kaip iki jos buvo prieita, kokie yra šių sprendimų ideologiniai pamatai, personalijos ir kaip tai veikia Lietuvos nacionalinį saugumą, kas yra labai svarbu šiuo metu.
Vaidas Navickas: Ačiū, Edvinai. Būdamas vyriausybės komisijos nacionaliniai žmogiškųjų išteklių stebėsenai koordinuoti pirmininkas, mačiau iš arti, kaip Lietuva atidarė savo sienas masinei imigracijai. Manau, kad reikia suprasti, kaip šie dalykai veikia. Ideologiniai pagrindai, kurie buvo pasirinkti, nulemia, kad Lietuva tapo pigios darbo jėgos šalimi Europos Sąjungoje.
Edvinas Jusys: Tačiau girdime, kad bus atsivežti IT specialistai iš Baltarusijos. Ar tai reiškia, kad orientuojamės ne tik į pigią darbo jėgą, bet ir į kvalifikuotą?
Vaidas Navickas: Taip, yra du skirtingi sąrašai – aukštos ir žemos kvalifikacijos profesijos. Per 2023 metus išduota 79 tūkstančiai leidimų laikinai gyventi pagal žemos kvalifikacijos sąrašą ir tik 2000 pagal aukštos kvalifikacijos sąrašą. . Tai daugmaž 3 procentai yra aukšta kvalifikacija, 97 yra vyrėjai, valytojai, nežinau kas dar, galbūt. Tai reiškia, kad dauguma imigrantų yra žemos kvalifikacijos.
Ukrainiečiai, kaip ir kiti užsienio darbuotojai, paskatino mūsų lietuvius labiau pasitempti. Tokia konkurencija padidino darbininkų aktyvumą. Lietuviai suprato, kad negali taip drąsiai eiti ir prašyti algų kėlimo ar grasinti išėjimu į kitą darbovietę.
Dažnai Lietuvoje sakoma, kad užsieniečiai gauna tokias pat algas kaip ir vietiniai darbuotojai. Tačiau noriu pacituoti gerbiamą statybos verslo atstovą Domą Dargį, kuris 2019 metais atvirai pasisakė apie tai, kad užsieniečių atvykimas padėjo suvaldyti algų kilimą. Tuo metu vyko Vilniaus autobusų streikas dėl darbo sąlygų ir užmokesčio. Verslas turi paprastą pasirinkimą: arba gerinti darbo sąlygas ir kelti atlyginimus, arba atsivežti pigesnę darbo jėgą iš užsienio.
Iš tiesų, nepigios darbo jėgos įvežimas Lietuvoje neribojamas visiškai. Galime vežtis darbuotojus iš Norvegijos, Šveicarijos, Rumunijos, Bulgarijos ir kitų šalių be jokių apribojimų. Tačiau diskusija vyksta apie trečiųjų šalių darbo jėgą, nes ji yra pigesnė. Taigi reikėtų suprasti, kad 79 tūkstančiai išduotų leidimų laikinai gyventi per praėjusius metus daugiausia skirti žemos kvalifikacijos darbo jėgai, o ne aukštos kvalifikacijos specialistams.
Edvinas Jusys: Kur dingsta mūsų pigios darbo jėgos žmonės? Tai matyt, skatina emigruoti. Ar jie emigruoja?
Vaidas Navickas: Statistikos duomenimis, daugiau lietuvių grįžta nei emigruoja. Kai darbo jėga brangsta, darbdaviai turėtų investuoti į automatizaciją, tačiau vietoj to atsiveža pigios darbo jėgos iš užsienio.
Edvinas Jusys: Ar šie procesai atėjo su šia vyriausybe, ar jau buvo prieš tai?
Vaidas Navickas: Šis procesas prasidėjo dar prie Skvernelio vyriausybės, o dabar sukasi vis didesniu greičiu. Lietuvos pramonininkų konfederacija ir kitos verslo organizacijos aktyviai lobizavo už geresnes imigracijos sąlygas. Paprasčiau tariant, yra ir kultūrinis aspektas, apie kurį dar pakalbėsime. Jei tavo verslas sustoja, tu turi ekskavatorių, už kurį moki lizingą, o jis stovi nenaudojamas. Tačiau pasamdžius penkis darbininkus iš Tadžikistano su kastuvais, rizikos beveik nėra. Kai statybos baigiasi, tu juos atleidi, ir tai nieko nekainuoja. Tai yra daug pigiau ir mažiau rizikinga verslui naudoti pigią darbo jėgą, nei investuoti į stakles, ekskavatorius ir panašią įrangą.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas dažnai kartoja, kad lietuvių verslai, palyginti su kaimyninėmis šalimis, labai mažai investuoja į automatizaciją. Kam prisiminti finansinius įsipareigojimus ir prisiimti papildomą riziką, jei galima tiesiog atsivežti pigią darbo jėgą? Jei pažvelgtume, kas apie tai kalba, pamatytume, kad šis naratyvas nuo 2018 metų atėjo iš pagrindinių verslo lobizmo konfederacijų.
Edvinas Jusys: Vaidai, ar prie socialdemokratų, kurie buvo valdžioje iki Skvernelio, šito nebuvo? Prie tų gerųjų senų laikų?
Vaidas Navickas: Aš taip pasakysiu. 2019 metais, pagal imigracijos metraščio statistiką, jau buvo 222 tūkstančiai užsieniečių Lietuvoje. Tai buvo pirmieji metai po Skvernelio vyriausybės ir Giedriaus Surplio reformų. Iš tiesų, dalis jų yra pabėgėliai iš Ukrainos. Pagal Sodros duomenis arba Užimtumo tarnybos informaciją, šiuo metu Lietuvoje yra 142 tūkstančiai užsieniečių. Tokių mastų imigracija anksčiau nebuvo pasiekta ir tik dabar mes juos pasiekiame. Paaiškinsiu šiek tiek, kaip veikia Lietuvos valdžios struktūros, nes aš pats to nežinojau, kol pradėjau dirbti patarėju.
Pagal Konstituciją, skirtingos sritys Lietuvoje priklauso skirtingoms ministerijoms. Migracijos politika yra priskirta Vidaus reikalų ministerijai. Dėl to dažnai viešoje erdvėje matome Agnę Bilotaitę, kuri kalba apie migracijos situaciją ir jos ministerijos priimtas įstatymo pataisas, kurios dabar sukėlė šią sudėtingą situaciją.
Giedrius Surplys buvo Vidaus reikalų viceministras ir iškėlė tikslą sukurti geriausias legalios imigracijos sąlygas Vidurio Rytų Europos regione. Tam, kad tai pasiektų, jis dirbo su Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos darbdavių konfederacija ir Investuotojų forumu.
Šis procesas tęsėsi ir prie Ingridos Šimonytės vyriausybės, kur pagrindiniai veikėjai buvo tie patys, kurie stūmė naują liberalizavimo etapą. Kai kurios konfederacijos pasikeitė: Pramonininkų konfederacija, Darbdavių konfederacija ir Investuotojų forumas liko, tačiau Verslo konfederacija buvo pakeista Prekybos, pramonės ir amatų rūmais. Jie save vadina verslo taryba ir užsiima lobizmu, siekdami, kad naujas liberalizavimo etapas būtų įgyvendintas.
Edvinas Jusys: Reikia suprasti, kad tai yra tie žmonės, kurie gali atidaryti vyriausybės kabinetų duris beveik kaip kojomis. Aš, žinoma, šiek tiek šaržuoju, bet būtent čia slypi interesas.
Vaidas Navickas: Šių punktų pagrindu buvo priimti imigracijos sistemos pakeitimai, kurie dabar galioja.Taip, ir tai mane labai nustebino. 2021 metų rugsėjo pabaigoje vyriausybė gavo 28 punktų sąrašą iš taip vadinamos verslo tarybos. Priminsiu, Investuotojų forumo vadovas yra Rolandas Valiūnas.
Čia pasižiūrėsiu, kada jisai įstojo į komunistų partiją. Be to, Darbdavių konfederacijos vadovas, pagal Wikipedia duomenis, yra buvęs KGB karininkas Danukas Arlauskas. Pramonininkų konfederacijai vadovauja Vidmantas Janulevičius, o Prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas yra Rimas Varkulevičius. Šie keturi žmonės atsiuntė vyriausybei 28 punktų sąrašą, ką jie norėtų pakeisti ir kaip reikėtų tobulinti migracijos sistemą.
Edvinas Jusys: Tai jeigu aš teisingai suprantu, pats šį raštą pamatėte, kai jis atėjo? Ar tai dar buvo prie Skvernelio?
Vaidas Navickas: Ne, ne, tai jau prie šios vyriausybės. Apie Surplį jau kalbėjome. Ką padarė Surplys? Buvo sudarytas žemesnės kvalifikacijos profesijų sąrašas, kurį kasmet atnaujina. Dar buvo įvestos taip vadinamos kvotos, kurios šiemet siekia 40 tūkstančių. Bet ši kvota yra tik formalumas.
Ji reiškia, kad pirmuosius 40 tūkstančių darbuotojų gali įvežti net nepasitikrinus, ar tokios profesijos darbuotojas jau yra Lietuvoje. Kai kvotos „išnaudojamos“, tada reikia savaitę skelbti darbo pasiūlymą Lietuvoje ir tik tada gali samdyti iš trečiųjų šalių. Išdalinta 79 tūkstančiai leidimų laikinai gyventi žemos kvalifikacijos darbuotojams, kai kvota buvo tik 40 tūkstančių. Akivaizdu, kad tai nėra jokia tikra kvota.
Ambasadorius Jungtinėse Valstijose, labai įtakingas žmogus, sukūrė tarpinstitucinę darbo grupę, į kurią įėjo Valiūno, Arlausko organizacijos ir panašiai. Jei kažkas nori kalbėti apie elektroninę sistemą, kuri vadinasi „Skaidris“, buvo tokia įmonė, HEDEX grupė, kuri užsiima laikinu įdarbinimu. Tuo metu buvo draudžiama pernuomoti trečiųjų šalių piliečius. Jų lobizmas siekė išbraukti tam tikrą sakinį iš užsieniečių teisinės padėties įstatymo.
Tai padariau ir tai sukėlė nemalonų susirašinėjimą, kurio metu sužinojau, kad būdamas darbo grupėje, gali lobinti kiek tik nori ir neprivalai apie tai pranešti viešai. Tai buvo išaiškinta, kodėl nei aš, nei HEDEX grupės atstovė neturėjome tos prievolės.
Suprantu, kodėl dažnai prašoma sukurti darbo grupę – nes tuo metu išnyksta prievalė pranešti apie lobizmą. Tai labai supykdė pramonininkus, investuotojus, darbdavius bei prekybos pramonės ir amatų rūmus, kurie parašė laišką ministrės pirmininkės Ingridai Šimonytei ir TS-LKD pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui. Laiške buvo teigiama, kad visiškai nesuprantamas mano, kaip ministrės pirmininkės patarėjo, elgesys apskundžiant LRV kanceliarijos suformuotos darbo grupės narius VTEKui.
Tai įsivaizduokite, kaip tai veikia: atsiunti vyriausybei 28 punktų sąrašą, ko nori, kad būtų pakeista. Tada Rolandas Kriščiūnas suformuoja darbo grupę ir jau logika yra priešinga – darbo grupėje buvo daromas lobizmas, todėl apie tai pranešti nereikia. Tai aš nuoširdžiai padariau, nežinodamas, kad yra tokia didelė spraga.
Dėl to buvau vieną kartą iškviestas pas premjerę pasiaiškinti, bet dėl to ji stovėjo už savo patarėją. Lobistų laiškai vyriausybei ateina kasdien, juos perskaitome, pažiūrime, kas nors atrašo, padėkoja. Dažniausiai ten nelabai kas yra daroma.
Suprantu lobistus ir visada sakau, kad iš jų yra didelė nauda. Kai keiti įstatymą, turi girdėti visų suinteresuotų pusių nuomones, kad padarytum teisingą sprendimą viešajam interesui. Todėl nėra nieko blogo rašyti laiškus vyriausybei, bet šis atvejis buvo ypatingas, kai iš karto įsijungė kanceliarija ir buvo sudaryta grupė. Tai nebuvo tiesiog pasvarstymas tų 28 punktų, nes aš atsimenu, kaip buvome darbo grupėje su dabartine ES ambasadore Vašingtone Jovita Neliupšiene, kai diskutavome apie vieną iš tų punktų ir sakiau, kad nėra konsensuso pritarti šiam punktui. Ji labai supyko ir pasakė, kad toks darbo grupės principas nėra.
Edvinas Jusys: Aš turiu paklausti. Ar tie 28 punktai buvo įgyvendinti ir ar jie dabar jau veikia mūsų sistemoje?
Vaidas Navickas: Taip, iš 28 punktų 20 buvo priimti. Tačiau kai kurie punktai nebuvo priimti, nes lobistai tiesiog patingėjo juos išbraukti iš savo ankstesnių sąrašų.
Vieną pavyzdį paminėsiu, kur man pavyko įtikinti, kad tai būtų bloga mintis. Buvo siūloma, kad talentai, virėjai, mūrininkai ir vairuotojai galėtų iš karto atsivežti savo šeimas. Tai reiškia, kad jei gyveni Vietname, Bangladeše ar Zimbabvėje, kur galbūt nėra gera sveikatos sistema, tu atvyksi dirbti Lietuvoje kaip virėjas, o tavo žmoną mes gydysime nuo vėžio. Tokius punktus pavyko išvengti.
Edvinas Jusys: Ponas Vaidai, koks jūs nehumanistas?
Vaidas Navickas: Iš tiesų, taip. Visus susivežkime ligonius ir juos gydykime už jūsų, gerbiamų mokesčių mokėtojų, pinigus. Taip, kai kurių punktų pavyko išvengti. Tačiau jei pagrindinė Surplio inovacija buvo trūkstamų profesijų sąrašas, tai šios darbo grupės pagrindinė idėja buvo perėjimas nuo vizų prie laikinųjų leidimų gyventi.
Jie eina į atstovybę, konsulatą arba konsulinę įstaigą savo šalyje arba kaimyninėje šalyje, ten pateikia dokumentus, pasikalba su konsuliniu darbuotoju ir gauna vizą. Tačiau, kai pažiūrėsime į statistiką, matome, kad didžiuliai srautai pradėjo eiti iš Centrinės Azijos šalių – Kazachstano, Kirgizstano, Uzbekistano, Tadžikistano, kur Lietuva turi labai mažai konsulinių įstaigų. Jei esi žmogus, deleguotas į konsulinį langelį Almatoje ar kitur, tau gali būti neįdomu tikrinti, ar Izmailas Mahmedovas turi virėjo sertifikatą ar ne.
Todėl Užsienio reikalų ministerija norėjo atsikratyti šio dalyko, o lobistų spaudimas buvo didelis, kad pereitume nuo vizų prie leidimų laikinai gyventi. Tai vykdo įmonė VFS Global 31 užsienio šalyje. Dokumentai įteikiami žmogui, kuris tada jau gali keliauti į Lietuvą ir čia dirbti.
Pirmą kartą tuos žmones pamatome, kai jie kerta Lietuvos sieną. Viena iš didelių problemų su Šengeno erdve yra ta, kad vis dar nepavyksta užbaigti informacinės sistemos, kad būtų matoma, ar su tavo išduota viza ar dokumentu kažkas įvažiavo į kitą Europos Sąjungos valstybę.
Jei tie žmonės įvažiuoja per kitą šalį, mes galbūt jų niekada nepamatysime, nes jie gali įvažiuoti per Lenkiją ar kitą šalį su leidimu laikinai gyventi Lietuvoje. Tegul mane pataiso didesni ekspertai, bet aš nesu šimtu procentų tikras, kaip tai veikia.
Edvinas Jusys: Koks buvo VSD (Valstybės saugumo departamento) vaidmuo šiuose procesuose?
Bus tęsinys.