Tęsinys. Ankstesni Irenos Vasinauskaitės pasakojimai apie Šiauliuose nagrinėjamą „perversmininkų“ bylą:
Ant rezonansinių bylų „siuvimo“ konvejerio – Garliavos byla
„Jei ne šluba Lietuvos teisėsauga ir kvaili žurnalistai, šitos bylos nebūtų…“
Teisėsauga įstrigo Klonio akligatvyje
Šiauliuose „įsūdyta“ Garliavos byla
Pasipriešinimo stovykla? Organizuota gauja ar bendrininkų grupė? O gal Lietuvos piliečiai, bandę apginti vaikystę?
Ar tik Garliavos bylose teismus valdo sekretorės?
Jei perskaitėte pavadinimą ir nustebote, nieko keisto – kad pagal Lietuvos ir Lenkijos paprotinę teisę šmeižikai buvo baudžiami ATLOJIMU, ir aš sužinojau visai neseniai. Pasirodo, šmeižikas turėdavęs palįsti po suolu, viešai atšaukti šmeižtą ir 3 kartus … suloti. Toks ATLOJIMAS buvo įteisintas ir 1529, ir 1588 metų Lietuvos Statutuose.
Tenka tik apgailestauti, kad ši paprotinė teisė Lietuvoje nebegalioja. Priešingu atveju Lietuvoje pristigtų suolų ar minkštasuolių, po kuriais palindę ATLOTI turėtų visi Garliavos bylą sudarinėję: tyrėjai, liudytojai, viešosios informacijos skleidėjai ir kt.
Šįkart kalbėsiu apie Šiaulių Apygardos teisme nuo 2015-ųjų metų gruodžio nagrinėjamą baudžiamąją bylą, nors bylų, kurias reikės ATLOTI, yra daug daugiau.
Na o Šiaulių byla vos juda: pagal du kartus prokurorės Ritos Poškienės „tobulintą“ kaltinamąjį aktą čia teisiama vadinamoji organizuota asmenų grupė – neva ji kažką sekusi, kažkam trukdžiusi ir vos ne perversmą mūsų valstybėje rengti ketinusi.
Taikiame Garliavos pilietiniame proteste dalyvavusiems Gediminui Aidukui, Dariui Kaminickui, Vitalijui Keršiui, Andrejui Lobobui, Rimantui-Stanislovui Rinkevičiui, Tatjanai Boroviec, Renaldui Ščiglinskui, Violetai Banaitienei, Gintarui Banaičiui, Ramintai Baltuškienei bei Audronei Skučienei ilgi ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso metai išbraukti iš gyvenimo. Visų jų turtas – areštuotas, verslai – sužlugdyti, kai kurių šeimos – subyrėjusios, sveikata – pašlijusi ar net įtampos neatlaikę Amžinybėn išėję artimieji…
Tokia štai pilietinės valios išraiškos kaina PLIUS nesibaigiančios bei vis sufantazuojamos naujos bylos. Neoficialūs šaltiniai informuoja, kad visų Garliavos bylų „kaltininkei“ Neringai Venckienei iš 16 pareikštų kaltinimų net 12 jau panaikinta, tačiau Lietuvos Generalinė prokuratūra kaskart visuomenei primena, kad imituoja eksteisėjos ekstradiciją…
Todėl daugiau negu keista girdėti, kaip vienas po kito bylos liudytojai paneigia ikiteisminiame tyrime duotus parodymus mažne vieningai teigdami, kad jiems buvo daromas spaudimas, o apklausose dalyvavusi nukentėjusioji Marija Milinienė ar kažkokie kiti neatpažinti ir apklausos protokoluose nenurodyti asmenys.
„Galiu pristatyti psichiatro pažymą…“
Šiuos žodžius Šiaulių Apygardos teismo posėdyje pasakė liudytojas Vaidas Š., kuris ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas tuomet, kai 11 mėnesių kalėjo Kauno tardymo izoliatoriuje, sulaikytas dėl kaltinimo, kaip pats sako, „Milinio užvertimu“. Vyras pabrėžė: jo nuomone, „visa ši byla yra gandų lygio“, o ir jis pats neva liudijo tai, apie ką kameroje pasikalbėdavo su naujais sulaikytaisiais, atvestais į jo kamerą „iš laisvės“.
Ikiteisminiame tyrime duotų parodymų liudytojas Vaidas Š. atsisakė. Jis prisiminė, kad Klonio įvykiuose dalyvavo epizodiškai, su niekuo nebendravo, nes jam rūpėjo tik mergaitės gerovė. „Atveždavau malkų ir sumesdavau į ten stovėjusias bačkas“, – apie savo praktinę misija kalbėjo liudytojas. Teisėjui R.Jurgaičiui pasiteiravus, o „kas prašė tų malkų atvežti“, vyras paaiškino: „Pilnas „feisbukas“ prašymų buvo“. Prie tų bačkų naktimis šildėsi Garliavoje budėję žmonės.
Dar Vaidas Š. paliudijo, kad jį A.Skučienė vadino „banditu su randu“. Jis prisipažino į Klonio akligatvį pakvietęs Ramutę Daktarienę, kad ir ši palaikytų mergaitę. Sakė girdėjęs visokių budėtojų sąmokslų, bet jais netikėjęs bei ten verdančiose intrigose nedalyvavęs. Mano, kad šioje byloje „sudėlioti gandai, o faktų ten nėra. Be to, galįs „atvežti psichiatro pažymą“, nes visi jo „parodymai gandų lygyje – jis nieko pats nematė ir negirdėjo.“
Į kaltinamojo R.Ščiglinsko klausimą, ar jautęs apklausų metu psichologinį spaudimą, Vaidas Š. atsakė, kad nejaučia „psichologinio spaudimo, nes yra psichinis ligonis, jam sutrenkta galva, o sąlygos visur siūlomos, tik ne visi jas priima…“
„Kedys ir Ūsas buvo nužudyti. Yra tokia slapta informacija…“ [Algimantas Matulevičius]
Buvęs Seimo narys Algimantas Matulevičius liudijo kaip ir dera asmeniui, turėjusiam teisę dirbti su slapta informacija – solidžiai. Savo žinias jis pagrindė faktu, esą „ne veltui Prezidentė Dalia Grybauskaitė kvietėsi pokalbiui Neringą Venckienę“.
Teisme A. Matulevičius prisiminė stichiškai kilusi nesankcionuotą mitingą S.Daukanto aikštėje, vykusį 2012 metų gegužės 17 dieną, iš karto po brutalaus mergaitės paėmimo iš gimtųjų namų panaudojus perteklinę represinių struktūrų jėgą prieš Klonio akligatvyje budėjusius žmones. Jis sakė, kad jokių kalbų šiame mitinge apie valdžios nuvertimus oficialūs kalbėtojai nereiškė, o už asmeninius pokalbius tarp dalyvių ar šūkalojimus minioje niekas negali atsakyti. Esą visuomenė buvo sujaudinta ir įaudrinta, o žmonės turi teisę reikšti savo nuomonę. Be to, tai buvo 2012-ieji, Seimo rinkiminiai metai, tai aišku, kad buvo kalbama ir apie demokratinį valdžios perėmimo būdą – rinkimus.
A.Matulevičius prisiminė, kad minioje garsiau už dabar teisiamą Andrių Lobovą reiškėsi toks Šumskas, todėl jis, paėmęs į rankas megafoną, ramino šį žmogų, kad „nebūtų mitinge neigiamų emocijų“. Tačiau triukšmingojo rėkautojo kaltinamųjų gretose nėra, o bene svarbiausio, kone reklaminio „perversmininko nominacija“ atiteko A.Lobovui.
Teisėjų kolegija domėjosi, kaip Algimantas Matulevičius atsirado Garliavos rėmėjų gretose. Šis paaiškino: jį pakvietusi A.Skučienė, kuriai Seimo nario kontaktus perdavė žurnalistė Giedrė Gorienė. „Piktnaudžiavimas prieš mergaitę buvo, todėl ir dalyvavau“, – konstatavo A.Matulevičius.
Ekseimūnas prisipažino, kad nepamena, ką liudijo ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. balandžio 2 d. Be to, jis esą skubėjo ir apklausos protokolą pasirašė jo nė neskaitęs, pasitikėdamas tyrėja. Beje, apie tokį pasitikėjimą apklausas atlikusia tyrėja Gecevičiene liudijo bene kiekvienas apklaustasis, todėl vertėtų visuomenei nemenku tiražu paaiškinti, kaip elgtis „tardymų“ metu ir kaip traktuoti „iš jų pačių žodžių“ surašytus apklausos protokolus.
Tarkim, labai keistai skamba apklausos protokoluose gana dažnai pasikartojantis pasakymas „Man yra žinoma“, bet niekur tekstuose nėra paklausiama tai, kas svarbiausia – o iš kur tokia informacija? Teismų procesuose jau paaiškėjo, kad kartais tas žinojimas yra iš gandų, masinės informacijos priemonių ar socialinių tinklų.
„Sakiau, nelįsk, Jonuk, kur kunigui nereikia…“
Prokurorė R.Poškienė bei teisėjų kolegijos atstovai domėjosi, ar buvo vykdomi kokie nors sekimai. A.Matulevičius paliudijo, kad apie tai plyšojo visa Lietuvos žiniasklaida, aptarinėjo socialinių tinklų dalyviai. Jis tikslios informacijos apie tai neturįs, tačiau buvo ir privačių pasidomėjimų, „kur Kedytė ir ar jis nesiruošia čia, teisme, tų privačių pasidomėjimų įvardinti“. Be to, A.Matulevičius mano, kad ir tada, ir dabar visuomenė turi teisę domėtis, kur yra mergaitė.
Teisėjų kolegijos pirmininkas R.Jurgaitis paklausė, ar buvo Garliavoje organizuota nusikalstama grupė, susivienijimas. A.Matulevičius atsakė, kad jis žinojo viena – „ten jie kuria partiją. Sakiau, Jonuk, nelįsk, kur kunigui nereikia. Viskam vadovavo A.Skučienė. Ji organizavo mitingus, Kalantinių paminėjimą, bet nusikalstamos veiklos nebuvo. N.Venckienė su gatvės aktyvistais nebendravo. Tai Milinienė sukūrė versiją, kad Klonyje buvo nusikalstama veikla.“
Ir prieš teismo posėdį, ir jo metu A. Matulevičius aršiai kritikavo teismo šaukimą liudyti šioje byloje. Jame nurodytas toks kaltinamiesiems pateiktas kaltinimas – „viešas raginimas smurtu pažeisti Lietuvos respublikos suverenitetą“. „Pagal tokį kaltinimą tik Uspaskichas galėjo būti nuteistas“, – nežinia juokais ar rimtai tvirtino liudininkas.
Beje, net teisėjas R.Jurgaitis nustebęs pasidomėjo, kur V.Matulevičius radęs tokį tekstą…
„Seimo nariai aktyviai reaguoja į visas vykstančias aktualijas…“ [Rytas Kupčinskas]
Šių eilučių autorės nuomone, bene idiotiškiausias kaltinimas dalyvavus vadinamojoje A.Skučienės suburtoje organizuotoje bendrininkų grupėje teko Ramintai Baltuškienei, per patį Garliavos įvykių piką dirbusiai Seimo nario Ryto Kupčinsko padėjėja. Anot paskutiniosios kaltinamojo akto versijos moteris „veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 25 str.3d., BK 228 str. 1d., BK 231 str. 1d. požymius“.
Paprastai tariant, R.Baltuškienė, už tai, kad sąžiningai atliko tiesiogines pareigas, tinkamai bendravo su rinkėjais, yra kaltinama įsitraukus į kažkokios mistinės organizuotos grupės veiklą bei piktnaudžiaujant valstybės tarnautojo tarnybine padėtimi trukdžiusi teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai. Kaltinamosios bei jos advokato Dano Svirinavičiaus prašymu teisme liudijo buvęs R.Baltuškienės darbdavys Seimo narys Rytas Kupčinskas.
Jis paliudijo, kad neturi jokių priekaištų savo buvusiai padėjėjai. Rytas Kupčinskas į Lietuvos Respublikos Seimą Kaune buvo išrinktas net keturias kadencijas. Per visus šešiolika darbo parlamente metų yra bendravęs su labai daug žmonių. Jis arba, jam nesant, jo biure rinkėjus priiminėdavo padėjėja. Moteris darydavo aktualijų analizes ,bendradarbiavo su institucijomis, atsakinėdavo į rinkėjų kreipimusis bei teikdavo jiems visą oficialią informaciją. Su slapta informacija R.Baltuškienė neturėjusi teisės dirbti ir pati tokia informacija nedisponavusi.
Žodžiu, Raminta Baltuškienė dirbo tiksliai pagal Seime parengtą pareigybinę instrukciją. Taigi, R.Kupčinskas puikiai įvertino savo buvusios padėjėjos darbą ir pareiškė nesuprantąs, kodėl ji yra teisiama šioje byloje.
Teisėjas R.Jurgaitis konstatavo, kad R.Baltuškienė informavo A.Skučienę apie Vaikų teisių institucijų priimamus sprendimus dėl D.Kedytės. R.Kupčinskas paaiškino, kad tai – natūralu, nes šie klausimai – neslapti, buvo plačiai viešinami žiniasklaidoje. R.Baltuškienė nesinaudojo tarnybine padėtimi kokiai nors informacijai gauti, nes pareigybinė instrukcija bei LR Konstitucija jai garantavo teisę turėti visą rinkėjams rūpimą informaciją. Be to, R.Baltuškienė nerinko jokių neteisėtų žinių. Viskas – teisėta, nes apie ką svarsto Seimas, yra vieša.
„Per kadenciją priimdavome apie 600 žmonių iš įvairių Lietuvos vietų, – paaiškino R.Kupčinskas. – Domėjimosi spektras buvo platus. Padėjėjas turi teisę savo iniciatyva domėtis aktualijomis ir pateikti Seimo nariui žinias kiekvienu konkrečiu atveju. Apie Garliavos klausimus nuolat buvo kalbama Seime, frakcijose, komitetuose.“
„Koridoriuje liudyti paprašė Milinienė…“ [Arūnas Klimas]
„Ar čia mano parodymai?“ – klausė teisme liudytojas Arūnas Klimas, 2014 m. rugsėjo16 dieną davęs parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Ir paliudijo: „Per dvi valandas buvimo Klonio gatvėje negalėjau sužinoti, kaip kas buvo pasiskirstęs pareigomis“. Į klausimą, kodėl pasirašė apklausos protokolą, kurio dabar „neatpažįsta“, A. Klimas paliudijo, kaip vyko ta apklausa: „Bet prieš tai apklausė koridoriuje, o viduje buvo kameros…“ Pasipylus klausimams ir spėliojimams, kas gi jį koridoriuje „apklausė“, A.Klimas nenorėjo to asmens nurodyti. Tik pasakė, kad moteris…
„Galėjau pasirašyti neperskaitęs, nes pasitikėjau pareigūne. Pasitikėjau ir pasirašiau. Visų pagražinimų [apklausos protokolo – aut. past.] netvirtinu [gaujos organizuotumo klausimas – aut. past.].Viskas čia taip pagražinta. Normaliai…“ – stebėjosi A.Klimas ir atsisakė savo pagražintų liudijimų. Jis sakė, kad Tatjaną Borovec pažįsta tik iš interneto, nes bendraudavo su ja „ feisbuke“, o atsisukęs į salėje sėdinčius kaltinamuosius iš pradžių sumaišė ją su Violeta Banaitiene. Vyrui net kilo įtarimų, galimai tyrėja savo jam teikiamus klausimus „performavo į atsakymus“…
Paklaustas apie sekimus, vyras atsakė, kad įtarė esą pats yra sekamas, nes netikėjo Garliavos istorija ir tą viešai deklaravo socialiniuose tinkluose. O šiaip apie sekimus, prisipažino, žinojęs iš spaudos ir „feisbuko“.
Liudijimo Šiaulių Apygardos teisme pabaigoje A.Klimas vis dėlto prisipažino, kad „koridoriuje liudyti paprašė Milinienė“. Tuo metu šiuos du žmonės siejo bendra asmeninė tragedija – avarijoje žuvo A.Klimo žmona, o Marija Milinienė neteko sūnaus. Liudytojas tikslių detalių, kas juos „suvedė“ neprisimena, sakė, kad abiejų pažįstamų ratuose buvo bendraujančių žmonių.
„Kai atėjau į apklausą, M.Milinienė kabinete buvo. Vėliau gal išėjo…“ – kalbėjo teisme vyras.
„Apklausos protokole iš viso surašyta apie žmones, kurių aš nepažįstu ir gyvenime nesu matęs,“ – neigė ikiteisminio tyrimo apklausą A.Klimas.
Nugirdo pokalbį kavinėje, bet esmės išdėstyti negali…
Valdo Ražansko liudijimas tiek ikiteisminio tyrimo metu [2011 m. spalio 17 d.], tiek Šiaulių apygardos teisme, švelniai tariant, neinformatyvus. Jis liudijo, kad išėjęs iš baseino užvažiavo į Garliavoje esančią kavinę, kuri vadinasi „Klajūnė“. Ten prie vieno staliuko pamatė sėdinčias dvi moteris. Audronę Skučienę jis pažino, o jos pašnekovė, stambaus sudėjimo mergina, kurios vardą nugirdo, Jūratė, jam buvo nematyta.
V.Ražanskui „matėsi, kad akivaizdžiai A.Skučienė tą merginą tardo, nes A.Skučienė uždavinėjo tai merginai klausimus, o mergina jai atsakinėjo. Jis girdėjo tik to pokalbio nuotrupas ir išgirdo, kad A.Skučienė nuolat mini Marijos Milinienės pavardę. A.Skučienė nuolat kartojo Milinienės pavardę, ji kalbėjo pakeltu, piktu tonu. M.Milinienės pavardę ji tarė tiesiog su akivaizdžiai girdimu įniršiu.
Mergina buvo akivaizdžiai išsigandusi, pasimetusi – tai buvo matyti iš jos veido išraiškos ir jos neramių kūno judesių. Kiek suprato, mergina kažką pasakojo A.Skučienei apie Mariją Milinienę. Visos pokalbio esmės išdėstyti negali, nes girdėjo tik nuotrupas. […] Jis kreipėsi į policiją dėl to, kad suprato, kad kalbėtasi apie nužudyto vaikino Vaido Milinio mamą – Mariją Milinienę.
Apie Vaido Milinio tragediją sužinojo iš žiniasklaidos ir suprato, kad mama eis iki galo ieškodama tiesos. Jis yra teisingas žmogus ir dėl to nutarė informuoti pareigūnus, kad nieko blogo nenutiktų dar ir Vaido Milinio mamai – Marijai Milinienei.“ [Iš V.Ražansko liudijimo ikiteisminio tyrimo metu]
Šiauliuose V.Ražanskas jau liudijo iš to prieš šešeriuss metus vykusio moterų pokalbio supratęs, kad pašnekovės tarėsi apie bylos eigą.
Šių eilučių autorė svetimą pokalbį nugirdusio vyriškio misiją šioje byloje suprato tik išgirdusi, kad šis ikiteisminio tyrimo liudijimo metu dirbo Kauno … Apygardos teisme.
Ak tos mintys klajūnės! Net į to paties pavadinimo kavinę … akivaizdžiai atsitiktinai užsukti nereikia.
Kaip ir liudytojas V.Ražanskas, esu teisingas žmogus, todėl savo mintis klajūnes paviešinsiu: Kauno apygardos teismo pirmininku dirbo teisėjas Albertas Milinis. Akivaizdu, kad Marija Milinienė – jo žmona. Tik dar nenusprendžiau, ar labai „akivaizdu“, kad V.Ražansko liudijimas „pritemptas“ prie kažkurios bylos ir… ar kad „didžioji seklė“ Audronė Skučienė buvo sekama pati?
Įdomu, ką mano skaitytojai ?
Kad nebereikėtų ATLOJIMŲ
Taigi, Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje šmeižikams buvo nesaldu – prisimelavai, prisifantazavai, prisivaideno ar pan., paneik savo skiedalus, atsiprašyk ir dar po suolu palindęs paamsėk. Tiesa, Statutą vėliau, maždaug po 60 metų, patobulino. Šmeižikui tekdavo dar ir 40 kapų grašių pabaudą sumokėti. Matyt, nesąmonių atloti nenorinčių vis atsirasdavo, tai tokius kalindavo tol, kol šmeižtą atšauks, bet ne ilgiau kaip 6 savaites.
Klausite, kuo ši paprotinė teisė sietina su šiandiena? Bent jau tuo, kad atlojimu bausdavo tik tuos, kurių melai žeisdavo… vaikus, griaudavo jų likimus.
Garliavos istorijoje atlojimai jau prasidėjo. Teismuose liudytojai masiškai atsisako savo ikiteisminiame tyrime duotų parodymų arba jų tiesiog nebeatpažįsta.
Stebiu tuos žmones ir galvoju, kodėl prieš penkerius, septynerius metus jie tyrėjams pasakojo visas tas pasakas. Suprantu, kai kuriems liudyti trukdė asmeninės ambicijos, įsižeidimai, pyktis ant Kedžių, Venckų, Skučų šeimų… Manau, kad daugelis jų nebesugebėjo atskirti realybės nuo informacijos sklaidos viešojoje erdvėje. Visos televizijos, laikraščiai, žurnalai ir socialiniai tinklai plyšo nuo įvairiausių versijų apie Garliavos įvykius. Parašytos net kelios knygos. Vienoje jų ištisi bylos puslapiai ir kitų dokumentų faksimilės.
Nusikalstama, kad vaiko tragedija šiame kontekste sąmoningai ar nesusivokiant buvo primiršta…
Tačiau viena labai aišku: jei jau po apklausos protokolu pasirašai, kad „iš mano žodžių surašyta teisingai“, tai turi prieš tai padarydamas bent perskaityti, kas ten „surašyta“. Ir jeigu apklausos protokole randate sakinį, prasidedantį teiginiu „man yra žinoma“, tai bent savęs paklauskite, jei to nepadarė jus apklausinėję, iš kur jums tai yra žinoma.
Drąsiai savo žinojimą galima deklaruoti tik tuomet, jei dalyvavote, girdėjote, matėte pats. Ten, kur sprendžiasi žmonių likimai, kur sudarkoma vaikystė, sakė-pasakė-persakė žaidimas, geriau žinomas „sugedusio telefono“ vardu, negalioja, nes yra nusikalstamas. Ir tuomet anksčiau ar vėliau gyvenimas pateikia bent dvasinio Atlojimo bausmę.
O baigdama pasidalysiu dar viena pastaba. Gal jau pastebėjote dar vieną „keistenybę“: didžioji sisteminė žiniasklaida tarsi „prarado ūpą“ domėtis Garliavos bylomis? Vadinasi, jų darbelių Atlojimas dar kažkur toli – už padorumo horizonto ir nėra šio pasaulio dimensija…
Taip. Garliavos procesų ATLOJIMAS bus ILGAS – SUNKUS ir NEPIGUS.
Redakcijos prierašas
Kitas „perversmininkų“ bylos Šiaulių Apygardos teisme posėdis įvyks spalio 23 d., 10 val. Numatoma išklausyti paskutiniuosius tris liudytojus bei pradėti kaltinamųjų apklausas.