Pirmąją dalį skaitykite ČIA, antrąją – ČIA.
Dar negaliu sau atsakyti į klausimą, kodėl vadinamojoje „organizuotos“ Garliavos grupės byloje atsirado buvusio Lietuvos Respublikos Seimo nario Ryto Kupčinsko padėjėja Raminta Baltuškienė. Neradau atsakymo ir perskaičiusi liūdnai garsėjantį 120 lapų Šiaulių Apygardos teismo nuosprendį. Kam kilo mintis šitame farse murkdyti Lietuvai nusipelniusią, dorą moterį?
Išsaugojo „Laisvę“ – sulaukė laisvės apribojimo
Raminta Baltuškienė – 1948-ųjų metų tremtinė. Septynerių mergaitė drauge su šeima buvo išplėšta iš Tėvynės, gimtųjų namų ir ištremta į nepažįstamą, svetimą šalį. Randate paralelių su Garliavos šiandiena?
„Aš jau buvau didelė, todėl viską prisimenu… Kaip iš mūsų tyčiojosi, šaukė visokiom pravardėm… Bet mes išgyvenome. Užsigrūdinome. Nieko nepamiršome, – po paskutiniojo Garliavos bylos Šiauliuose posėdžio kalbėjo moteris.
Kelis kartus skaičiau nuosprendžio dalį, skirtą būtent jai, o ji vis negalėjo patikėti, konsultavosi su advokatu Daniumi Svirinavičiumi, už ką ji nubausta ir ką tai reiškia.
Gal įdomu ir skaitytojams:
„Ramintą Baltuškienę pripažinti kalta padarius nusikaltamas veikas, ir nuteisti:
pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 228 str. 1 d. – 100 MGL [3766 Eur] bauda;
pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d. ir 231 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 metams;
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.1, 2 dalimis ir 5 d. 2 p.
Paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu apimant švelnesnę bausmę; ir paskirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 1 metams.“
Taigi, išsaugojo J. Zikaro „Laisvę“, bet gavo „laisvės apribojimą“…
Pilietiškumas ir sąžiningas pareigų atlikimas – baudžiami kaip Putino Rusijoje?
Jau po Garliavos nuosprendžio Lietuvos televizija pranešė, kad mūsų didžioji kaimynė suiminėja aktyvius žmones, dalyvaujančius taikiose protesto akcijose, riboja laisvę pilietiškos žiniasklaidos atstovams, apie pastaruosius net kuria šmeižikiškas istorijas. Baisu? Tačiau mane kur kas labiau šiurpina analogai Lietuvoje.
Pavyzdžiui, Raminta Baltuškienė – 77 metų visuomenininkė, tremtinė, sąjūdininkė, dirbdama Kauno „Ketaus“ gamykloje organizavo apsaugą istorinei skulptoriaus Juozo Zikaro „Laisvės“ skulptūrai, kad kokie piktavaliai jos nesugadintų. Šiemet minime šio mūsų Tautos išsilaisvinimo iš okupacinio režimo simbolio atstatymo trisdešimtmetį.
Jau trisdešimtuosius metus žengiame ir Baltijos keliu. Tai negi jis atvedė mus į Galiavos Klonio akligatvį, kad prisimintume – valstybę ir tai, kas brangiausia, laisvę apginti gali tik užsigrūdinę žmonės? Ar jaučiasi saugi savoje valstybėje Raminta Baltuškienė – aktyvi, be galo visuomeniška, jautri moteris? Neklausiau, nes, akivaizdu, visu gyvenimu ir darbais ji liudija begalinę meilę Lietuvai, nelieka abejinga svetimam skausmui, visada randa sveikatos, laiko ir lėšų padėti sunkiau besiverčiantiems. Be to, manau, toks klausimas šią drąsią moterį žeistų…
„Kai tik išgirdau, kad reikia vaiką ginti, iš karto ir atvykau į Garliavą. Be to, jau dirbau Seime ir Seimo nariai labai domėjosi, kas ten vyksta. Vis klausinėdavo, – prisiminė R. Baltuškienė savo misiją, už kurią yra skaudžiai nubausta. – Tai ir stebėjau įvykius. Iki paskutinės dienos – 2012-05-17, kuomet taip žiauriai mažąją mergaitę išplėšė iš namų“.
Nubaudė už sąžiningą pareigų atlikimą ir sąjūdietišką veiklą
Ramintos Baltuškienės 2010–2012 metais lankydamasi Garliavoje neįsiminiau. Liudydami teisme aiškino jos ten nematę ir kiti liudytojai. Treti jos neatpažino akistatose, tačiau tiems, kurie padėjo regzti „organizuotos grupės“ bylą, „buvo žinoma“, kad tokia moteris teikė informaciją Klonio aktyvistams.
Skaitydama ilgąjį Šiaulių Apygardos teismo nuosprendį, medituoti verčiančias besikartojančias pastraipas, analizuodama telefoninių pokalbių išklotines ar jų atpasakojimus, negalėjau patikėti, kad įrodymais laikoma tai, kas buvo tuo metu vieša, neslapta ir net ne tarnybiniam naudojimui skirta. Tarkime, moteris X kalbasi su moterimi Y apie situaciją Klonio gatvėje. Aptarinėja, ką matė per TV ar girdėjo per radiją.
Nežinau, gal koks kompetentingas asmuo galėtų paaiškinti, tarkime, ką reiškia toks įrodymas – 54-ajame nuosprendžio puslapyje pateikta telefoninio pokalbio išklotinė:
„923. 2014-04-02, 14.25val.
R. – nu, kaip pas jus, ramu ?
A.S. – lyg ir ramu.
R. – nu, lyg ir nebuvo nurodymų, pasiteiravau.
A.S. – jo?
R. – tai lyg tai nebuvo.
A.S. – ramiai gyvensim, ane?
R. – nu, man buvo sakyta, kad gali būt po pietų, bet tai šiandie čia kol kas tai, sakė, lyg tai nebuvo.“
Tokie tušti pašnekėjimai sudaro bent penkiasdešimt nuosprendžio lapų. Ir tai tėra įrodymai, bylojantys, kiek reikėjo vargti telefoninių įrašų perklausytojams ir šifruotojams. Tačiau tai tikrai ne kokio nors įstatymo pažeidimo įrodymas ar neteisėta veika. Greičiau tai unikalus, iš konteksto išluptas pokalbio fragmentas, liudIjantis viena – 2014 metais vis dar buvo klausomasi Ramintos Baltuškienės ir Audronės Skučienės asmeninio pokalbio. Kas galėtų paneigti, kad nebesiklausoma 2019-aisiais? Be to, jei iš vieno vienos eksteisėjienės skundo „gimė“ 20 ikiteisminių tyrimų, kodėl iš tų 20 negali atsirasti dar bent 10 ar pan.?
Šiaulių Apygardos teisme liudijo Lietuvai kelis kartus priesaikas davęs Seimo narys Rytas Kupčinskas. Jis teigė, kad jo padėjėja-sekretorė Raminta Baltuškienė nieko nepažeidė, nedisponavo slapta informacija, o tik gerai dirbo savo darbą, bendravo su rinkėjais. Buvęs moters viršininkas savo politinio pasitikėjimo pavaldinei pretenzijų neturėjo. Nieko nusikalstamo Seimo nario padėjėjos veiksmuose neįžiūrėjo ir buvęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis, davę parodymus teisme. Jis teigė, kad visi Seimo nariai ar jų padėjėjai, jei tik prašo, gauna visą viešąją informaciją.
Tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuratūra, manau, surezgė tokią bylą, kurioje verkiant reikėjo personažo iš valdžios luomo. Tokia šio teisminio farso heroje ir tapo politinio pasitikėjimo tarnautoja R. Baltuškienė.
Aktyvi Kauno visuomenininkė teismui pateikė kelias dešimtis įvairių institucijų – nuo savivaldos iki Prezidentūros ir Baltijos Asamblėjos – apdovanojimų, liudijančių jos nepriekaištingą reputaciją, sąžiningą veiklą ir nuopelnus Lietuvai. Tačiau Šiaulių Apygardos teismas savo ilgojo nuosprendžio 98 puslapyje konstatavo, kad „A. Skučienė, siekdama asmeninės naudos sau ir asmeniui N.V., kurios atžvilgiu tyrimas išskirtas, organizavo Ramintos Baltuškienės piktnaudžiavimą tarnyba, o Raminta Baltuškienė piktnaudžiavo tarnyba; šiais bendrais veiksmais jos apsunkino paminėtų teismo sprendimų vykdymą – D.Stankūnaitės [Kedytės] perdavimo motinai L.Stankūnaitei organizavimą bei atlikimą, siekiant įvykdyti teismų sprendimus teko pasitelkti dideles policijos pareigūnų pajėgas. Šiais veiksmais jos padarė didelę žalą, nes buvo sumenkintas Lietuvos Respublikos teismų ir policijos autoritetas.“
Štai kokios galingos Lietuvos moterys. Pasitikrinau, ar dar gebu ironizuoti…
Laukite tęsinio.