faktai.lt
Kreipiuosi į Jus reikšdama susirūpinimą dėl galimo būsimo skandalo aukštojo mokslo sistemoje, t.y. ar Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriaus rinkimai netaps ir tarptautiniu skandalu?
Šis klausimas kilo perskaičius š.m. balandžio 23 d. „Kauno dienos“ straipsnį „KTU rektoriaus rinkimai: užsieniečių daugiau nei lietuvių“, paremtą balandžio 22 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) naujienose pateikta informacija apie 6 pretendentus rektoriaus pareigoms (iš jų net 4 – užsieniečiai).
Tenka apgailestauti, kad viešoje erdvėje nepateikiama ir papildomos informacijos apie tai, kad galimai rektoriaus rinkimų organizavimo procedūra KTU jau nuo pat jos pradžios vyksta pažeidžiant galiojančius teisės aktus.
Viešojoje erdvėje jau buvo skelbta informacija apie tai, kad KTU Taryba, kaip aukščiausias kolegialus universiteto valdymo organas, buvo suformuota remiantis LR Mokslo ir studijų įstatymo (2009) nuostatomis ir jos sudėtis buvo patvirtinta 2011 m. kovo 18 d. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-455.
LR Mokslo ir studijų įstatymu nustatyta 5 metų universiteto Tarybos kadencija, o tai reiškia, kad KTU Tarybos kadencija baigėsi 2016 m. kovo 18 d. ir KTU rektorių turi rinkti NAUJOS sudėties Taryba. Deja, KTU Senatas, matyt, nesivadovaudamas galiojančiais teisės aktais, 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. V3-S-58 pratęsė KTU Tarybos įgaliojimus iki 2017 m. rugsėjo 30 d.
Šis KTU Senato veiksmas atkartoja praėjusių metų rudenį (2015 m. rugsėjo 18 d.) vykusius neskaidrius Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektoriaus rinkimus, kurių skandalingos eigos viešinimas buvo slopinamas. Tik šių metų vasario mėnesį pasirodė viešai straipsnis, bet ir tai tik „Veido“ internetinėje svetainėje, nušviečiantis visas garbingos institucijos vadovo negarbingas rinkimų peripetijas.
Negana to, tiek šiame straipsnyje, tiek Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (LRAEPK) 2016 m. sausio 4 d. priimtame sprendime jau buvo nurodyta ne tik apie LSMU rektoriaus rinkimų metu padarytus pažeidimus, bet ir paviešinus faktą, kad daugiau nei pusė Lietuvos universitetų nesilaikė Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl LR Mokslo ir studijų įstatymo pataisų sudarant universitetų Tarybas, KTU Senatui, matyt, tai neatrodė aktualu ir galimai padarytų klaidų jis netaisė.
Beje, KTU atveju, ypač kelia abejones dabartinio rektoriaus kandidatavimas pakartotinai užimti rektoriaus pareigas po skelbiamų skandalingų faktų, susijusių galimai su neskaidriais sandoriais (ČIA ir ČIA).
Kas gali paneigti, kad užsieniečiai, sužinoję, jog dalyvauti tolesniuose rektoriaus rinkimuose juos atrenka Darbo grupė, sudaryta iš galimai neteisėtai einančių pareigas Tarybos narių, ir jie dalyvauja galimai neteisėtuose Rektoriaus rinkimuose, ims ir pasiskųs dėl jų orumo ir teisių pažeidimų tarptautiniams arbitrams? Kas atsakys už tai? Kas tuomet gins Lietuvos akademinių institucijų garbę?
Kodėl lig šiol nei Švietimo ir mokslo ministerija, nei LR Seimo švietimo,mokslo ir kultūros komitetas nereaguoja į susidariusią situaciją KTU? Kodėl tylima apie neskaidriai išrinkto LSMU rektoriaus pareigų užėmimo legalumą, o ir apskritai – kodėl adekvačiai nereaguota į LRAEPK 2016 m. sausio 4 d. sprendimo išvadas dėl pažeidimų universitetuose sudarant Tarybas?
Ar tikrai teisinėje Valstybėje gyvename?
Lietuvos žmonės yra nusipelnę gauti atsakymus į iškeltus klausimus.
Trumpai apie autorę: Irena Misevičienė yra habilituota daktarė, Lietuvos sveiktos mokslų universiteto profesorė.