Raseinių savivaldybės tarybos valdančioji koalicija skilinėja? Tokia buvo pirmoji mintis, išgirdus RASŲ judėjimo atstovą Edgarą Jušką Tarybos posėdyje apmaudžiai replikuojant: „Šiandien jūsų opozicijos atstovų buvo daugiau nei mūsų, todėl jūs ir laimėjote“.
„Įstrigimai Ispanijoje“
E.Juškos paminėto pralaimėjimo rezultatas – 11 prieš 12 – jau kažkur matytas. Labai panašus į tą, kai R.Ačui oponuojantys politikai bandė reikšti jam nepasitikėjimą. Tuokart laimėjo finansinių interesų ir vadinamųjų „beraščių“, kryželiais gadinusių biuletenius, minimalios daugumos. Todėl galima įtarti, kad Raseinius valdo labai trapi dauguma. Tereikia vienam užbaliavoti, arba pačių politikų leksikonu kalbant, „negrįžti iš Ispanijos ar priimti svečius iš Argentinos“, tuoj ir prasideda svarstymai, kurių – pozicijos ar opozicijos – atstovų salėje buvo daugiau balsavimo metu.
Pažiūros nebeturi reikšmės?
Po Šv. Velykų, manau, situacija Raseinių taryboje keisis iš esmės, nes gali sunykti dalis RASŲ frakcijos. Su šiuo 2000 metais įkurtu judėjimu neseniai atsisveikino jos guru vadintas savivaldybės administracijos direktorius Remigijus Ačas.
Respublikinei žiniasklaidai marginalu savęs nelaikantis, nors dėl dažno partijų bei judėjimų kaitaliojimo ir taip pavadinamas, R.Ačas yra minėjęs, jog jam pirmiausia rūpi, kad į Raseinių rajono savivaldybės tarybą 2019-aisiais „ateitų prognozuojama jėga“.
„Rajonuose žmonės vienas kitą puikiai pažįsta, o ideologinės pažiūros turi mažiausiai reikšmės. Todėl aš su keletu narių pasitraukiau iš „Rasų“ ir, jeigu reikės, įkursime tą Lietuvos socialdemokratų darbo partijos skyrių. Jis tikrai nebus tūkstantinis, bet skilimą socialdemokratų gretose išnaudoti reikia“, – (iš R.Ačo pasakojimo lrt.lt žurnalistei Birutei Vyšniauskaitei).
Dvi partijos – tai ne dvi panos
Lietuvos socialdemokratų partijos Raseinių skyriaus vadovas Liudas Kavaliauskas mane tvirtai patikino, kad jis neturi nė vieno nario prašymo išeiti iš šios organizacijos. Ir dar nuotaikingai pajuokavo: „Juk akivaizdu, kad dviejų partijų nariu negali būti. Dvi panas tai gali turėti.“
Vadinasi, R.Ačo svaičiojimai, kad galima „išnaudoti skilimą socialdemokratų gretose“ tėra tik viešiesiems ryšiams paleista „antelė“. Raseinių krašte net plika akimi pastebimas politinis stabilumas trijų partijų skyriuose: socialdemokratų, konservatorių ir tvarkiečių.
Jei ne su mumis, tai prieš mus
Beje, tvarkiečius jau yra ištikęs ardomasis sukrėtimas. Tarybos posėdyje jos direktorius Gytis Šulinskas, ką tik pateikęs savivaldybės įmonės „Raseinių butų ūkis“ 2017 metų veiklos ataskaitą, kuriai politikai pritarė, ir sulaukęs teigiamo savo darbo vertinimo, pranešė žinią, primenančią persekiojimą už įsitikinimus. Vyras prisipažino, kad savivaldybės administracijos direktorius R.Ačas (o jei tiksliau, tasai diktatoriškas agitavimas buvo paleistas iš tarybos nario V.Jaciko lūpų), pats kadaise į didžiąją politiką pasukęs su atstatydintojo Prezidento Rolando Pakso partijos vėliava, pasiūlė jam …palikti tvarkiečių gretas.
Oficialiai nepranešama, ar tai buvo padaryta pirmiau pasiūlius G.Šulinskui prisijungti prie savaitgalį įsikūrusių socialdemokratinių darbštuolių, kuriuos Raseinių rajone buria RASŲ judėjimo atskilėliai. Tačiau galėtume suprasti, jog net ir R.Ačas suvokia, kad G.Šulinskas per daug protingas, kad nertų į merdėjančias rasas. Be to, po pasisakymo Tarybos posėdyje „Raseinių butų ūkio“ [kalbos įrašo ieškokite prieduose – aut. past.] vadovo laukia du keliai: (a) tiesiog paklusti ir eiti ten, kur jam ir liepiama eiti, juoba kai tai daro politinis veikėjas, kai kam labai jau panašus į vieną herojų iš senos prancūzų komedijos herojų…, ar (b) bylinėtis, kaip tai daro savivaldybės tarnautoja Jolita Jablonskienė.
Regis, G.Šulinskui likimas lemia antrąjį variantą, nes sklinda garsas, jog toji kalba Tarybos posėdyje taip bais įširdino R.Ačą, kad tasai nepaklusnųjį „Raseinių butų ūkio vadovą“ atleido nebelaukdamas nė balandžio 20-osios [atleidimo raštą taip pat rasite prieduose – aut. past.]…
Nieko nauja po saule – situacija tiesiog triviali, diktatoriškuose kraštuose ar savivaldybėse tiesiog tipinė, kai visi reikalai sprendžiami pagal vieną scenarijų: nepaklusai – lauk iš darbo arba atsisveikink su kuo nors dar brangesniu…
„Frankenšteininė“ partija
„Tiesiog žmonės, sulipdę šį politinį „frankenšteiną“, atneša į jį ir savo ilgamečius veikimo įpročius bei kultūrą – kas juodąją buhalteriją, kas patologinį melą ir veidmainystę. Tai yra stipri rišančioji medžiaga“, – feisbuke rašo LSDP pirmininkas G. Paluckas.
Matyt, žino, ką sako… Ne už gerus juk darbus ir pats yra teistas.
Jis įvertino ir Lietuvos Vyriausybės vadovo, dalyvavusio politinio frankenšteino atgimime, poziciją: „Saulius Skvernelis, trypdamas savigarbos likučius, iš savo priešrinkiminio principingumo nepaliko akmens ant akmens. Ir „bebrai“ tapo geri, ir „darbiečiai“ švarūs. Šito kvapo premjeras taip pigiai nebeatsiplaus“.
Beje, G.Palucko garbei reikia pastebėti vieną jo veiklos nuoseklumą. Dar nebūdamas motininės socialdemokratų partijos vadovu jis gana aršiai kritikavo europinėje politinėje partijoje tebedūlančius buvusios Lietuvos komunistų partijos narius. Todėl ir dabar savo socialinių tinklų paskyroje jis tarsi neakivaizdžiai primena savo vadovaujamos politinės grupuotės praeitį:
„Kai kas sako, kad, va, nereikėjo erzinti diedukų. Nebuvo kur jiems dingt, todėl įsisteigė sau partiją. Galiu atsakyti – ateis laikas, kai mūsų partinių „skyrybų“ dieną minėsim kaip geriausią dešimtmečio įvykį, ištikusį LSDP“.
O dabar žiūrim, ką turim. Įvairių partijų atskilėliai arba jau merdėjančių visuomeninių ar politinių darinių likučiai, kaip teigia jų dvasinis vadovas Gediminas Kirkilas, kuria „normalios europietiškos socialdemokratijos“ organizaciją. Tik kažkodėl dar neteko girdėti, kad ES iš įvairių partijų nepritapėlių ar perbėgėlių būtų susikūrusi bent viena politinė grupuotė. Tokie „ciūdai“ įmanomi tik postsovietiniuose kraštuose, kur, kaip teigia R.Ačas, „ideologinės pažiūros turi mažiausiai reikšmės“, todėl naujadaras žada priglausti ir buvusius socialdemokratus, ir darbistus, ir tvarkiečius, ir dar vieni dievai žino ką.
Norėdami geriau suprasti, kas čia Lietuvoje ir Raseiniuose „gimsta“, prisiminkime peliukų politologų iš vienos tokios humoro laidos pasakojimą apie …atliekinę picą, kuomet ant patiekalo „pado“ sumetama viskas, kas po ranka pakliūna ir kepama. Skanaus!
Kas už „prognozuojamą“ jėgą?
Vadinasi, Raseiniuose po nauja vadinamos Socialdemokratinio darbo partijos vėliava bursis „prognozuojama jėga“ – seni, gerai pažįstami veikėjai, siekiantys vėl išlikti valdžioje, nes, anot visažinio R.Ačo, „rajonuose žmonės vienas kitą puikiai pažįsta“, o tai reiškia, kad žino ir vienas kito patirtis, pažintis ir galimybių spektrus.
Gal pamodeliuokime, ką Jūs, garbieji skaitytojai, regite šiame naujadare? Aš į jį, jei tik tokias galias turėčiau, priimčiau šiuos Raseinių tarybos narius: Ričardą Bartkų, Valdemarą Jaciką, Edgarą Jušką, Vaidą Kuzmarskį, Genovaitę Kveselienę, Aureliją Rimkienę, Romaldą Zubielą, Remigijų Ačą, Darių Ulicką ir Co… Garbės piliečio Česlovo Kenstavičiaus neįrašiau sąmoningai, manydama, kad jis į šį naujadarą ir pats ateis, ir savo sūnaitėlį Jordaną atsives, prieš tai nurodęs vis dėlto atsiimti jam skirtą garbingąjį rajono apdovanojimą. Ne veltui juk taip pagerbė. Reikia kažkaip į politiką susigrąžinti.
Bet ar matote, kokia politinė „frankenšteininės“ picos tešla Raseiniuose maišoma? Tas politinis miksas turėtų subalamūtyti rinkėjų protus, kad kitąmet per savivaldos rinkimus žmonės balsuotų už „naują“ gelbėtojų partiją su … iki skausmo pažįstamais senais veidais.
Ar ne prognozuojamą chebrytę sulipdžiau? O, ką, negi negalima paspėlioti, balandžio 1-osios išvakarėse?
Priedai:
