Būsiu labai nepopuliari, nes noriu tarti kuklų pagiriamąjį žodį Šiaulių Apylinkės teismo teisėjams. Tenka rizikuoti, nes totalinio teisėjų keiksnojimo laikmečiu pasakyti, kad priimtas sprendimas – geras, yra kiek neįprasta.
Šį kartą sprendimą vertinu teigiamai ne dėl to, kad teismą laimėjo, tarkime, mano palaikomas asmuo, o todėl, kad jame atspindima teisėjo erudicija, tolerancija bei domėjimasis situacija kur kas plačiau, negu to reikalauja bylos esmė ir … buvome įpratinti.
Sutikite: tai, kad konkrečios bylos posėdžių metu teisėjas ištyrė ir situaciją, kurioje įvyko ieškovo skundžiamas faktas bei teiravosi atsakovų ir juos atstovaujančių teisininkų nuomonių, patirčių, komentavo Lietuvos ir ES teismų praktiką, dar ilgai darys įspūdį.
Sąmoningai parašiau tokią palyginti neapibrėžtą, gal net „išplaukusią“ įžangą – norėjau „sušiaušti“ komentatorių, piktų ant viso pasaulio teisėjų, mintis. Be to, sunku kol kas spręsti, ar mūsų pilietinio portalo skaitytojams dar įdomu skaityti neįtikėtinai gyvenimiškas istorijas iš Šiaulių rajono Meškuičių gimnazijos gyvenimo.
Kas myli drąsias profsąjungas?
Neabejoju, kad kiekvienam darbdaviui maloniau turėti „kišeninę“ darbuotojų profesinę sąjungą, atstovaujančią administracijos interesus. Tokia iškreipta gyvenimo realybė, todėl joje susidurti su tikrais dirbančiųjų gynėjais, ko gero, buvo įdomu ir Šiaulių Apylinkės teismo teisėjui Jonui Stubriui. Pastarajam teko nagrinėti „civilinę bylą, pagal ieškovo Šiaulių rajono Meškuičių gimnazijos ieškinį atsakovui Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą darbuotojų atstovui teisėtumo ir neturtinės žalos atlyginimo.“
Po tokios biurokratinės privalomosios citatos paprastai ir ūkiškai paaiškinsiu: Meškuičių gimnazijos administracija padavė profsąjungą į teismą, nes ši nesutiko, kad ugdymo įstaigos valgyklos virėja Eglė Joniškienė yra verta … pastabos. Įdomiausia tai, kad šioje konkrečioje situacijoje profsąjungos sutikimo visai nereikėjo prašyti, nes Eglė Joniškienė yra eilinė organizacijos narė. Sutikimas reikalingas, kai baudžiamas ar iš darbo atleidžiamas darbuotojas yra profsąjungos valdančiojo organo atstovas.
Teisėjas J.Stubrys šią bylą nagrinėjo išsamiai, domėjosi net šalutiniais faktais, t.y. kodėl prireikė Meškuičių gimnazijos valgyklos virėją Eglę Joniškienę bausti, jei ji savo darbą atlieka kuo puikiausiai. Kantriai klausėsi ieškovo atstovo Andriaus Kazakevičiaus argumentų, tėviškai ramino besikarščiuojančius atsakovus bei jų atstovus. Be to, kas labai nedažna Lietuvos teismuose, kalbėjo garsiai, raiškiai, žodžiu, priešingai nei kai kurie jo kolegos, artikuliuojantys tik įrašui.
Mano kuklius pagiriamuosius žodžius šiam Šiaulių Apylinkės teismo teisėjui lydi iliustracija – jo Lietuvos Respublikos vardu priimtas sprendimas. Siūlau perskaityti šį dokumentą. Aš asmeniškai, nemažą gyvenimo dalį praleidžianti teismuose stebėdama bylų nagrinėjimus, tokio išsamaus, visapusiško apylinkės teismo sprendimo dar nebuvau regėjusi.
„Parduotos“ vasaros teismo posėdžių salėje
Visa 2017-ųjų vasara Meškuičių gimnazijos mokytojai Ilonai Tiknienei prabėgo vaikštant į teismus. Moteris vadovauja vietinei Švietimo darbuotojų profsąjungai. Ir nors ši nėra savarankiškas, o tik centrinės, organizacijos padalinys, būtent ji turėjo rūpesčių ką tik aprašytoje ir dar vienoje byloje.
Meškuičių gimnazijos direktorei Jūratei Jankauskienei per atostogas galva dėl bylų nesopėjo, nes administracijai atstovavo privatus ir nepigus advokatas A.Kazakevičius.
Ir antrojoje civilinėje byloje „pagal ieškovės Šiaulių rajono Meškuičių gimnazijos ieškinį atsakovui Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam asmeniui Lionei Sarpauskienei dėl atsisakymo duoti sutikimą atleisti darbuotojų atstovą panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo“ ugdymo įstaigos vadovė „ieškojo, ko nepametusi.“
Pasakysiu tiesmukai ir kiek šiurkščiai: ir šį kartą Jūratė Jankauskienė bei ją konsultavę teisininkai susimovė. Prašyti profsąjungos sutikimo reikėjo, nes L.Sarpauskienė nuo pat 2013 metų, kai Meškuičių gimnazijoje įsikūrė profsąjunga, yra šios organizacijos komiteto narė. Tačiau niekas netrukdo ir be profsąjungos sutikimo atleisti darbuotoją, jeigu šis padarė nusižengimą. Bet čia ir visa kiaulystė. Nors ieškinyje teismui Meškuičių gimnazijos administracija įrodinėjo, kad L.Sarpauskienė „sistemingai“ pažeidinėja darbo drausmę, tačiau per 32 darbo metus ji nėra gavusi nė vienos nuobaudos. Priešingai, ši lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja turi kelias dešimtis padėkų.
Šią antrąją civilinę bylą labai stropiai, domėdamasi ieškinio „atsiradimo fonu bei priežastimis“ išnagrinėjo Šiaulių Apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė.
„Dar ne viskas, dar ne galas, dar ne pabaiga…“
Abi ką tik aprašytąsias civilines bylas Šiaulių Apylinkės teisme Meškuičių profsąjungiečiai laimėjo. Eglei Joniškienei, Lionei Sarpauskienei bei Ilonai Tiknienei gimnazijos administracija, regis, jau padengė bylinėjimosi išlaidas – mažne 2000 eurų. Antra tiek kainavo gimnazijos pasisamdyto privataus advokato paslaugos. Perskaičius J.Stubrio bei E.Kavaliauskienės priimtus sprendimus, nori nenori peršasi mintis, kad abi keistos 2017-ųjų metų vasaros bylos – nereikalingos, kerštu aktyviems profsąjungiečiams pritvinkusios akcijos, kuomet ketinama trūks plyš pademonstruoti administracijos viršenybę prieš pavaldinį.
Tačiau tai „dar ne viskas, dar ne galas, dar ne pabaiga“… Yra tokia užstalės dainuška, o Šiaulių apylinkės teisme Meškuičių gimnazijos administracijos iniciatyva nagrinėjama ir trečioji, tik jau administracinė byla, kurioje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lionė Sarpauskienė kaltinama pagal LR Administracinių nusižengimų kodekso 72 str. 3 dalį. Joje teigiama: „Mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų institucijų bei įstaigų, kurių prižiūrimas yra vaikas, vadovų, auklėtojų ar kitų jiems tolygių asmenų savo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas, fizinis ar psichinis vaiko žalojimas ar kitoks vaiko teisių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų.“
Gal Meškuičių gimnazijos mokytoja metodininkė persekiojama?
Jeigu į šį klausimą bandytume atsakyti teigiamai, reikėtų atsakyti į mažiausiai tris: kas, kur ir kada šią akciją vykdė? Atsakius atsirastų ir ketvirtasis paklausimas, kodėl taip buvo elgiamasi?
Kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių? Bandykime atkurti įvykių chronologiją.
Daugiau nei tris dešimtmečius Meškuičių gimnazijoje lietuvių kalbą ir literatūrą dėstanti Lionė Sarpauskienė visą laiką buvo skatinama už gerą moksleivių paruošimą, puikius pasiekimus vietiniuose bei respublikiniuose konkursuose. Tėvai pageidavo, kad būtent ši pedagogė mokytų jų vaikus gimtosios kalbos, moksleiviai paburnodavo tik dėl per didelio mokytojos reiklumo. Net atėjusi į trečiąjį šiemet savo pačios inicijuotą bylos nagrinėjimą, Meškuičių gimnazijos direktorė Jūratė Jankauskienė pripažino, kad Lionė Sarpauskienė yra profesionaliausia lituanistė šioje ugdymo įstaigoje.
Tačiau teismų istorija nutyli, kodėl didelę patirtį turinti ir moksleivių mėgstama pedagogė 2017-ųjų Šv.Velykų išvakarėse sulaukė net dviejų tarnybinių pranešimų: vieną parašė Erika Valuntienė, kitą istorijos mokytoja Rosita Serpauskienė. Abi moterys teisme liudijo, kad jų pareiga buvo padėti auklėtiniams, kurie skundėsi lituaniste L.Sarpauskiene.
Ir nors mokykloje dirba dar trys lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos, nė vienai iš tarnybinius pranešimus suskrebenusių pedagogių nekilo noras sudaryti komisiją bei išsiaiškinti, gerą rašto darbą parašė besiskundžianti moksleivė ar tėra verta to įvertinimo, kurį skyrė L.Sarpauskienė. Šį faktą E.Valuntienė ir R.Serpauskienė paliudijo teisme.
Vadinasi, galėtume manyti, kad taip buvo duotas pirmasis ženklas pasmerkti persekiojimams mokytoją Lionę, t.y. niekas nė nesistengė situacijos ištirti? Tiesiog mokyklos administracija galimai gana tradiciškai nutarė laikytis nuomonės, kad „mokytojas visada kaltas, o pats tingiausias beraštis mokinys – šventuolėlis, nes jis esą patyrė stresą, psichologines kančias ir t.t., ir pan. Tiesa, kokia lituanistės psichologinė būsena, anot teisme liudijusios J.Jankauskienės, pasidomėti …nespėta.
Na, o po to pasipylė kaip iš gausybės rago: L.Sarpauskienės pamokas visą mėnesį, diena dienon, tikrino kontrolieriai, tačiau pripažino, kad jos profesionalios ir su moksleiviais mokytoja sutaria.
Tačiau Didžiosios Kančios savaitės išvakarėse administracija nutarė mokytoją nubausti papeikimu. Nespėjo vietinė profsąjunga šio prašymo apsvarstyti, kai Didįjį Penktadienį Meškuičių gimnazijos profsąjunginės organizacijos lyderė Ilona Tiknienė vos ne su sekliais buvo ieškoma, kad duotų sutikimą jau ir atleisti L.Sarpauskienę.
Susirinkę profsąjungiečiai pasitarė ir neleido savo organizacijos komiteto narės bausti, nes nėra už ką. Užsiciklinusiai administracijai, bet kokia kaina siekiančiai „pastatyti pedagogę į vietą“, atsakyta neigiamai.
Mokytoja L.Sarpauskienė tokio spaudimo nebeatlaikė. Ji sunkiai susirgo. Moteris negalėjo patikėti, jog jos penkerius metus mokyti gimnazistai gali taip pasikeisti, kad rašytų tarsi padiktuotus skundus, nors iki tol net nebuvo girdėjusi mokinių kalboje tokių žodžių ar sakinių konstrukcijų.
Pasirodo, prieš mylimą mokytoją jau veikė Vaiko gerovės komisija, kurios pirmininkė – Meškuičių gimnazijos direktorės pavaduotoja Margarita Pavilionienė, [buvusi Vilkonienė – aut.past.], kuri, regis, per tą laiką dar spėjo padaryti karjerą. Nuo šiol ji vadovaus Pakapės mokyklai, todėl siūlyčiau pakapiškiams susipažinti su jiems atkeltos pedagogės darbais Meškuičiuose.
Taigi, Vaiko gerovės komisijos vadovė, anot teisme liudijusio buvusio mokyklos sargo Gintauto Dagio, vieną kino filmų rodymo naktį susikvietė gimnazistus ir … galimai po šio naktinėjimo „gimė“ raštiški vaikų liudijimai prieš lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją-metodininkę.
Puolimo buldozeris riedėjo toliau. Prieš neva „psichologiškai smurtavusią“ mokytoją pradėtas ikiteisminis tyrimas policijoje. Bandyta sukurpti baudžiamąją bylą. Nepavyko. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas neradus jokios L.Sarpauskienės nusikalstamos veikos.
Manote, gimnazijos vadovės nurimo? Žinoma, ne. Labai jau magėjo administracijai pademonstruoti viršenybę prieš pavaldinę bei „žygiais“ patvirtinti moksleivių tėvų susirinkime avansu duotus pažadus, kad ši mokytoja bus atleista.
Susidorojimui su mokytoja pasitelkti mokiniai?
Šių metų birželio pirmoji, Tarptautinė vaikų gynimo diena, Meškuičių gimnazijos istorijoje buvo išskirtinė – ugdymo įstaigoje be tėvų sutikimo ir žinios policijos atstovai ir mokyklos direktorė J.Jankauskienė bei jos pavaduotoja M.Pavilionienė „apklausė“ nepilnamečius mokinius, t.y., kaip viename susitikime įvardijo pati vadovė, pabendravo su gimnazistais.
Teisme liudijusio Virginijaus Tikniaus žodžiais, mokiniai po šios „akcijos“ buvo labai susijaudinę, kai kurie atbėgo pas jį pasiskųsti arba tiesiog lėkė pas tėvus namo. Vėliau tėvai kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos specialistus, kurių atsakymai paliudijo, kad „kvosti“ nepilnamečius be jų įstatyminių atstovų – tėvų – sutikimo negalima. Juolab ugdymo įstaigoje pamokų metu.
Klausite, kur tada buvo Vaiko gerovės komisijos pirmininkė Margarita Pavilionienė? Ogi kartu su policijos atstovais drauge neva „bendravo“ su gimnazistais. Neteko girdėti, kad po to būtų pateikta kokia nors analizė apie gimnazistų potyrius bei dvasines būsenas.
Beveik pusmetį trukęs mokytojos, Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos Meškuičių gimnazijos organizacijos komiteto narės Lionės Sarpauskienės terorizavimas dar nesibaigė. Šiaulių Apylinkės teisme šiuo metu nagrinėjama direktorės J.Jankauskienės inicijuota administracinė byla, kurios metu liudytojų liudijimai, pateikiami įrodymai byloja ne tik apie nepilnamečių mokinių pasitelkimą nedoriems administracijos tikslams realizuoti.
Bet apie tai kituose mūsų pilietinio portalo rašiniuose.
PRIEDAI:
Teisėjo J.Stubrio sprendimas
Teisėjos E.Kavaliauskienės sprendimas
