Kviečiame susipažinti su portalo TV3.lt šių metų rugsėjo 14 dieną paskelbta publikacija apie Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriuje atliktą mokslinį tyrimą, atskleidusį, kad persirgus Covid-19 liga susidaro stabili, laikui bėgant nemažėjanti natūralaus imuniteto apsauga, išliekanti ne mažiau kaip 12 mėnesių. Šis tyrimas taip pat įrodo, kad persirgusių Covid-19 vakcinavimas yra visiškai nepagrįstas, neatsakingas ir perteklinis veiksmas bei nusikalstamas valstybės lėšų švaistymas, turint omenyje, kad šia liga Lietuvoje yra persirgę ir įgiję patikimą natūralią apsaugą daugiau kaip 300 tūkst. žmonių.
Pernai balandį, kai Lietuva susidūrė su pirmąja COVID-19 banga, Nemenčinė buvo pirma vietovė šalyje, kurią dėl koronaviruso situacijos teko izoliuoti. Ši situacija leido ištirti persirgusius gyventojus – kiek jų ir kuriam laikui įgijo antikūnų, t. y. kokią turėjo apsaugą nuo naujo užsikrėtimo.
Apie tai plačiau portalui tv3.lt papasakojo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. Aurelija Žvirblienė. Siekiant išsiaiškinti, kiek ilgai po persirgtos koronavirusinės infekcijos išlieka antikūnai, buvo tirta grupė žmonių – vienos Nemenčinės įmonės, kur buvo fiksuotas vienas pirmųjų koronaviruso protrūkių Lietuvoje, darbuotojai.
„Tuo metu ne tik įmonė buvo uždaryta, bet net ir visa Nemenčinė, stokota patirties, kaip reikėtų tvarkytis su viruso plitimu. Buvo atliktas visų įmonės darbuotojų tyrimas PGR metodu, nustatant, kurie yra užsikrėtę, kurie – ne. Šio protrūkio metu apie trečdalis įmonės, kur dirba 300 žmonių, darbuotojų buvo infekuoti. Taigi, mes tiksliai žinome tų žmonių užsikrėtimo datą. Beje, ir viso miestelio gyventojams tada buvo atlikti PGR tyrimai, siekiant išaiškinti, kiek plačiai virusas išplito“, – pasakojo imunologė. Tyrimai atlikti 3 kartus Atskleisdama kai kurias tyrimo detales A. Žvirblienė nurodė, kad buvo tirti darbingo amžiaus žmonės, kurių amžiaus vidurkis buvo virš 40 metų. Dėl įmonės veiklos specifikos dauguma tiriamųjų buvo moterys. Tyrimas atliktas kelis kartus – praėjus 2, 6 ir beveik 13 mėnesių po protrūkio: buvo matuota, kiek žmonių turi antikūnų ir kiek ilgai jie išlieka.
„Kai darėme tyrimą po 2 mėnesių, mums svarbiausia buvo žinoti, ar prasirgę besimptome ligos forma taip pat turi antikūnų, kaip ir tie, kurie sirgo simptomine forma, gulėjo ligoninėje. Kitaip sakant, stebėta, ar antikūnų buvimas koreliuoja su ligos sunkumu. Po 6 mėnesių mums jau buvo įdomu, ar antikūnai apskritai išlieka ir kiek žmonių dar jų tebeturi. Po 12 mėnesių tą aiškintis buvo dar įdomiau – nes duomenų apie tokį ilgesnį stebėjimo laikotarpį nėra daug net ir mokslinėje literatūroje. Kas dar svarbiau – pradėjus masinę vakcinaciją darosi sudėtinga surinkti grupes, kad žmonės būtų prasirgę gerokai anksčiau ir dar nepasiskiepiję“, – kalbėjo profesorė.
Visą straipsnį galite rasti ČIA.