Čia aš taip švelniai pavadinau ką tik Lietuvoje gimusį naują keistą darinį – Sąjūdį prieš Astravo atominę elektrinę.
Tenekyla nereikalingų insinuacijų – aš esu PRIEŠ šitą monstrą, išaugusį 50 km nuo mano valstybės sostinės ir tik už 30 km nuo vandenviečių, aprūpinančių svarbiausiąjį Lietuvos miestą vandeniu. Baltarusijos Astravo atominė elektrinė – vienareikšmiškai pavojinga Lietuvai strateginiu, ekonominiu, nacionalinio saugumo požiūriu.
Tačiau net „Dviračio šou“ peliukai politologai supranta, kad gerokai užsitęsęs ir vėl kilęs „žodinis“ pasipriešinimas šiai elektrinei tėra 2020-ųjų Seimo rinkimų logotipas, Mauzerio bei Surskio pavadintas „AD astra per Astravą“. Gerokai vėlu, broliai konservatoriai ar kiti liberalūs politikai, „sąjūdintis“ – negi pamiršote lietuvių literatūros klasikus, kad žygiais, o ne žodžiais Tėvynę mylėti reikia.
Istorijos nesuklastosi
Pirmieji prabilo Nepriklausomos valstybės atkūrėjai – 1990-ųjų signatarai. Apie atomines grėsmes bei būtinybę prisijungti prie vieningos ES elektros tinklų sistemos 2012 metais į TS-LKD valdančiuosius – LR Seimo pirmininkę p. I. Degutienę, LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką p. A. Anušauską bei LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką p. J. Šimėną Memorandumu dėl valstybės nepriklausomybei pavojingo VAE projekto [tekstas pridedamas] kreipėsi Kovo 11-osios signatarai Algimantas Sėjūnas, Zita Šličytė, Kazimieras Motieka ir Algirdas Endriukaitis.
Dokumentas liko be atsako ir yra viešinamas pirmą kartą, nors tuomet dar buvo galima telkti ES, kaimyninių Baltijos valstybių bei vidines pajėgas, kad Lietuvos energetiniu prisijungimu prie Vakarų „atjunkytume“ savo valstybę nuo sisteminės Rusijos elektros tinklų priklausomybės. Tuomet ir tas Astravas nė nebūtų iškilęs – tiesiog jis neapsimokėtų Baltarusijai anei Rusijai nei finansiškai, nei politiškai.
Tačiau plataus spektro partinės Lietuvos valdžios ištisus dešimtmečius tik kalbėjo, projektavo, testavo ir nepasiekė nė vieno realaus praktinio susitarimo, kad Lietuvos energetinį žvilgsnį atgręžtų nuo Rytų į Vakarus.
2017 metais, kuomet Vilniuje oro balionu pakilę jau galime „grožėtis“ Astrave iškilusia atomine elektrine, sukruto visuomenininkai ir signataras Albinas Januška (norintys prisiminti skaitykite ČIA).
Vėl pakartotas didis žodinis susirūpinimas Lietuvai iškilusia kaimynine grėsme, tačiau valstybės išdavikus įvardyti irgi nesiryžtama – prisidengta bendriniu žodžiu „Lietuvos valdžia“.
Ir štai šiemet, 2020 metais, suburbuliavo dešimtmečius užantyje nešiotas anti-astravinis sąjūdis – į jį „sušoko“ net tie, kurie laiku to monstro statybos nei stabdė, nei „užšachavo“ – palikę Lietuvą neprijungtą prie ES, t.y. vadinamųjų Vakarų, tinklų padarė ją visiškai bevalę.
Gana veidmainiauti! Grįžkime iš burbulų į tikrovę
Pilietinis portalas Tiesos.lt skelbia sąrašą tų, kurie atsakingi už tai, kad Rytai tiek metų vis dar gundomi vienu rankos judesiu atjungti Lietuvą, taip ir nepasirūpinusią kasdieniu savo saugumu.
Sakote, nesusigundys? O kas tikėjo, kad Rusija ryšis Krymo aneksijai? Manote: pagelbės baltarusiai, prisiminę skolą už pigią Visagino elektrą? Kur kas labiau tikėtina, jog išgirsime ATIA. Arba PRIVIET… Ir kai žali žmogeliukai mandagiai pasiūlys kokią liktarną, kiek bus tokių, kurie ir vėl džiaugsmingai triūbys apie „tamsybėse skendinčią“ Lietuvą ir „naująją saulę iš Rytų“?
Taigi kodėl tiek daug kalbėdami apie „Independence“ visiškai „pamiršome“ pasiprašyti politinio prieglobsčio ES elektros tiekimo tinkluose? Girdėjau, Dalios Grybauskaitės iniciatyva prie ES sistemos jungsimės tik … 2025 metais. Tačiau „didvyrių“, nepasirūpinusių Lietuvos namų saugumu, turime ir daugiau – beje, vieni jų patarinėja Prezidentui, kaip kurti „gerovės valstybę“, kiti ir vėl burbuliuoja beviltiškumo sąjūdžiuose:
Lietuvos energetikos ministrai Arvydas Sekmokas [Andriaus Kubiliaus Vyriausybė], Jaroslav Neverovič bei Rokas Masiulis [Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė], Žygimantas Vaičiūnas [Sauliaus Skvernelio Vyriausybė].
Štai dabar ir atsakykite Lietuvos Respublikos premjerai bei energetikos ministrai, kodėl nevykdėte 2012-ųjų birželį priimto LR elektros energetikos sistemos integracijos į Europos energetikos sistemas įstatymo, pagal kurį Lietuva jau ŠIEMET turėjo būti prijungta prie Vakarų ir tapti NEPRIKLAUSOMA nuo Rusijos, t.y. Rytų elektros energetikos sistemos.
Kaip atsikratyti valdžios-išdavikės reputacijos? Visų pirma, baikite pūsti rinkiminius burbulus šalies viduje – kad ir kaip stengsitės, gelbėtojų įvaizdžio nesusikursite: pernelyg daug kartų mus nuvylėte. Antra, kreipkitės į pasaulio galingųjų valstybių vadovus – D. Trampą, A. Merkel, E. Makroną ir kitus – ir gaukite jų realias garantijas, kad sankcijos Baltarusijai bus grėsmingesnės nei Rusijos, ir atvirkščiai, pasiūlymai kompensuoti statybų ir uždarymo kaštus bus tokie patrauklūs, jog Astravo elektrinė taip ir liks stūksoti.
Tad į darbą, ponai ir ponios!
P.S. Glausta Astravo pūlinio istorija ČIA.
