Tęsinys. Ankstesni Irenos Vasinauskaitės pasakojimai apie Šiauliuose nagrinėjamą bylą:
„Jei ne šluba Lietuvos teisėsauga ir kvaili žurnalistai, šitos bylos nebūtų…“
Teisėsauga įstrigo Klonio akligatvyje
Šiauliuose „įsūdyta“ Garliavos byla
Pasipriešinimo stovykla? Organizuota gauja ar bendrininkų grupė? O gal Lietuvos piliečiai, bandę apginti vaikystę?
Ar tik Garliavos bylose teismus valdo sekretorės?
Šiaulių apygardos teisme toliau nagrinėjama „n“-oji Garliavos taikaus pilietinio protesto dalyvių byla, kurioje Gediminas Aidukas, Darius Kaminickas, Vitalijus Keršis, Andrejus Lobovas, Rimantas-Stanislovas Rinkevičius, Tatjana Borovec, Renaldas Ščiglinskas, Violeta Banaitienė, Gintaras Banaitis, Raminta Baltuškienė ir Audronė Skučienė kaltinami subūrę organizuotą asmenų grupę.
Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai paliko teisėjų kolegiją „ant ledo“, baltais siūlais „sudaigstę“ net du kartus taisytą bei tobulintą kaltinamąjį aktą, pagal kurį teisėjai Raimundas Jurgaitis [pirmininkas] bei jo kolegės Virginija Žindulienė ir Nijolė Matuzevičienė privalės nuspręsti ne tik, ar buvo ta organizuota grupė suburta, bet ir ką ji veikė [sekė, rinko duomenis apie privatų asmenų gyvenimą ir t.t.].
Sigito Martinavičiaus liudijimas Šiaulių Apygardos teisme vadintinas etaloniniu rezonansinių bylų „kurpimo“ pavyzdžiu, kai ikiteisminio tyrimo metu ant „šabloninio“ kaltinamojo akto „užtempiami“ reikiami parodymai. Ne veltui šis liudytojas, kaip ir nemažai kitų, jau liudijusių teisme, kai kuriuos pakeitė arba iš viso atsisakė ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų.
Sigitas Martinavičius: „Tyrėja ir teismas neteisingai interpretuoja mano parodymus“
Kolegijos pirmininkas R.Jurgaitis prisiekusiam liudytojui pacitavo tokį jo liudijimą, pateiktą ikiteisminio tyrimo metu „Gediminas Aidukas buvo Klonio gatvėje kaip smogikas“ ir pasiteiravo, ar šis patvirtinąs tai, ką sakė tyrėjai A.Gecevičienei 2014 m. kovo 20 d. vykusioje apklausoje.
„Apklausa buvo seniai, nebeprisimenu, koks klausimas buvo duotas. Aidukas palaikė tvarką. Jo pareiga buvo stebėti Klonio gatvėje tvarką. Jis nuolatos budėdavo gatvėje, būdavo savo autobusiuke ir į Kedžių kiemą eidavo retai. Jo pareiga būdavo stebėti Klonio gatvės prieigas ir jas saugoti kaip kokiam apsaugininkui“, – atsakė teisėjui S.Martinavičius. Po to dar paaiškino, kad smogiko pavadinimas čia reiškia „apsaugininkas, tvarkos palaikytojas“, ir nieko daugiau. Vėliau, praėjus parai po liudijimo Šiaulių Apygardos teisme, socialinių tinklų gerbėjams Sigitas Martinavičius aiškino taip: „Tyrėja ir teismas tik neteisingai interpretavo mano parodymus, pritempdami, kaip jiems geriau. Teisme patikslinau, ką norėjau pasakyti. […] Aiškiai pasakiau: ne visi parodymai teisingi. Teisėja net pratrūko rėkti, teko nuraminti.“
Įkiteisminiame tyrime liudytojas R.Ščiglinską vadino A.Skučienės patikėtiniu, Klonio gatvės tinklapio administratoriumi, šmeižusius visus, kurie „suabejodavo Klonio gatvės tiesomis.“ Be to, jis esą aktyviai koordinuodavęs Klonio gatvėje visus veiksmus, buvęs kaip „pilkasis kardinolas“. Net iždininkas. „Jis buvo atsakingas ir atskaitingas A.Skučienei. […] R.Ščiglinskas nuolatos sakydavo, kad jis nieko nedaro nepasitaręs su šeima, nieko nedaro be šeimos leidimo, t.y. nieko nedaro be N.Venckienės ir A.Skučienės leidimo. […] Renaldas Ščiglinskas, kiek žino, tikrai sekdavo ir kitus asmenis, susijusius su pedofilijos byla, o taip pat ir kitus asmenis, t.y. advokatus, ir tuos, ką jam liepdavo A.Skučienė. Jam buvo liepta taip pat Klonio gatvėje stebėti ir naujai pasirodžiusius asmenis. […] Jis buvo Klonio gatvės seklys ir A.Skučienės patikėtinis.“ [Iš S. Martinavičiaus ikiteisminio tyrimo parodymų]
Socialinių tinklų princui Sigitui Martinavičiui prireikė net trejų metų, kad jis savo liudijimu Šiaulių apygardos teisme atliktų sąžinės apsivalymo procedūras: „R.Ščiglinskas, turėdamas kažkokios informacijos, perduodavęs į „feisbuką“, portalą [„Klonio gatvės metraštis“ – aut.past.], nes buvo aktyvus žmogus. Visose masėse atsiranda aktyvių žmonių.“ Teisme liudytojas prisiminė vieną labai svarbią R,Ščiglinsko „iždininkystės“ detalę; „Organizavo rinkliavas biotualeto nuomai.“ Šiauliuose S.Martinavičiaus nuomonė iš esmės pasikeitė ir R.Ščiglinsko lojalumo šeimai klausimu: „Nemanau, kad Ščiglinskas ko nors klausdavo. Ateidavo žmogus, nupaveiksluodavo ir įdėdavo [Fb ar metraštį – aut.past.]
Sigitas Martinavičius: „Smogikas tik toks pavadinimas. Daugiau tinka apsauginis“
„Darius Kaminickas nuolatos budėdavo kieme, jo pareigos buvo kiemo apsauga. Jis gatvėje nieko nesaugojo, o saugojo tik kiemo teritoriją, stebėjo namą ir jo prieigas, jis buvo smogikas, tačiau tik kieme. [Iš S.Martinavičiaus ikiteisminio tyrimo parodymų]
Liudytojo paaiškinimas teisme: „Kaminickas prižiūrėjo tvarką kieme, saugojo mergaitę, kad prie jos niekas per daug nelįstų. Smogikas tik toks pavadinimas. Daugiau tinka – apsauginis. […] Kaminickas nenurodinėdavo. Save matė tvarkdario pozicijoje. Dauguma dalykų ten [Kedžių kieme – aut.past.] vyko natūraliai: kad niekas neliptų per medžius“, – akivaizdžiausias įrodymas, kad ikiteisminio tyrimo metu paleistas žodis-žvirblis ne akmeniu, o visa uola sugrįžta.
S.Martinavičius savo veiklą Kedžių kieme prilygino vienam šiuo metu net keliose bylose persekiojamam žmogui: „Pats rėmiau budėtojus. Mano vaidmuo ten buvo toks pat, kaip ir Kaminicko“.
Ne vietoje parkavo mašiną – tapo „gaujos“ nariu…
„Taip pat į gatvę ateidavo Garliavos gyventojas Rimantas-Stanislovas Rinkevičius, jis važinėdavo mėlynos spalvos džipu, tačiau gatvėje jis kažkokių ypatingų darbų neatlikdavo, nuolatos gatvėje nebudėdavo, kokia jo rolė buvo Klonio gatvės veiksmuose negali nurodyti.“ [Iš S.Martinavičiaus ikiteisminio tyrimo parodymų]
Teisme: „Rinkevičius važinėjo mėlynos spalvos džipu. Gatvėje nebuvo. Garliavietis“
Šių eilučių autorė apie R.S.Rinkevičių girdėjo tokią „legendą“. Jis verslininkas, o norėdamas, kad jo džipas ir ne saugojimo aikštelėje būtų saugus, parkavęs jį Artojų gatvėje, netoli Klonio akligatvio. Žinia, visus ten stovinčius automobilius filmavo ir registravo policija. Taigi, pataupė žmogus, o dabar verslas žlunga. Visas turtas areštuotas ir dar šį tą reiškiančios tyrėjos „užuojautos“ sulaukė: „Jūs – turtingas žmogus ir galite viską prarasti,“ – prisiminė teisme kaltinamasis ir klausė S.Martinavičiaus, ar jis panašaus spaudimo neišgirdo. „Darė spaudimą,“ – pasigirdo atsakymas.
Ir jis buvo ne pirmasis liudytojas, šioje byloje atsisakęs parodymų [visų arba dalies], duotų ikiteisminio tyrimo metu.
„Gal tardytoja parodė kokį „postą“… ar davė paskaityti bylą?
„Taip pat jam yra žinoma ir tai, kad Klonio gatvės aktyvus veikėjas buvo toks Gintaras Banaitis, jam yra žinoma, kad jis buvęs policijos pareigūnas. Jo veiksmai Klonio gatvėje pasireiškė tuo, kad jis užsiiminėjo antstolės Sonatos Vaicekauskienės sekimu. Jis nuolatos sekė antstolę Vaicekauskienę, sekė, kur ji važiuoja ir ką ji veikia. Visa tai, ką jis susekdavo, jis pranešdavo savo žmonai Vilei, kuri nuolatos budėjo Klonio gatvėje, o Banaitienė apie sekimus ir sekimo rezultatus pranešdavo viską A. Skučienei. Taip pat yra girdėjęs tai, kad Gintaras Banaitis 2012 metais gegužės mėnesį Šventojoje sekė advokato Gintaro Černiausko namus, jam buvo žinoma, kad G.Banaitis Šventojoje turi nekilnojamo turto ir būtent jis sekė Šventojoje G.Černiausko namus. Taip pat žino ir tai, kad visą tą sekimą Šventojoje organizavo būtent Audronė Skučienė.“ [Iš S. Martinavičiaus ikiteisminio tyrimo parodymų]
Teisme S.Martinavičiaus liudijimas apie Banaičių šeimos „veiklą“ Klonio gatvėje pasikeitė IŠ ESMĖS: „Gintarą Banaitį pažįstu. Darė, ką ir visi. Kalbėdavome, organizuodavome. Būdavome ten. […] Girdėjau tokią informaciją, bet nežinau ar sekė. Ikiteisminiame tyrime pasakytus žodžius, kad pastoviai sekė, atsiimu. Kieme [Klonio gatvės – aut.past.] visokių kalbų buvo, tačiau nežinau, kad konkrečiai ką nors sektų, nemačiau ir nežinau“ [buvo pasklidusi tokia informacija „feisbuke“, kad reikia pasekti Šventojoje gydymo įstaigose]. […] Šiuo atveju „sekti“, ar „smogikai“ vienodai netinkami žodžiai“. Ar dėl to, kad per aštrūs, ar dėl to, kad neatitinkantys veiksmų? „Negalėčiau paliudyti, kad G.Banaitis buvo Šventojoje. Gal tardytoja parodė kokį „postą“ [ įrašas veidakygėje, vadinamajame „feisbuke“ – aut.past.]“ Į G.Banaičio klausimą, kaip S.Martinavičius suprato ar sužinojo, kokią jis perduoda informaciją žmonai, o ši, vaikiško sugedusio telefono principu neva „raportuoja“ kitiems, liudytojas negalėjo paaiškinti. Tai ėmė ir paneigė ikiteisminiame tyrime duotus parodymus. Beje, juoką kelia tokios painiavos, tarsi G.Banaitis be žmonos tarpininkavimo, pats negalėtų kam nors paskambinti tiesiogiai. Nors, ką gali žinoti, gal „konspiracija pagal Gecevičienę“ paslaptingiau atrodo.
Būtų galima ir negyvam iš juoko kristi, skaitant Sigito Martinavičiaus pasakojimą tuo pačiu klausimu socialiniuose tinkluose po liudijimo Šiaulių apygardos teisme, jei ne tokie tragiški būtų į vadinamąją Garliavos „gaują“ tyrėjų manipuliacijų bei tendencingų liudijimų valia sugrūstų žmonių likimai: iširusios šeimos, ankstyvos mirtys, bankrutavę verslai…
Iš S.Martinavičiaus diskusijos veidaknygėje: „Girdėjau, bet nieko nemačiau. Tyrėja klausė, ar girdėjote apie tai, kadangi mačiau žmogaus liudijimą. kur liudijo, kaip girdėjo. kaip tavo žmona [Violeta Banaitienė – aut. past.] kalbėjo su tavim telefonu apie Vaicekauskienę ir pasakojo po to man, tai tyrėjai pasakiau, kad girdėjau apie tai. Patikslinau, kad paliudyti negaliu, nežinau aplinkybių. Panaši ir situacija su Černiausku Klaipėdoje. Tai visi girdėjo apie tuos pliotkus. Koks čia įrodymas? Praktiškai ir visi patikslinimai.
O kad byla pritempta ir tuščia visada sakydavau ir poste [socialiniuose tinkluose – aut.past.] apie tai rašau.“
Ir teisme, ir socialiniuose tinkluose liudytojas daug kalbėjo apie sinonimus. Trumpiausiai šis terminas apibūdinamas taip: „sinonimas – tokią pačią arba artimą reikšmę turintis, tačiau kitaip skambantis žodis.“ Taigi „apsauginis“ ir „smogikas“, anot S.Martinavičiaus, artimi žodžiai? Arba – „Skučienė liepė sekti“ ir „asmeniškai negirdėjau“, „daug buvo pliotkų“ ir t.t., ir pan..
„Netinka tie žodžiai. Apklausinėjo mane 5 kartus po 5 val. [Vėliau nurodė, kad apklausos trukdavę net pusę paros – aut.past.]. Galų gale nebeskaitydavau savo parodymų. […] Taip, kaip aš įsivaizduoju, kad kas ieškotų ar organizuotų seklius – NEBUVO,“ – teisme kalbėjo S.Martinavičius.
Sigitas Martinavičius: „Iš lempos leidimų į Seimą negausi…“
„Taip pat aktyvi veikėja Klonio gatvėje buvo ir Raminta Baltuškienė. Raminta Baltuškienė yra Seimo nario Ryto Kupčinsko padėjėja. Ji buvo labai aktyvi Klonio gatvėje tik bendraudama su Klonio gatvėje budėjusiais asmenimis bei perduodama informaciją iš valstybinių įstaigų, institucijų, Kauno miesto Tarybos ir Seimo. Ji valdė gana didelės apimties informaciją ir visą tą informaciją ji perduodavo tiesiai Kedžių bei Venckų šeimai. Ji žinodavo visa tai, kas vyksta vaikų teisių tarnyboje Kauno mieste, kas vyksta komitetų posėdžiuose, kas vyksta socialinės rūpybos skyriuje, kas vyksta taryboje bei Seime, ji agituodavo Seimo narius ir tarybos narius, rinko informaciją iš įstaigų ir visą tą informaciją perduodavo Klonio gatvei. Ji buvo aktyvi veikėja, bendravo su Klonio gatvėje budėjusiais asmenimis, pasakodavo viską Kedžių ir Venckų šeimai, ką jai pavyko sužinoti užimant Seimo nario padėjėjos pareigas. Žodžiu, ji turėjo dideles galimybes valdyti informaciją, kas vyksta valstybinėse institucijose, ir tą informaciją nedelsiant perduoti į Klonio gatvę, tikslu, kad nebūtų galima įvykdyti teismo sprendimo ir kad vaikas jokiu būdu nebūtų perduotas motinai L.Stankūnaitei. Raminta Baltuškienė buvo labai svarbus asmuo Klonio gatvėje, kuria labai tikėjo Klonio gatvės žmonės, ji buvo labai svarbi persona tuose įvykiuose. Jam yra žinoma ir tai, kad ji parūpindavo visus leidimus asmenims, kuriems reikia patekti į Seimą.“ [Iš S. Martinavičiaus ikiteisminio tyrimo parodymų]
Skaitydama šiuos S.Martinavičiaus parodymus niekaip negalėjau suprasti, už ką Seimo nario R.Kupčinsko padėjėja teisiama. Pati esu dirbusi vieno iš Atkuriamojo Seimo narių padėjėja, todėl suprantu, kad R.Baltuškienė puikiai atliko parlamentaro padėjėjos pareigas, dirbo su rinkėjais, atsakinėjo į šiems rūpimus klausimus, juolab, kad jos pateikiama informacija nebuvo nei slapta, nei riboto naudojimo. Beje, buvęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis, pagal užimamas pareigas kuravęs Kauno vaiko teisių apsaugos tarnybą, Šiaulių apygardos teisme paliudijo, kad R.Baltuškienė dirbo kaip ir kitų Kaune rinktų Seimo narių padėjėjai ar patys parlamentarai. Jiems savivaldybės administracija teikė visą prašomą informaciją. Be to, R.Baltuškienė išskirtinai dėl D.Kedytės klausimų neteikė, dėl mergaitės globos nesiteiravo. D.Ratkelis informacijos apie kokią nors nusikalstamą organizaciją, besisteigiančią Garliavoje, negirdėjo.
„Sunkiai įsivaizduoju R.Baltuškienę kaip kaltinamąją, – kalbėjo teisme S.Martinavičius. – Ji buvo aktyvi pilietė. […] Iš lempos leidimų į Seimą lengvai negausi. Reikėjo gi kreiptis į Seimo narius. […] „Jos veikloje nieko nusikalstamo nemačiau.“
Šis liudytojas visiškai paneigė ikiteisminiame tyrime duotus parodymus apie Ramintą Baltuškienę, o man ausyse iki šiol skamba liūdnas moters atsakymas į teisėjo R.Jurgaičio klausimą apie jos šeiminę padėtį, pateiktas jai 2015 metais, kai ši byla tik buvo pradėta nagrinėti Šiauliuose: „Dabar jau našlė…“
Taigi, daug likimų sulaužė neatsakingi, nedori ikiteisminio tyrimo liudijimai, rezonansinių bylų kurpimas bei žiniasklaidoje skelbiama naujo žanro publicistika – fantastiniai detektyvai.
Sigitas Martinavičius savo ikiteisminio tyrimo apklausas vadino interpretacijomis. Sakė, kad pavargęs nuo užsitęsusių apklausų, dokumentus pasirašinėdavo kaip savo darbovietėje – jų neskaitęs.
Sigito Martinavičiaus vaikai irgi racijas turi, arba Kas pletkus vertė parodymais?
Tadas Skučas, D. Kaminickas ir R.Čiegis „saugodavo lauke Deimantę Kedytę, atliko jie apsaugininkų funkcijas. Visi šie trys asmenys turėjo ir naudojosi racijomis, radijas jie naudojo saugumo sumetimais, kad galėtų vienas su kitu bendrauti net ir nematydami vienas kito, o R.Ciegis raciją duodavo ir asmenims, kurie važiuodavo pasekti Klonio gatvės prieigų, jei kildavo kokia sumaištis.“ [Iš S.Martinavičiaus ikiteisminio tyrimo parodymų]
Liudijimas Šiaulių Apygardos teisme: „Tadas Skučas – geras, ramus vyras. Mes bendraudavome su juo.“ […] „Padėjau montuoti ryšio, ne sekimo priemones. Mano vaikai irgi racijas turi…
„Taigi tiesiog visiems paminėtiems asmenims tiesiogiai vadovavo A.Skučienė, o per ją ir N.Venckienė, bet kaip jau sakė, ji to niekada viešai nerodydavo, o tai darė per A.Skučienę. Yra ne kartą girdėjęs iš Klonio gatvės aktyvistų, kad jie seka visus asmenis, susijusius su pedofilijos byla, seka advokatus, atstovaujančius tiems asmenims ir visaip kaip renka visą, kokią tik įmanoma informaciją apie tuos asmenis.“ [Iš S.Martinavičiaus ikiteisminio tyrimo parodymų]
Teisme Sigitas Martinavičius, kai jam teisėjas R.Jurgaitis eilinį kartą priminė ikiteisminio tyrimo liudijimą, pripažino, kad tai tardytojos interpretacijos. Neva daug informacijos „sklido“ iš socialinių tinklų, dar daugiau pateikdavo žiniasklaida, todėl sunku buvo beatsirinkti, kur faktas, o kur pletkas.
S.Martinavičius: „Tiesiogiai iš A.Skučienės apie sekimus negirdėjau. Pats jokių nurodymų negavau. Kalbų apie sekimus buvo, bet nurodymų konkrečiai – sekti – NEBUVO.“ […] „Apie V.Milinį buvo kalbų kieme. Man dabar maišosi informacija, girdėta kieme, skaityta spaudoje…“ […] „Kažkas ten kažkur buvo, bet nežinau faktų apie sekimus…“
Būdamas „Klonio gatvėje, yra ne kartą girdėjęs, kad trečias pedofilas yra Aidas tai yra ne Aidas, o Vaidas ir girdėjo, kad Deimantė Kedytė neištaria V raidės. Girdėjo ne kartą, kad tas vadinamas pedofilas buvo vadinamas Vaidu Miliniu, girdėjo tai Klonio gatvėje ne iš vieno asmens, bet pagrindinai tai jam minėjo A.Skučienė, taip pat tai minėjo ir kiti Klonio gatvės dalyviai, dabar konkrečiai kažkokią pavardę įvardinti negali“. [Iš S. Martinavičiaus ikiteisminio tyrimo parodymų]
Liudijimas teisme: „Savo parodymų ikiteisminiame tyrime patvirtinti negalėčiau, nes yra tendencingumo, netikę epitetai. Iš budėtojų girdėjau visko, o ar iš kaltinamųjų – negaliu patvirtinti. […] Kieme kalbėdavomės apie viską: politiką, būsimus darbus. Sakydavome, „bardakas“ toj Lietuvoj…“ […] „Apipliotkindavome viską kaip reikiant. Visokių ten bobučių buvo, kurios tiek prikalbėdavo, kad ausys linkdavo.“
Ar „pučistas“ A.Lobovas stos greta „teroristės“ E.Kusaitės?
A.Lobovas „ragino, kad reikia padaryti valdžios perversmą, padaryti pučą-perversmą ir užimti patiems tą valdžią. Visas tas A.Lobovo pasisakymas dėl valdžios nuvertimo buvo patalpintas portale „Yotube“. Suprantama, kad tokie jo pasisakymai yra reali grėsmė teisėtai mūsų valdžiai ir kad iš tokio žmogaus kaip Lobovas visko galima tikėtis.“ [Iš S.Martinavičiaus ikiteisminio tyrimo parodymų]
S.Martinavičiaus liudijimas teisme: „Jis man sunkiai prognozuojamas. Jis ten rėkaudavo. Apie jį nieko neprisimenu. […] Jis visada rėkauja nemokėti mokesčių, versti valdžią, daryti pučą. […] Lobovas baugindavo, grasindavo žinutėmis, skambučiais. Lobovas vykdė baugintojo vaidmenį. Jis natūraliai taip elgiasi. […] Žinant Lobovą, grasinti antstolei jis galėjo, bet konkrečiai… nepamenu… negalėčiau pasakyti.“
Sigitas Martinavičius: „Gaujos nebuvo. Vyko pilietinė akcija“
Sigitas Martinavičius Klonio gatvėje organizuotos pasipriešinimo stovyklos nematė, „visi, kas buvo aktyvesni kieme, palaikė tvarką“. Vieningo vadovavimo nebuvo, kokios nors hierarchijos, įsipareigojimų, pasiskirstant pareigomis irgi nereikėjo. Jis sakė: „Tie žmonės, kuriuos aš pažįstu – nebuvo gauja.“ […] „Gaujos nebuvo.“ […] „Aš organizuotą grupę kitaip įsivaizduoju. Ji strateguoja.“
S.Martinavičius: „Vyko pilietinė akcija. Žmonės reiškė savo poziciją. Mano ir daugumos ten buvusių žmonių tikslas buvo stebėti, kad būtų laikomasi Lietuvos respublikos įstatymų. Teisėtvarka buvo neaktyvi, nereagavo, žiniasklaida eskalavo.“ […] „Didžiausi kaltininkai – žiniasklaida, teisėsauga ir politikai.“ […] Politikų vaidmuo buvo taikus: kurstė daryti spaudimą, organizuoti piketus.“ […] Vieni norėjo politikoje dalyvauti, kiti nuoširdžiai situaciją taisyti. Žiniasklaida irgi meluoja. Žiniasklaida laikė konkrečią poziciją ir melavo, apgavo visuomenę. Kiekvieną dieną politikai ir žiniasklaida reiškėsi aktyviai. […] Visų tikslai buvo skirtingi: „Žmonių buvo daug. Jie buvo padorūs. Mačiau, kad vyksta šeimos, valstybės tragedija, tai dalyvavau.“ […] „Buvau ten kiekvieną dieną [2012 m., laikotarpiu tarp pirmojo ir antrojo mergaitės ėmimo – aut. past.]. Policijos ekipažai buvo, viską fiksavo. Jokio prevencinio darbo nevedė. Įspėjimų iš teisėtvarkos nebuvo. Įstatymų pažeidimų nemačiau.“ […] „Buvo tikslas aktyviai reikšti savo pilietinę poziciją matant, kad teisėsauga nesusitvarko. Viskas vyko civilizuotai, natūraliai. Klonio gatvėje negeri dalykai vyko iš teisėsaugos, o ne kiemo pusės. Buvo skaldoma visuomenė. […] Nebuvo jokios organizacijos, kuri neatvykusiam savanoriui sankcijas taikytų. Asmeniškai daug ką dariau ir pinigų iš nieko neprašiau. Pats rėmiau.“
Liudytojo pastabos dėl ikiteisminio tyrimo apklausų aplinkybių
S.Martinavičius teisme liudijo apie apklausų tendencingumą, tyrėjų manipuliacijas, trukmę [nuo penkių valandų iki puse paros, anot jo]. Mano, kad apklausos buvo įrašinėjamos ir filmuojamos. Du kartus jo apklausose dalyvavo nukentėjusiąja šioje byloje pripažinta M.Milinienė. Ji užbėgavo, dar vienas tyrėjas užeidavo. Visi padiskutuodavo. Po to tardytoja paduodavo S.Martinavičiui pasirašyti apklausos protokolus ir šis, ne visada perskaitęs, suraitydavo parašą. Atskiro vertinimo turėtų sulaukti S.Martinavičiaus liudijimai, kad tyrėja jam „leisdavo susipažinti su medžiaga“, „leido bylą skaityti“.
„Gal pripainiojau, gal negerai paliudijau [ikiteisminiame tyrime – aut.past.], bet šiandien aš daviau teisingus parodymus“, – šiais žodžiais Sigitas Martinavičius baigė savo liudijimą Šiaulių Apygardos teisme.
Kas liktų inventorizavus garsiąsias Lietuvos rezonansines bylas?
Sovietmečiu, mano ankstyvosios jaunystės laikais, prekyboje atsirado naujovė, vadinamoji savitarna, kai pirkėjams leisdavo patiems išsirinkti prekes ir priėjus prie pardavėjos už jas susimokėti. Kiekvieną prekes apžiūrinėjantį „sekdavo“ bent keli stebėtojai. Filmavimų kamerų ar apsauginių nebuvo, tai moterėlės sekiodavo paskui pirkėjus ir į visus žiūrėdavo kaip į potencialius vagis. Pradžioje būdavo gana nejauku eiti į tokias „savitarnines“ parduotuves.
Manau, kad po to, kai sisteminei žiniasklaidai „nuteka“ tendencingai parinkta rezonansinio ikiteisminio tyrimo medžiaga, tampa mažne aišku, kuris liudytojas taps įtariamuoju. Tuomet viešojoje erdvėje „kryptingai vaizdingos“ informacijos apie būsimąjį kaltinamąjį padaugėja. Visuomenėje suformuojama nuomonė apie nusikaltimą ir nusikaltėlius. Finale, kaip tose sovietinėse savitarnos parduotuvėse, į rezonansinės bylos verpetus patekusiųjų jau niekas „nebeatplaus“, į juos bus žiūrima kaip į nusikaltėlius.
Todėl manau, kad didžioji Garliavos byla jau vadintina rezonansinių bylų kurpimo etalonu. Pagal ją galima matuoti visas iki šiol Lietuvoje skambėjusius garsiuosius procesus, kuriuose kaltu avansu nuteisia „kvaila žiniasklaida“, gavusi „šlubos teisėsaugos“ ženklą.
Liudyti kviečiami garsūs visuomenės veikėjai, teisėsaugos vadovai, politikai ir kunigai
Gynyba Šiaulių Apygardos teisme paprašė pakviesti liudyti Povilą Gylį, Vytautą Matulevičių, Saulių Stomą, Joną Varkalą, Valdą Vasiliauską, Rytą Kupčinską, Audrių Baką, Renatą Požėlą, Robertą Grigą, Nijolę Sadūnaitę ir kitus, budėjusius Garliavoje. Tikslus kviečiamųjų sąrašas bus pateiktas artimiausiame teismo posėdyje, o teisėjų kolegija spręs, ar kviesti juos po to, kai bus apklausti visi liudytojai bei kaltinamieji.
Šiaulių Apygardos teisme Garliavos taikaus pilietinio protesto dalyvių bylos nagrinėjimas bus tęsiamas rugsėjo 4 dieną, 9.30 val.
Dalyvaudami teismuose stebėtojais, prisidedame prie teisingumo pergalės. Būkime solidarūs!