Kaltinamoji Raminta Baltuškienė pasinaudojo savo teise ir savo parodymus Šiaulių Apygardos teismui pateikė raštu.
Teismo posėdyje perskaičiusi savo liudijimą moteris atsisakė atsakinėti į proceso dalyvių klausimus – jos teigimu, į juos atsakiusi perskaitytame rašte ir nėra prasmės dar sykį pakartoti tai, kas buvo jos paaiškinta raštiškame pareiškime teismui, tačiau pasiliko sau teisę papildyti liudijimą po prokurorės baigiamosios kalbos.
Moteris praėjusios kadencijos Seime dirbo parlamentaro Ryto Kupčinsko padėjėja sekretore, ir nors Garliava nepriklausė buvusiai R.Kupčinsko rinkimų apygardai, į jį kreipdavosi ir garliaviškiai. Taigi, savo iniciatyva ar Seimo nariui nurodžius, ir R. Baltuškienė privalėjo priiminėti rinkėjus, atsakinėti į jiems rūpimus klausimus. Ir tai darė stropiai ir sąžiningai.
Kaip Šiaulių Apygardos teisme paliudijo buvęs Ramintos Baltuškienės darbdavys Rytas Kupčinskas, jo padėjėja sekretorė dirbusi puikiai, jis jai jokių priekaištų neturįs. Be to, moteris neturėjo teisės dirbti su slapta informacija, todėl disponavo ir rinkėjams perduodavo tas žinias, kuriomis turėjo teisę dalintis su Lietuvos Respublikos piliečiais.
Klausantis moters pareiškimo ramybės nedavė klausimas: kodėl savo pareigas stropiai bei sąžiningai atliekantis žmogus ikiteisminio tyrimo pareigūnams pasirodė „įtartinas“? O gal taip norėta neva „organizuotai grupei“ suteikti solidumo ir svarumo ir šios bylos „dramaturgams“ pareigingoji Raminta Baltuškienė pasirodė tinkamiausia kandidatūra?
Siūlome susipažinti su buvusios eksparlamentaro Ryto Kupčinsko padėjėjos R.Baltuškienės liudijimu.
1 dalis. Sąžiningai dirbsi rinkėjams, būsi kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba?
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMUI
Baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-332/2018
(Teisėjai: Raimundas Jurgaitis – pirm., pran.; Virginija Žindulienė, Nijolė Matuzevičienė)
KALTINAMOJI:
RAMINTA BALTUŠKIENĖ,
[…]
Kaltinamosios Ramintos Baltuškienės pareiškimas ir parodymai
Man, Ramintai Baltuškienei, šioje baudžiamojoje patikslintame kaltinime nurodyta:
Raminta Baltuškienė kaltinama tuo, kad ji veikdama Audronės Skučienės ir asmens N. V., kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, suburtoje organizuotoje bendrininkų grupėje bei joms vadovaujant – su Gediminu Aiduku, Dariumi Kaminicku, Vitalijumi Keršiu, Andrejumi Lobovu, Rimantu-Stanislovu Rinkevičiumi, Tatjana Borovec, Renaldu Ščiglinsku, asmeniu T. S., kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, Violeta Banaitiene, Gintaru Banaičiu ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, susitarusi daryti kelis ir daugiau nusikaltimų, tyčia siekdama sutrukdyti antstolei S. Vaicekauskienei įvykdyti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-05-14 ir 2011-12-16 sprendimus, susijusius su D. Stankūnaitės (Kedytės) paėmimui ir perdavimui motinai L. Stankūnaitei, bei užtikrinti aktyvų pasipriešinimą galimam D. Stankūnaitės (Kedytės) paėmimui ir perdavimui motinai L. Stankūnaitei pagal paminėtus teismo sprendimus, – kaip vykdytoja, asmens N. V., kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, ir A. Skučienės pavedimu, būdama valstybės tarnautoja (politinio asmeninio pasitikėjimo) ir eidama Lietuvos Respublikos Seimo nario Ryto Kupčinsko padėjėjos pareigas, pasinaudodama Seimo nario padėjėjo-sekretorės tarnybine padėtimi bei pažintimis, laikotarpiu nuo 2012-03-23 iki 2012-07-17 neteisėtai rinko informaciją iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno miesto savivaldybės administracijos, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto apie valstybinių institucijų pareigūnų ir tarnautojų veiksmus ir sprendimus, susijusius su mažametės D. Stankūnaitės (Kedytės) perdavimu jos motinai L. Stankūnaitei, bei perdavė surinktą informaciją asmeniui N. V. , kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, ir A. Skučienei:
– 2012-03-30 d. 14 val. 09 min. telefonu informavo A. Skučienę apie tai, kad vaiko teisių pareigūnai tą dieną tikrai pas juos neatvyks,
– 2012-04-02 d. 14.25 val. telefonu informavo A. Skučienę, kad tą dieną taip pat vaiko teisių pareigūnai tą dieną tikrai pas juos neatvyks,
– 2012-04-03 d. 16.32 val. telefonu informavo A. Skučienę apie tai, kad 2012-04-04 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto sudaryta darbo grupė – Komiteto pirmininkas Rimantas-Jonas Dagys kviečia Kauno m. savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėją Birutę Daugėlienę į pasitarimą (gautas raštas Nr. 19-1-3336),
– 2012-04-06 telefonu informavo A. Skučienę apie tai, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi dėl psichologų skyrimo perduodant D. Kedytę motinai metu (raštas 2012-03-29 Nr. S-932/19-2-1094),
2012-04-09 d. 20.46 val. telefonu informavo A. Skučienę apie tai, kad iš seimo narės Vincės-Vaidevutės Margevičienės sužinojo, jog vaiko perdavimas nebus vykdomas greitu laiku, kadangi 2012-04-12 d. vėl vyks Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto sudarytos darbo grupės posėdis dėl visų šių įvykių, kuriame dalyvaus daugelis pareigūnų, susijusių su šiuo perdavimu (raštas 2012-04-10 Nr. S-2012-2753),
– 2012-04-17 d. 0.56 val. telefonu informavo A. Skučienę apie tai, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės išvyko į Vilnių į pasitarimą (2012-04-17 d. raštas Nr. 12- 1-592),
– 2012-04-19 d. 17.22 val. telefonu informavo A. Skučienę apie tai, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė yra parašiusi potvarkius dėl siūlymo Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriui ir Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui panaikinti D. Kedytei globą (2012-04-18 d. Nr. 6.7.-2012-100)PR-85),
– 2012-04-23 d. 12.43 val. telefonu informavo A. Skučienę apie tai, kad iš Policijos departamento savivaldybėje yra gautas raštas dėl pasirengimo vykdyti teismo nutartį (2012-04-23 d. Nr. R20-357),
– 2012-04-24 d. 00.42 val. telefonu pranešė A. Skučienei informaciją, gautą iš Seimo narės Vincės-Vaidevutės Margevičienės, apie tai, kad darbo grupė žada priimti sprendimą, jog iki pedofilijos bylos išnagrinėjimo D. Stankūnaitė (Kedytė) būtų palikta gyventi pasN. Venckienę,
– 2012-04-25 d. 22.12 val. telefonu. Skučienę, o vėliau ir N. Venckienę ką sužinojo, apie 2012-04-25 d. LR Seime vykusį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto sudarytos darbo grupės „Dėl vaiko teisių apsaugos įstaigų veiksmų, apsaugant vaiko teises ir teisėtus interesus“ išvadų svarstymą,
– 2012-05-07 d. 10.05 val. telefonu informavo A. Skučienę, kad 15.00 val., Vaiko teisių specialistės vyksta į pasitarimą su policija (2012-05-07 d. raštas Nr. 12-1-694), 2012-05-23 d. 11.33 val. telefonu informavo A. Skučienę, kad D. Stankūnaitei (Kedytei) laikinoji globa buvo panaikinta Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Dainiaus Ratkelio pasirašytu įsakymu 2012-05-09 d. (2012-05-09 d. Nr. A-1770),
tokiu būdu ji, piktnaudžiavo tarnyba ir šiais bendrais veiksmais apsunkino paminėtų teismo sprendimų vykdymą – D. Stankūnaitės (Kedytės) perdavimo motinai L. Stankūnaitei organizavimą bei atlikimą, siekiant įvykdyti teismų sprendimus teko pasitelkti itin dideles policijos pareigūnų pajėgas, dėl ko policija kaip valstybinė institucija, vykdydama savo pareigą padėti užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, patyrė didelę 7327,76 Lt žalą bei dėl šių jos veiksmų buvo sumenkintas Lietuvos Respublikos teismų ir policijos autoritetas;
tokie Ramintos Baltuškienės veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d., 228 str. 1 d., 231 str. 1 d. požymius.
1. Ir patikslintas kaltinimas man nėra iki galo aiškus ir suprantamas.
1.1. Kaltinimo pradžioje (kurią galima įvardinti to kaltinimo „Preambule“) nurodoma, kad aš esą veikiau Audronės Skučienės ir asmens N. V., kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, suburtoje organizuotoje bendrininkų grupėje bei joms vadovaujant – su Gediminu Aiduku, Dariumi Kaminicku, Vitalijumi Keršiu, Andrejumi Lobovu, Rimantu Stanislovu Rinkevičiumi, Tatjana Borovec, Renaldu Ščiglinsku, asmeniu T. S., kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, Violeta Banaitiene, Gintaru Banaičiu ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, susitarusi daryti kelis ir daugiau nusikaltimų. Iš šios kaltinimo dalies visiškai neaišku, kokie dar nusikaltimai inkriminuojami šioje baudžiamojoje byloje man, nes iš paties kaltinimo matyti, jog esu kaltinama esą padariusi du nusikaltimus, t.y. nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d., 231 str. 1 d. Kadangi kaltinime nurodoma, kad buvau susitarusi daryti kelis ir daugiau nusikaltimų, o kaltinime konkrečiau nurodyti tik du tariami nusikaltimai, todėl lieka neaišku, kokias dar nusikalstamas veikas, inkriminuojamas man, turi omenyje kaltinimo autorius – prokurorė. Tas neaiškumas juo labiau aktualus man (kaltinamajai) todėl, kad pačiame kaltinamajame akte bei pakeistame kaltinime minimiems tariamiems mano bendrininkams (Gediminui Aidukui, Dariui Kaminickui, Vitalijui Keršiui, Andrejui Lobovui, Rimantui-tanislovui Rinkevičiui, Tatjanai Borovec, Renaldui Ščiglinskui, asmeniui T. S., kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, Violetai Banaitienei, Gintarui Banaičiui) bei man inkriminuojamų nusikaltimų organizatoriams Audronei Skučienei ir asmeniui N.V. (kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas) kaltinamajame akte ir pakeistame kaltinime yra inkriminuojama eilė nusikalstamų veikų, kurios kvalifikuojamos ne pagal tuos baudžiamuosius įstatymus, kurie pačiai man nurodyti kaltinime.
Minėtuosius kaltinimo neaiškumus dar labiau komplikuoja ir tos aplinkybės, kad tas kaltinimas išdėstytas tik vienu sakiniu, tačiau per daugiau kaip pilną standartinį mašinraštinį puslapį. Taigi, ir lieka neaišku, ar man bandoma šioje byloje inkriminuoti ir kaltinamajame akte minimo „asmens N. V.“ veiksmai, minimi tame akte visumoje bei tame tarpe išskirtuose man konkrečiuose kaltinimuose. Taip pat, jeigu tie „asmens N. V.“ (o atskirose Kaltinamojo akto dalyse ir kitų asmenų: Audronės Skučienės, Gedimino Aiduko, Dariaus Kaminicko, Vitalijaus Keršio, Andrejaus Lobovo, Rimanto-Stanislovo Rinkevičiaus, Tatjanos Borovec, Renaldo Ščiglinsko, asmens T.S., kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, Violetos Banaitienės, Gintaro Banaičio) veiksmai bandomi man inkriminuoti, tai neaišku, kokie konkrečiai tų asmenų veiksmai yra ir kurie jų (visi tų asmenų veiksmai ar dalis tų asmenų veiksmų) bandomi man inkriminuoti.
Pažymėtina, jog įvertinant tokiu būdu man išdėstytą kaltinimą minėtieji neaiškumai nėra formalaus pobūdžio, nes dėl paminėtųjų priežasčių man taip ir nėra iki galo aišku, ar aš turinti gintis tik dėl tariamų nusikalstamų veikų, man kaltinime kvalifikuojamų pagal Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d., 231 str. 1 d. ir bandomų kaltinime detalizuoti, ar ir dėl nusikalstamų veikų (visų ar atskirų), nurodytų kaltinamajame akte ir pakeistame kaltinime kitų kaltinamųjų atžvilgiu. Dar kartą akcentuoju, jog tie kaltinimo neaiškumai yra dar didesni, jeigu vertinti prokurorės pareiškimą dėl kaltinimo pakeitimo su likusiąja kaltinamojo akto dalimi (nekalbant jau apie tą rezoliucinę kaltinamojo akto dalį, kuri buvo iki pakeitimo, t.y. kuri dabar jau pakeista).
1.2. Pagal galiojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normas prokurorės prašymas dėl kaltinimo pakeitimo, tame pareiškime išdėstytas tame tarpe mano atžvilgiu suformuluotas patikslintas kaltinimas, vertintini bendrame kontekste su pačiu kaltinamuoju aktu, tai yra to akto likusia, t.y. nepakeista, dalimi. Tuo tarpu ar vertinti kaltinamąjį aktą atskirai nuo to prokurorės prašymo dėl kaltinimo pakeitimo, ar visumoje su tuo prašymu, iš likusios (nepakeistos) kaltinamojo akto dalies vis tiek lieka niekaip neaišku, kokiu pagrindu man bandomas inkriminuoti bendrininkavimas (bendrininkų grupė) su visa eile tame akte bei prašyme dėl kaltinimo pakeitimo nurodomais asmenimis – Gediminu Aiduku, Dariumi Kaminicku, Vitalijumi Keršiu, Andrejumi Lobovu, Rimantu-Stanislovu Rinkevičiumi, Tatjana Borovec, Renaldu Ščiglinsku, asmeniu T. S., kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, Violeta Banaitiene, Gintaru Banaičiu). Šis kaltinimo trūkumas yra itin reikšmingas man ir todėl, kad absoliučios daugumos tų kitų asmenų, paminėtųjų kaltinime, aš net nepažinojau, niekada savo gyvenime su jais neturėjau jokių reikalų.
Kalba čia eina ne apie tai, jog pačioje byloje nėra jokių duomenų, kad aš būčiau susitarusi ar tarusis daryti kokias nors nusikalstamas veikas su paminėtaisiais asmenimis ar su kuriais nors atskirais iš jų (visa tai būtų įrodymų vertinimo klausimas, kuris sprendžiamas viso bylos nagrinėjimo metu ir galutinai išsprendžiamas priimant galutinį teismo procesinį sprendimą). Reikalas tame, kad pagal visą kaltinamojo akto kontekstą nėra niekaip aišku, kokiu pagrindu ta tariama bendrininkų grupė (ir dar organizuota bendrininkų grupė) su nurodytais asmenimis bandoma man inkriminuoti. Tai yra, tai nėra aišku nei iš paties konkretaus man išskirtojo kaltinimo, nei iš likusios kaltinamojo akto dalies. Pažymėtina, kad pačiame kaltinamajame akte, nei dėstant jame šioje byloje surinktus įrodymus, nei kitose to akto dalyse, taip ir nenurodoma, kokiu pagrindu ta „bendrininkų grupė“ su minėtaisiais asmenimis bandoma man inkriminuoti.
1.3. Iš išskirtosios kaltinimo dalies yra neaiškūs ir tokie klausimai:
– dėl kaltinimo teiginių „tyčia siekdama (…) užtikrinti aktyvų pasipriešinimą galimam D. Stankūnaitės (Kedytės) paėmimui ir perdavimui motinai L. Stankūnaitei“ – visiškai neaišku: kuo konkrečiai pasireiškia tas „aktyvus pasipriešinimas“ (kokius konkrečius veiksmus turi omenyje kaltintojas juos apibendrintai apibūdindamas „aktyviu pasipriešinimu“; ar tie veiksmai buvo atliekami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių ieškinio civilinėje byloje nagrinėjimą, leistinose ribose, ar tos normos buvo pažeistos; jeigu tos teisės normos buvo pažeistos, tai kuo konkrečiai pasireiškė tie pažeidimai; ar tie pažeidimai buvo vien tik civilinio procesinio pobūdžio, ar jie buvo kuo nors nusikalstami; jeigu nusikalstami, tai kuo pasireiškė tų veiksmų kriminalinis pobūdis? visoje šioje plotmėje taip pat kyla ir daugybė kitų klausimų;
– kada konkrečiau tie kaltinime abstrakčiai įvardijami veiksmai, t.y. aktyvus pasipriešinimas galimam D. Stankūnaitės (Kedytės) paėmimui ir perdavimui motinai L. Stankūnaitei“ buvo atlikti.
1.4. Dėl kaltinimo teiginių, išdėstytų to kaltinimo pradžioje: „pasinaudodama (…) pažintimis, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 23 d. iki 2012 m. liepos 17 d., neteisėtai rinko informaciją“ – yra neaiškūs tame tarpe sekantys klausimai: kokios mano, Ramintos Baltuškienės, konkrečios pažintys (su kokiais konkrečiai asmenimis ar pareigūnais) turimos omenyje kaltinime; kuo konkrečiai pasireiškia tas „informacijos rinkimo neteisėtumas“.
1.5. Kaip iš kaltinamojo akto, taip ir iš patikslinto kaltinimo visiškai neaišku, kuo (kodėl, kaip, dėl ko) aš „bendrais veiksmais apsunkinau paminėtų teismo sprendimų vykdymą – D. Stankūnaitės (Kedytės) perdavimo motinai L. Stankūnaitei organizavimą bei atlikimą“.
1.6. Taip pat kaip iš kaltinamojo akto, taip ir iš patikslinto kaltinimo visiškai neaišku, koks yra ryšys tarp kaltinamajame akte ir patikslintame kaltinime išdėstytųjų, man inkriminuojamų „bendrųjų veiksmų“ ir pasitelkimo itin didelių policijos pareigūnų pajėgų, siekiant įvykdyti teismų sprendimus, dėl ko policija kaip valstybinė institucija, vykdydama savo pareigą padėti užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, patyrė didelę 7327,76 Lt žalą, dėl šių jos veiksmų sumenkinant Lietuvos Respublikos teismų ir policijos autoritetą.
1.7. Pažymėtina, kad mano teisių į gynybą šioje byloje realizavimą (kaltinimo suvokimą ir atitinkamas galimybes man gintis) ženkliai apsunkina ir kaltinime neįvardintų asmenų „N. V.“, T. S., kurių atžvilgiu tyrimas išskirtas“, įvedimas (kaip kaltinime tariamos „bendrininkų grupės“ narių) į tą man pareikštą kaltinimą, juo labiau, kad tas minėtųjų asmenų įvedimas į kaltinimą yra atliktas neprisilaikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų. Ypač man apsunkina šioje dalyje kaltinimo suvokimą ta aplinkybė, jog palyginus tą dabartinį kaltinimą su atitinkamais man buvusiais pareikštais įtarimais, pastaruosiuose vietoje tų asmenų buvo nurodyti konkretūs žmonės, o dabar man teko ir tenka gintis vis tik spėliojant apie tai, kokius gi tiksliai asmenis turi omenyje kaltintojas, įvardindamas minėtuosius „N. V.“, T. S., kurių atžvilgiu tyrimas išskirtas“.
1.8. Dėl kaltinimo teiginio „policija kaip valstybinė institucija, vykdydama savo pareigą padėti užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, patyrė didelę 7327,76 Lt žalą“. Šioje dalyje neaišku, kuo ši „žala pasireiškia“ (ji niekaip kaltinime nekonkretizuota – jos kilmė, pobūdis ir pan.). O be to ir iš kaltinamojo akto, ir iš pareiškimo, kuriuo bandytas tikslinti kaltinimas, niekaip neaiškus net ir priežastinis ryšys tarp kaltinime nurodytų man inkriminuojamų veiksmų ir tos tariamos žalos.
1.9. Kaltinime pateiktos abstrakčios bei deklaratyvios nuorodos apie tai, kad dėl kaltinime tariamų mano veiksmų „buvo sumenkintas Lietuvos Respublikos teismų ir policijos autoritetas“. Šioje dalyje kaltinimas niekaip nedetalizuotas, nekonkretizuotas, o todėl ir nėra aiškus.
Be to šioje dalyje pažymėtina ir tai, kad šios bylos procese prokurorė ilgą laiką iki galutinio (patikslinto, dabar aptariamo) kaltinimo man pareiškimo nurodinėjo, jog aš esą pažeidžiau: Valstybės tarnybos įstatyme numatytas atskiras pareigas, taip pat valstybės tarnautojų veiklos etikos principus ir taisykles, net pagrindinius valstybės tarnybos principus, esą iškraipiau tarnybos veiklos esmę ir turinį, menkinau valstybės deklaruojamus teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, sumenkinau Lietuvos Respublikos valstybės ir Lietuvos Respublikos Seimo autoritetą, grioviau pasitikėjimą Seimu. Tų savo teiginių prokurorė taip pat niekaip nedetalizavo. Tokie kaltinimo trūkumai yra ne formalus dalykas. Pažymėtina, kad prokurorės minėtieji abstraktūs valstybės tarnautojų veiklos principai būna pažeidžiami ne tik padarant nusikalstamas veikas, bet ir drausminiais, tarnybiniais pažeidimais. Žodžiu, už tų veiklos principų pažeidimo turi glūdėti kokios nors konkrečios neigiamos pasekmės. Tuo tarpu, jeigu Pranešime apie įtarimą, kaltinamajame akte, Administracinės teisės pažeidimo protokole, Teikime dėl drausminės nuobaudos ar kokiame nors kitame procesiniame dokumente, kuriuo pareiškiamos valstybės tarnautojui pretenzijos dėl veikos, susijusios su tarnybiniais pažeidimais, nenurodomos konkrečios tariamo pažeidimo pasekmės, tokiais atvejais būna akivaizdžiai apribojama traukiamo atsakomybėn (ar tai būtų baudžiamoji, ar administracinė, ar drausminė atsakomybė) asmens teisė į gynybą. Kitas svarbus nurodomo kaltinimo trūkumo aspektas yra tame, jog tas trūkumas akivaizdžiai trukdo atriboti atsakomybės rūšis. Mano atveju – drausminę atsakomybę (jeigu pastarajai net ir būtų kokios nors kitos sąlygos) nuo dabar kaltinime deklaruojamos baudžiamosios atsakomybės. Šalia to pažymėtina, jog tokio atribojimo negalimumas (kai niekaip konkrečiau nedetalizuojamos kokios nors tariamos neigiamos deklaruojamo pažeidimo pasekmės) itin trukdo ne tik ištirti, bet ir išnagrinėti baudžiamąją bylą, nekalbant jau apie tai, jog tai nepelnytai apsunkina traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens gynybą.
Bus daugiau.