Interviu su Vaidu Navicku apie imigracijos politiką Lietuvoje.
Tęsinys.
Edvinas Jusys: Koks buvo VSD (Valstybės saugumo departamento) vaidmuo šiuose procesuose?
Vaidas Navickas: VSD tikrina tik labai mažą procentą imigrantų prašymų. Pavyzdžiui, 2022 metų viduryje jie tikrino tik apie 1 procentą visų prašymų. Aš šiek tiek pacituosiu statistiką apie užsieniečių skaičių Lietuvoje pagal pilietybę. Visa informacija yra iš imigracijos metraščio. Štai top penkiolika šalių: Ukraina, Baltarusija, Rusija, Uzbekistanas, Kirgizstanas, Tadžikistanas, Indija, Azerbaidžanas, Sakartvelas, Turkija, Moldova, Latvija ir Pakistanas.
74 procentai užsieniečių yra iš trijų pagrindinių šalių – Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos. Tačiau iš Uzbekistano ir kitų Centrinės Azijos šalių, vadinamų “stanų”, dabar labai daug atvyksta. Mes ne tik kad neturime konsulinių įstaigų, kurios tikrintų šiuos žmones, bet ir pirmą kartą juos matome tik Lietuvoje.
Ar Rusijos agentas negalėtų išspausdinti kažkokio tadžikiško paso? Tai buvo įdomu stebėti, kai Rolando Kriščiūno darbo grupės paruoštas užsieniečių teisinės padėties įstatymo keitimas ėjo per Seimą.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) šiek tiek atskleidė apie patikrinimus, kuriuos jie atlieka. Užsienio reikalų komitetas (URKAS) Seime dėl man nesuprantamų priežasčių buvo paskirtas pagrindiniu komitetu šiam klausimui svarstyti, ir ten buvo atėjęs atstovas iš VSD. Tai buvo 2022 metų birželio 15 dieną, dar prieš šią “velnio malūno” sukūrimą, kai buvo tik 40 tūkstančių leidimų.
Edvinas Jusys: Kas tuo metu buvo pirmininkas? Vis dar Pavilionis ar jau buvo Andrikienė?
Vaidas Navickas: Jau buvo Andrikienė. Pakalbėsime apie tai, kas vyko. Čia viskas vieša. Čia ne kanalizaciją užuodžiame, o apie vandentiekį kalbame. Vienu žodžiu, buvo VSD atstovas, kuris papasakojo, kaip tie patikrinimai yra daromi, ne viską, žinoma. Supraskite, VSD veikla yra ne tik slapta, bet visiškai slapta. Žinoti mūsų žvalgybos procesus ir pajėgumus yra visiškai slaptas dalykas, todėl to jie neatskleidė.
Bet ką jie pasakė, tai kad tuo metu, kai jie tikrindavo tik apie 40 tūkstančių leidimų laikinai gyventi, pernai buvo išduoti apie 83 tūkstančiai naujų leidimų. Per metus skaičius padvigubėjo. Kai buvo tik 40 tūkstančių, VSD tikrindavo tik 1 procentą jų. Laima Andrikienė pasitikslino, nes VSD atstovas sakė, kad jie tikrina tik procentą, ne penkis procentus, kaip buvo manoma. Taigi, jie tikrina tik vieną procentą prašymų.
VSD tikrina procentą prašymų per penkias darbo dienas. Jei reikia daugiau laiko, jie gali pratęsti dar dvi savaites. Tačiau įstatyme numatyta, kad daugiau nei 28 dienas svarstyti negalima. Jei VSD nusprendžia neišduoti leidimo laikinai gyventi, jie turi būti pasiruošę medžiagą teismui ir apsiginti.
Įsivaizduokite, ką galima padaryti per 28 dienas, kai pernai išduota 83 tūkstančiai naujų leidimų, dar 70 tūkstančių buvo pakeista, iš viso 153 tūkstančiai leidimų laikinai gyventi. Jei VSD turėtų tikrinti visus, įsivaizduokite, koks būtų darbo krūvis. Jie turi surinkti duomenis ir informaciją, kurią galėtų pateikti teisme, jei jų sprendimas būtų apskųstas.
Šis įstatymas yra gana senas, bet iki Kriščiūno darbo grupės įstatymo projekte buvo numatyta, kad išvados pateikiamos ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų, bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti dvidešimt aštuonių kalendorinių dienų.
Kai Rolando Kriščiūno darbo grupė išleido įstatymo projektą, grupėje buvo ir lobistų, ir valdžios institucijų atstovai.
Edvinas Jusys: Vaidai, tik patikslinu – Kriščiūnas yra šios valdžios vicekancleris, taip?
Vaidas Navickas: Taip, Kriščiūnas yra pirmasis vicekancleris LRV kanceliarijoje, kuriai vadovauja kanclerė ir du pavaduotojai. Jis atsakingas už teisėkūros procesą, kuris apima tarpinstitucinių grupių darbą dėl pataisų, derinimą su išorinėmis interesų grupėmis ir vyriausybės balsavimą prieš siunčiant į Seimą. Tai, ką padarė Rolando Kriščiūno darbo grupė, pritarė visa vyriausybė ir įstatymo projektas buvo nusiųstas į Seimą.
2022 metų gegužės 4 dieną vyriausybė pateikė Seimui įstatymo projektą, kuris pakeistų ketvirto straipsnio penktą punktą taip, kad išvados būtų pateikiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, o skubos tvarka – per septynias kalendorines dienas. Jie norėjo šį laiką sutrumpinti, o bendrą išvadų pateikimo terminą nuo 28 dienų iki 21 dienos.
Tai buvo saugumo klausimas. Ačiū Dievui, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) VSD atšaukė šį pakeitimą ir dabartiniame įstatyme liko 14 ir 28 dienos.
Įdomu, kad Seime buvo netyčia susidariusi “vaivorykštės” koalicija. Įstatymo pataisas gali teikti ne tik vyriausybė, bet ir prezidentas bei Seimo nariai. Socialdemokratas ir konservatorius sumanė šį dalyką apeiti dar kitu būdu. Įstatyme numatyta, kad visas procesas nuo prašymo pateikimo iki leidimo išdavimo arba neišdavimo turi būti baigtas per 30 kalendorinių dienų.
Garbingi Seimo nariai Emanuelis Zingeris ir Laima Andrikienė balsavo už pataisą, o Audronius Ažubalis ir Žygimantas Pavilionis balsavo prieš. VSD aiškiai pasakė, kad jie tikrina tik vieną procentą prašymų, ir tam reikia maksimaliai 28 dienų.
Tokie pokyčiai kelia didelį susirūpinimą dėl saugumo, nes pernai buvo išduoti 83 tūkstančiai naujų leidimų laikinai gyventi, dar 70 tūkstančių buvo pakeista – iš viso 153 tūkstančiai leidimų. Jei VSD turėtų tikrinti visus per 28 dienas, tai būtų didžiulis darbo krūvis.
Edvinas Jusys: Sustokime, nes vienas procentas prie to srauto – tai buvo prie 40 tūkstančių leidimų. Prie dabartinio srauto, mes kalbame ne apie vieną procentą, o apie procento dalį. Nespekuliuokime.
Vaidas Navickas: Taip, mes tiksliai nežinome. Man šiek tiek nustebino, kad VSD šią informaciją atskleidė. Jie ne tikrina visų prašymų, bet patikrina tik tam tikrą dalį. Tai aš nežinau, kiek dabar tie procentai pasikeitė. VSD vadovas ėjo į LRT ir sakė, kad situacija su Baltarusiais yra labai bloga. Kai srautai padvigubėjo, tai situacija tapo dar sudėtingesnė. VSD atstovas sakė, kad jie tikrina tik vieną procentą prašymų, o jūs dar norite sutrumpinti laiką, per kurį jie gali paruošti bylą, kad galėtų apsiginti teisme.
Edvinas Jusys: Vaidai, esminis dalykas yra tas pats instrumentas, kuris naudojamas.
Vaidas Navickas: Suprantu verslo interesą – jie nori pigios darbo jėgos. Bet kodėl valstybė turi interesą pereiti nuo vizų prie laikinųjų leidimų gyventi? Kur čia yra logika? Galimai, su laikinu leidimu gyventi, tu gali dirbti tik Lietuvoje, negali išvykti į kitą Europos šalį dirbti. Tai gali būti naudinga darbdaviams, nes jų darbuotojai nepabėgs į Vokietiją. Tačiau valstybei tai efektyvu, nes uždarius konsulinius skyrius ir išplėtus tinklą, pavyzdžiui, VFS Global biometrinės informacijos surinkimo punktus, galima sutaupyti.
Ten buvo uždaryti padaliniai Libane, Jordanijoje bei Šri Lankoje. 2023 metų kovo 6 dieną buvo pranešta, kad sumažintas išorės paslaugų tiekėjų padalinių skaičius nuo 34 iki 31. Galima sakyti, kad griežtiname situaciją, tačiau VSD maldavo to nedaryti, o Seimo nariai, kaip Andrikienė, Zingeris ir Matijošaitis, balsavo už.
Mano buvusi kolegė Jovita Neliupšienė po šios darbo grupės sėkmingai išvažiavo į Vašingtoną kaip ES ambasadorė, o Laima Andrikienė gavo šiltą vietą audito rūmuose. Tėvynės sąjungos nariams po to dažnai susiklosto geros karjeros. Linkiu kolegai Rolandui Kriščiūnui gauti labai gerą postą po vicekanclerio pareigų.
Edvinas Jusys: Klausimas. Gal visa ši tvarka prisidengia tuo, kad turime karo pabėgėlius? Valdantieji ir ne tik jie, visa politinė klasė, mėgsta gelbėti pabėgėlius, nors jų sprendimai ne visada naudingi mūsų valstybei. Ar tai argumentacija, ar čia užslėptas humanizmas?
Vaidas Navickas: Iš konservatorių prieš balsavo tik Audronius Ažubalis, kai kurie nedalyvavo balsavime. Iš socialdemokratų nei vienas nebalsavo prieš. “Vaivorykštės koalicija” šiuo klausimu sužaidė taip, kad iš dviejų partijų buvo tik vienas balsas prieš. Kodėl? Dažnai užsieniečių teisinės padėties įstatymo keitimai pereina per Seimą.
Grįžkime prie ideologinių šaknų, Edvinai. Man atrodo, kad Lietuvos strategija yra susijusi su LDK ir identiteto reintegravimu į lietuvišką pasaulį. Baltarusiai ir ukrainiečiai, kurie sudaro pagrindines dvi grupes (39% ir 28% užsieniečių Lietuvoje), tinka šiai strategijai. Mes priglaudžiame savo tautiečius iš LDK.
Kaip emigrantas, prisimenu, kad stovėjome Baltijos kelyje, atsisukę į vakarus, norėjome į vakarus, o dabar atrodo, kad norime sugrįžti į LDK. Tai turbūt tinka daugeliui. Tačiau man kliūva Lietuvos rusifikacija, nes aš esu senamadiškas išeivis, kuris nori lietuviškos Lietuvos.
Edvinas Jusys: Paaiškėja baisūs dalykai apie tamstą.
Vaidas Navickas: Aš supratau, jūsų žodžius perduosiu savo kontaktams Lietuvoje. Jeigu esi, kaip 1988 metų rugpjūtį į komunistų partiją įstojęs “Hanner” vadovas Avulis, tai tau čia juokiesi visą kelią iki banko. Jo būstai Vilniuje yra labai paklausūs. Migracijos metraščio duomenimis, 80% užsieniečių deklaruoja savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, iš jų 61 tūkstantis registravęsi Vilniuje.
Taigi bent dešimtadalis Vilniaus gyventojų yra užsieniečiai, o dar 45 tūkstančiai nėra deklaravę gyvenamosios vietos, bet tikėtina, kad dalis jų taip pat yra Vilniuje. Avuliui tai yra puikus verslas – pigi darbo jėga ir didelė paklausa jo būstams.
88% užsieniečių gyvenančių Lietuvoje yra iš buvusios Sovietų Sąjungos. Tai reiškia, kad Lietuva tampa rusų kalbos pasaulio dalimi. Mes siūlome rusakalbiams imigrantams paketą: mes visi kalbame rusiškai, turime rusakalbių mokyklų. Galbūt jie galėtų važiuoti į Vokietiją ar kitur ir daugiau uždirbti, bet ten turėtų mokytis vietinės kalbos, o jų vaikai negalėtų eiti į rusiškas mokyklas.
Ukrainiečiai sudaro 39%, baltarusiai 28%. Šių metų pradžios informacija rodo, kad Uzbekistano, Tadžikistano, Kirgizstano ir Kazachstano piliečiai sudaro jau 10% užsieniečių Lietuvoje. Per vienus metus uzbekų padaugėjo 4,5 karto iki 8 tūkstančių, tadžikų – 4 kartus iki 6 tūkstančių, indų – 3 kartus, azerbaidžaniečių – 3 kartus, kazachstaniečių – 2,6 karto. Šrilankiečių padaugėjo 5 kartus, nepaliečių – 4 kartus, marokiečių – 3 kartus, vietnamiečių – 2 kartus, ganiečių – 2 kartus, zimbabviečių ir ugandiečių – 3 kartus.
Nepavyko mūsų integruoti į buvusią Sovietų Sąjungą, o užsieniečių skaičius Lietuvoje per penkis metus išaugo nuo 58 tūkstančių iki 222 tūkstančių. Nors represijos prieš baltarusius galėjo turėti įtakos, dauguma atvykėlių bėga nuo Putinizmo. Ukrainiečių bendruomenė sumažėjo iki 86 tūkstančių, nes išvažiavo 8,5 tūkstančio. Baltarusių pabėgėlių yra palyginti mažai – 62 tūkstančiai.
VSD netikrina visų, o vienas Lukašenkos milicininkas dirbęs langų taisytoju Lietuvoje buvo pastebėtas. Kaip mes sprendžiame, ar žmogus yra pabėgėlis ar Putino rėmėjas? Mes klausiame, kam priklauso Krymas. Bet Putino agentai gali meluoti. Kaip mes tai darome? Tai yra didelių skaičių klausimas ir duomenų trūksta. Kaip mes žinome, kas dėl ko atvažiuoja?
Edvinas Jusys: Na, čia, kaip sakoma, nelabai reikia epilogo. Manau, kad visi, kurie klauso, supranta, kas vyksta. Ar tie žmonės, kurie palaiko šią politiką, yra naudingi idiotai ar tiesiog idiotai? Ar čia yra karjeros siekimas, sabotažas, kaip minėjote? Aš nesuprantu, gal tai spekuliatyvu, bet turiu tamstos paklausti. Juk matėte visą mechanizmą. Kokia jūsų versija?
Vaidas Navickas: Pacituosiu savo buvusį kolegą Raimundą Kuodį: „Lietuvą žudo bukumas ir korupcija.“ Abu šie dalykai ją žudo. Kiek reikia būti bukam? Prisimename, kad šis dalykas buvo įsuktas jau prasidėjus pilno masto invazijai Ukrainoje.
Tas raštas iš verslo tarybos atėjo 2021 metų rugsėjo pabaigoje, bet įstatymas Seime buvo priimtas 2022 metų birželio 30 dieną. Tai jau keturis mėnesius po invazijos pradžios. Jie norėjo labiau suvaržyti arba kad vyriausybė priimtų įstatymo pataisą arba rekomenduotų Seimui ją priimti, kur dar sutrumpinamas terminas, per kurį VSD gali tikrinti tuos žmones, atvykstančius į Lietuvą.
Tai tikrai yra bukumas, nes grėsmių jie nesupranta arba nenori suprasti. Ir yra korupcijos, nes kai atėjo šios 28 pataisos iš verslo tarybos, buvo suformuota Kriščiūno darbo grupė, kuri įtraukė 20 iš šių 28 punktų į įstatymo projektą. Reikėjo NSGK atsukinėti kai kuriuos šiuos dalykus, bet vyriausybė visą darbą padarė.
Ar matėte, kad Vokiečių divizija ar Lietuvos kariuomenės gynybinių pajėgumų stiprinimas ar šauktinių reforma, kuri buvo nešta prieš metus į Seimą, būtų tokiais tempais perėję Seimą ir vyriausybę kaip šis dalykas? Jei tie svarbūs dalykai būtų perėję Seimą ir vyriausybę tokiu greičiu kaip šis dalykas, viskas būtų išspręsta, nereikėtų jokių atsargos pulkininkų, sėdėtume kaip Lenkai ir džiaugtumėmės, kaip mes Rusą atgrąsėm.
Ten nieko nevyksta, kažkas vyksta, bet baisiai per mažai. O čia atnešė ir aiškiai buvo priimtas politinis sprendimas, kad šis dalykas praeis. Ta smarvė korupcijos ir yra, bet aš nebuvau taip arti sprendimų priėmėjų, kad galėčiau pasakyti. Priminsiu, kad šis dalykas tik pradeda įsukti. Pereita prie leidimų laikinai gyventi tik 2022 metų sausio 1 dieną. Pradžioje atsidarinėjo punktai Šrilankose, Jordanijose ir Libanuose.
Paskui šis dalykas įsivažiavo. Nauji leidimai laikinai gyventi pernai išduoti 83 tūkstančiai, o užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, padaugėjo tik tiek. Dabar reikia pateikti įrodymą, kad turi kažkokį profesinį išsilavinimą arba kad dirbai kaip virėjas. Kaip migracijos departamentas patikrina, ar prašymas iš Zimbabviečio neva virėjo yra tikras? Tai neįmanoma. Atidarėme vartus į galimą migraciją į Vakarų Europą.
Lengviausias kelias galimai yra šis Velnio Malūnas, kurį užvedė mūsų vyriausybė. Kur nusėda tie žmonės, kadangi nėra Schengeno informacinės sistemos, mes turbūt ir nežinome. Jei vežamės kažką iš Šrilankos, bet jis toliau vyksta į kitą šalį, tai nežinome. Per metus atspausdinome 83 tūkstančius naujų leidimų laikinai gyventi. 2024 metais jų bus daugiau. Šis dalykas tik įsibėgėja.
Edvinas Jusys: Arba taip? Tikrai turime apie ką pagalvoti. Vaidai, manau, su tavimi teks dažniau bendrauti, nes tavo pasisakymai yra vertingi mūsų pilietinės visuomenės formavimuisi, o ir pats vedėjas būna nustebintas.
Vaidas Navickas: Taip, Edvinai, dėkoju tau. Čia buvo mano atsiskaitymas kaip buvusio žmogaus, atsakingo už nacionalinius žmogiškuosius išteklius. Ačiū, kad suteikei formatą, kuriame galėjau atsiskaityti apie savo darbą.