Irena Vasinauskaitė. Interpeliacijų banga atsirito iki Šiaulių

Šiaulių visuomenininkė Nijolė Malakauskienė yra labai teisingai papildžiusi žinomą patarlę: „Negirk dienos be vakaro, marčios – be metų, o valdžios – be kadencijos.“ Tas pats, ko gero, galiotų ir priekaištams…

Jaunystė – ne liga

Tačiau politikoje, matyt, yra toks stiprus valdžios galių siekis, kad nebesvarbu nei sveikas protas, nei padorumas, nei noras dirbti vardan realių rezultatų žmonėms. Be to, politikos užpečkyje, opozicijoje, likusiems ar norintiems ten šiltai kadenciją pratūnoti ir parėkauti, visada kyla reali grėsmė būti pamirštiems. Mat politikos naujokai ne žodžiais, o darbais gali patikti juos rinkusiems. Taip po kartų kovų ne tik šeimose, bet ir visuomeniniame pilietiniame gyvenime valdžioje ilgam įsitvirtina vadinamieji naujokai. Jaunystė – ne yda, o tuo labiau – ne liga. O jei ir taip, tai nuo jos greitai pasveikstama, o patirtis įgyjama dirbant.

Pradėjo raseiniškiai

Lietuvoje vietos savivaldos ir tiesioginiai merų rinkimai įvyko pernai kovo mėnesį. Vadinasi, kadencija nė neįpusėjo, o jau vienoje ar kitoje Respublikos savivaldybėje skelbiamos interpeliacijos, bandoma nušalinti merus, vicemerus, administracijų vadovus ar performuoti valdančiąsias daugumas. Ką gi, jeigu kur valdžia realiai prisidirbo, apsivogė, savus protegavo ar pan. ir esama to aiškių įrodymų, negalima toleruoti rinkėjų pasitikėjimo žlugdymo.

Tačiau kiekviena konkreti situacija reikalauja konkretaus tyrimo.

Beveik metus Raseiniuose trukusi bevaldystė, kai po valdančiosios daugumos persiformavimo buvo siekiama nušalinti merą Algirdą Gricių, prieš tai interpeliavus bei atleidus administracijos direktorių Algimantą Mielinį bei mero pavaduotoją Gitaną Rašimienę, baigėsi totaliais nuostoliais miesto biudžetui. Vyriausiasis administracinis teismas savivaldybės vadovo mero A.Griciaus veiksmuose jokių nusižengimų nerado, o jo teiktieji politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojai, kurie naujosios valdančiosios daugumos buvo atleisti, teismų jau sugrąžinti į buvusias pareigas. Visas Raseinių politinis, ūkinis ir teisinis chaosas rajono mokesčių mokėtojams kainavo beveik 70 000 eurų (bylinėjimosi išlaidos bei kompensacijos už priverstines pravaikštas ir t.t). Be to, į tą sumą neįeina 60 proc. priedas prie atlyginimo, kuris 11 perversmo mėnesių buvo mokamas administracijos direktoriaus pavaduotojui už tai, kad pavadavo ambicingų politikierių interpeliuotą administracijos direktorių. Raseinių meras A.Gricius didvyriškai „arė“ vienas ir be jokių priedų. Bet ten ir rajonas mažesnis. Jame – tik 36 000 gyventojų.

Pasekė ir šiauliškiai

Šiauliuose, regis, situacija iš viso itin originali. Viešojoje erdvėje – žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose – jau seniai plūduriavo mintis apie bręstantį rūmų perversmą. Ir štai gruodžio pradžioje įvykusiame Šiaulių Tarybos posėdyje paskelbta apie naujosios valdančiosios daugumos susiformavimą. Tiesiogiai rinktam miesto merui Artūrui Visockui mesti rimti kaltinimai, kuriuos mažne per trečdalį kadencijos pastebėjo opozicijoje budėdami politikai. Prabilta apie „išryškėjusius netinkamus Šiaulių miesto mero darbo metodus, požiūrį į miesto valdymą“ ir akcentuota, „jog netenkina miesto mero vadovavimo miesto tarybai principai (per mažas komunikavimo lygis su miesto tarybos frakcijomis; mažai diskutuojama dėl priimamų sprendimų reikšmingais klausimais su miesto bendruomene ir t.t.)“ Be to, naujoji valdančioji dauguma staiga pajuto, „kad Šiaulių miesto gyventojų lūkesčių tokia veikla negali pateisinti“.

Cituoju unikalias tezes iš opozicijos lyderio A.Lankausko tarybos posėdyje perskaityto gana deklaratyvaus pareiškimo, tačiau nerandu bent jau internetinės gyventojų apklausos rezultatų, kurie iliustruotų eksmero dokumento teiginius. Taigi, anot naujųjų daugumiečių, meras Artūras Visockas mažai komunikuoja su politikais, o atleisti reikalaujama jo pavaduotoją Domą Griškevičių bei savivaldybės vykdomosios valdžios atstovą, administracijos direktorių Eduardą Bivainį.

Klausiau mero: ar kada nors išvijo iš kabineto, atėjusius tartis kokios nors frakcijos narius, ar nėjo į jų posėdžius kviečiamas? A. Visockas sako tokių situacijų nebuvę, o ir naujieji daugumiečiai minėtame pareiškime tokių pavyzdžių nepateikia. Priešingai, meras viešai kreipėsi į Seimo nario Valerij Simulik sukurto judėjimo „Už Šiaulius“ frakcijos narius kviesdamas juos dirbti kartu bei logiškai siūlydamas užimti po rinkimų į Seimą atsilaisvinusį vicemero Stasio Tumėno postą.

„Tulpiniai“ … „žakariniai“ ir kt.

„Pasiguglinus“ labai nesunku rasti paties V. Simulik ar jo bendražygių Šiaulių taryboje – D. Michalenko ir Co – keisčiausių atsisakymų dirbti kartu su A. Visocko komanda. Tai jie neva negali nuo žakarinių ir kt., opozicijoje esančių politikų darinio atsiplėšti, tai jiems vicemero pareigos – tik lėkštė sriubos… Tai ir prisipažinkit, kad karbonado norisi.

Gal išties tie 55 mln. URBAN programos lėšų smegenis paralyžiuoja? Matyt, ankstesnės Šiaulių galvos nebegali tverti situacijos, kad už ateinančius ES pinigus miestą tvarkys ir gražins kitos politinės jėgos? Ne visai tradicinės, kurias per visą Nepriklausomybės laikotarpį šiauliečiai rinko ir rinko, kol galų gale nusivylė ir „surizikavo“ gana masiškai nubalsuoti už politikos naujoką A. Visocką.

Ir žmonės pasirinko teisingai. Tikėdamiesi pokyčių turime keisti ir asmenis, tačiau įpratusiems gyventi „gerai, ramiai ir sočiai“ šiauliečių pasirinkimas iš karto nepatiko.

Alkanos žiniasklaidos pavojai

Pirmasis Šiauliuose tiesiogiai rinktas meras A. Visockas žiniasklaidoje yra puolamas nuo pat porinkiminės nakties. Aš suprantu kai kurių žiniasklaidos priemonių savininkų nusivylimus, kad laimėjo ne nuolatiniai jų maitintojai – reklamos radijuje, TV, laikraščiuose bei internetiniuose portaluose užsakovai. Todėl ir klausiu rinkėjų, ar jie gali įsivaizduoti, kad leidinys, kas mėnesį prarandantis po 5000 reklaminių eurų iš Savivaldybės kasos, gali objektyviai rašyti apie merą, kurį taip pasitikėdami rinkote? Juk ir patys suprantate, kad tokį savivaldybės vadovą žiniasklaida puls pikčiau nei Lietuvos vilkai – ūkininkų bandas.

Medį kerti – skiedros lekia

Tuomet antrasis klausimas rinkėjams: o jūs ar pritartumėte, kad A. Visockas politinę ramybę pirktų už brangią savo veiklos reklamą žiniasklaidoje ir neatsakingai leistų mokesčių mokėtojų pinigus? Nė kiek neabejoju, kad prieštarautumėte.

Taigi, ką daryti? Kaip susigaudyti toje politinėje maišalynėje, kuri šių metų pabaigoje, regis, pasiekė apogėjų? Viskas labai paprasta – pažiūrėkime, kas taip žvėriškai kritikuoja merą, nors negali įvardyti nė vienos A.Visocko aferos. Liberalai? Kiek čia seniai vienas iš Liberalų sąjungos buvo Šiaulių meru – Ganadijus Mikšys? Ir taip brangiai sumokėjo už Dausiškių kapinių žemę savo uošvienei, kad ir dabar šita žemelė dar negreit priiminės mirusiųjų kūnus, t.y. kelias į Dausas per Dausiškes tolimesnis, nei buvo galima tikėtis.

Justinas Sartauskas – eksmeras, vos nepervardijęs Saulės miesto. Nedaug tetrūko, kad būtume tapę naujaisiais Vasiukais, kai buvo pradėtas biznis su „kosmoso investuotojais“ – padebesinio transporto idėjų skleidėjais. Beje, regis fantastinių investicinių projektų era vėl atgimsta. J.Sartauskas ir investuotojas, iki šiol vykdęs narkotikų prevencijos programas, V.Karpovas vėl kviečia šiauliečius į laidinių bėgių ir padebesių transporto planų aptarimus. Su jais petys petin šiuose mistiniuose svarstymuose dalyvauja kiti Saulės miesto buvusieji – eksmeras Vaclovas Volkovas, eksdirektorius Gedeminas Vyšniauskas…

Ar galima valdžios galias dar kartelį patikėti rusiškos fantastikos projektų gerbėjams? Beje, pačioje Rusijoje kažkodėl padebesiniai laidinio transporto pavyzdžiai greičiau prigytų, daugiau akcininkų sutelktų, nes yra galinga pasivažinėjimo erdvė. Sėdai, tarkime, Maskvoje į tokią transporto priemonę ir nė vienos V.Putino kalbos nespėjęs parskaityti jau Vladivostoke besąs…

Matyt, Lietuvoje ir Šiauliuose yra daug turtingų lengvatikių, jei bandoma formuoti dar vieną finansinę piramidę, pardavinėjant akcijas laidinio padebesių transporto firmos steigėjams.

O kada, gerbiamieji rinkėjai, galima prastumti daugiausia avantiūrų? Taip. Teisingai. Tuomet, kai vyksta visokie revoliuciniai perversmai bei politinės rokiruotės.

Bendrą avantiūristinių bei mistinių idėjų skleidėjų sąrašą puikiausiai papildo dabartinis Šiaulių savivaldybės Tarybos opozicijos lyderis, kitas eksmeras – Alfredas Lankauskas. Ko gero, dar pamenate šio politiko, grįžusio iš kelionės po JAV, pateiktą informaciją, kad dabartinės NATO bazės vietoje galėtų būti… atsarginis NASA kosmodromas.

Kai galvose – kosmosas

Peržvelgi Šiaulių savivaldybės perversmininkų kohortas ir supranti – visiškas kosmosas jų galvose. O veidmainysčių bei nusirašinėjimų nors vežimu vežk. Netyčia palyginau A.Visocko suformuotos Šiaulių savivaldybės Tarybos valdančiosios koalicijos 2015–2019 metų veiklos programas bei naujos politinės daugumos analogišką dokumentą. Žiūriu, mažne sesės dvynės. Žinoma, perversmininkų trumpesnis variantas. Kai kurie įsipareigojimai viens prie vieno ir jame daug daugiau magiškųjų žodelių „sieksime“. Žodžiu, jei mero suformuota koalicija žada padaryti, kurti, finansuoti, tai A.Lankausko pateiktame dokumente ketinama siekti… Na, niekas gi nenubaus, jei per aukšti populistiniai įsipareigojimai ir nepavyks jų pasiekti.

Tačiau abi – tiek buvusios, tiek naujai susiformavusios valdančios daugumos programos turi vieną bendrą, esminį bruožą. Nė vienoje jų nėra paaiškinta, kokios dabar valdomos Šiaulių savivaldybės įmonės liks municipalinės, o kuri iš jų bus pirmiausia privatizuota. Priminsiu, kad dabar Saulės miestas yra „Šiaulių energijos“, „Šiaulių vandenų“, „Gatvių apšvietimo“ bei „Busturo“ savininkas, įtakojantis šių įmonių veiklą bei, kas labai svarbu gyventojams, tarifus.

Pakvipo „busturo“ privatizacija?

Gana keistas sutapimas. Tą lemtingąją gruodžio 1-ąją, likus porai valandų iki posėdžio, kuriame buvo paskelbta apie naujosios valdančiosios daugumos susiformavimą, Šiaulių tarybos nariams bei administracijai pristatyta galutinė „Šiaulių miesto viešojo transporto sistemos koncepcijos suformavimo ir jos įgyvendinimo galimybių studijos ataskaita“.

Labai įdomus dokumentas, apie kurio svarstymą visuomenei nebuvo viešai ar kaip nors kitaip neužmaskuotai pranešta. Žodžiu, UAB „Smart Continent LT“ studijos aptarimą stebėjo tik keletas miesto visuomenininkų, kuriems buvo trukdoma pateikti klausimus, o draugiško politikų susibėgimo niekas neprotokolavo. Tačiau į šį renginį atsitiktinai pakliuvę visuomenės atstovai yra nuoširdžiai dėkingi A.Visocko komandos nariui Artūrui Balsiui už pakvietimą.

Taigi, kuo įdomi šį studija? Visų pirma, tuo, kad tokie arba labai panašūs dokumentai pateikiami konkretaus objekto reformavimo ar privatizavimo išvakarėse.

Rengėjai galutinėje atskaitoje nagrinėja tris galimus „Busturo“ pertvarkos modelius: britiškąjį, kuomet visi keleivių vežėjai yra privatūs, skandinaviškąjį, kai visų visuomeninio transporto vežėjų veiklą koordinuoja viena įmonė [Klaipėdos analogas, kur specialiai įkurta viešoji įstaiga vadovauja municipalinio ir privataus keleivių vežėjų ūkiui], bei vokiškąjį, kuris yra tapatus mūsiškiam modeliui, nes visas viešasis transportas – savivaldybės nuosavybė. Diskusijose „tarp savų“ – administracijos darbuotojų ir politikų – kol kas nepaaiškėjo, kuris iš šių modelių jiems priimtiniausias.

Rengėjas, UAB „Smart Continent LT“ direktorius Andrius Jaržemskis, teigė, kad „Busture“ visos ūkio finansinės ataskaitos tokios painios, jog reikia išsamesnių studijų dėl tikslesnių viešojo transporto Šiauliuose reorganizavimo galimybių. Tačiau labai aktyviai šiame renginyje reiškęsis Liberalų sąjūdžio frakcijos tarybos nariai, regis, žino receptų.

Nėra reikalo tartis su aborigenais…

Vieną perversmininkų grupės narį, liberalų politiką Arūną Rimkų net „viso ko“ privatizavimo krikštatėviu, tiesa, iš fantastikos srities, galėtume pavadinti. Prisipažinęs, kad jis yra vienas „Busturo“ likimą lemsiančios studijos iniciatorių, labai rūpinosi, kad tik geresnes, komfortabiliškesnes paslaugas ir už mažesnę kainą visuomeninio transporto keleiviai gautų. Palyginimui – Šv. Kalėdų išvakarėse pasakysiu: man irgi labai rūpi, kad artėjančioms šventėms kiekviena namų šeimininkė galėtų kalakutą milžiną nusipirkti už nukainuoto broilerio kainą…

Vis dėlto kam toks slaptumas, jei viskas čia taip gražu, kad nė visuomenei pranešti nebereikia? Į šį klausimą atsakė vienas žmogus, netyčia nugirdęs, regis, „Busturo“ keleivio ir naujosios valdančiosios daugumos nario liberalo A.Rimkaus pokalbį. Politikas nesusipratėliui visuomenininkui kantriai aiškino, kad pagal britų modelį reikia tvarkyti Šiaulių „Busturą“, t.y. jį privatizuoti. O visuomenininkams-keleiviams čia nėra kuo domėtis. Jiems aktuali tik bilietėlio kaina. Viską neva puikiausiai sutvarkys tie, kuriems rinkėjai per rinkimus pareiškė pasitikėjimą. Žioplam iš karto turėtų būti aišku – iki tol liberalai nuoširdžiai pasidarbuos.

Ir papasakojo Arūnas Rimkus žingeidžiam visuomenininkui nuostabų anekdotą apie tai, kaip aborigenas, susirgęs apendicitu, ieškojo mediko. Ligoniui teko rinktis – kreiptis į mokslus baigusį daktarą ar šamaną. Pasidomėjęs, aborigenas sužinojo, kad medikas jam pjaus pilvą, o šamanas – tik pasmilkys, parėkaus burtažodžius, ritualinį šokį atliks. Suprato aborigenas, kad perpjautu pilvu neišgyvens ir pasirinko šamaną.

Matyt, šį anekdotą reikėtų suprasti taip: gyventojai – aborigenai, visuomenininkai-šamanai, o tikrieji visažiniai daktarai – išrinktieji politikai? Tačiau ši reali gyvenimiška situacija tarsi paneigia naujosios daugumos pareiškimą, kurį taip iškilmingai Šiaulių tarybos posėdyje perskaitė opozicionierius A.Lankauskas, nes ir jo koalicinės daugumos kolega A.Rimkus nemato reikalo tartis su visuomene.

Ar galėtų pečius suremti patirtis ir jaunystė?

Taigi, Lietuva – stebuklų žemė. Čia visokių scenarijų prisigalvoja politikai, kad tik susikurtų reikiamą priedangą europiniams pinigams įsisavinti pagal rašytojo Liudviko Jakimavičiaus įvardytą principą „iš savų per savus saviems“ arba sklandžiai „prichvatizuotų“ kokį objektą. Todėl Šiaulių savivaldybėje gali būti išmėginta, kaip veikia naujosios LR Vietos savivaldos įstatymo pataisos: tiesioginio valdymo įvedimas, priešlaikiniai rinkimai ir pan.

Matyt, labai dideli pinigai „vaikšto“, kad rengiamasi aukoti politinę karjerą ir taškomas rinkėjų pasitikėjimo kreditas.

Sunkiai paaiškinama, ir kodėl į perversmininkų gretas įsijungė Danguolė Martinkienė bei Angelė Kavaliauskienė, iš politinės arenos stumiamos Darbo partijos, šiemet praradusios parlamentinės partijos statusą, narės Šiaulių taryboje. Nemenką viešojo administravimo patirtį turinčios politikės puikiausiai derėtų A. Visocko komandoje. Stabilizuotų situaciją miesto merijoje bei įžengtų į Šiaulių istoriją kaip racionalų pradą išsaugojusios moterys, norinčios kurti, o ne griauti. Tačiau gal jos turi kitokių planų ir staiga pataps žaliosiomis ir suvalstietiškės ar pasislinks dar arčiau judėjimo „Už Šiaulius“? Kitas klausimas, kiek jos ten bus įtakingos.

Talentingasis oratorius bei prie politikos virtuozo V.Čerčilio kadaise save gretinęs Šiaulių opozicijos lyderis Alfredas Lankauskas irgi turi puikią uoslę kurlink slinkti. Be to, ir EP narys Rolandas Paksas nebeturi laiko teniso partijai… Ir Tvarkos bei Teisingumo vis mažiau ir mažiau mūsų Parlamente. Vos 5,33 proc. O ką daryti elegantiškai jo kolegei Daivai Matonienei, visą praėjusią kadenciją taip dailiai vakariniu makiažu Aplinkos ministerijoje švietusiai? Kur moteriška nuojauta politikoje pasidėjo, jei ir D.Matonienė vykdomosios valdžios posto siekia revoliuciniu keliu? Jei neprisimins derybinių įgūdžių, irgi teks įgyti patirties bent jau pažaliuoti… Kiek susitrauks TS-LKD ir Liberalų sąjūdžio frakcijos, jei bus pasirinktas priešlaikinių Šiaulių tarybos rinkimų organizavimas, spėlioti sunku. Tačiau apie dabar turimą šių partijų mandatų skaičių svajoti nedraudžiama, bet brandiems politikams nebe laikas pasakomis tikėti…

Taigi, šiauliečių politinis meniu – nėra kuklus. Galima likti su mero Artūro Visocko komanda ir dirbti miestui kaip iki šiol bei dar geriau.

Paburkime iš kavos tirščių

Galima ploti opozicijos cirkams, džiaugtis perversmais kaip detektyviniais reginiais ir palaimingai laukti tarybos paleidimo, tiesioginio valdymo įvedimo ir naujų rinkimų. Praėjusios kadencijos seimas kiek sustiprino tiesiogiai rinktų merų pozicijas, kad kiekviena partinė vietos tarybų dauguma, neperlipanti per besotes ambicijas, lengvai nebedestabilizuotų politinės situacijos regionuose.

Jei Šiauliuose rinktieji ryšis išbandyti pirmalaikius rinkimus, reginių padaugės. TV ekranuose ir kitose masinės informacijos priemonėse ryškiai sužibės pernai mero rinkimus prapylęs Valerij Simulik. Jo spindesį paryškins dvi alinančio blizgelio politinės mega žvaigždės – Ramūnas Karbauskis ir Saulius Skvernelis. Politiniuose žaidimuose toleruojama mažne tas pats, kas meilėje ir kare, todėl sulauksime ir šventosios Žakarių šeimynos in corpore sugrįžimo su visais juos lydinčiais akylaisiais vairuotojais.

Daug visokių scenarijų politikai gali prikurti. Ir beveik visi jie bus arba nepigūs, arba nedori eilinių rinkėjų atžvilgiu. Bet kuris perversmas kainuos, nes bus leidžiami biudžeto, t.y. mokesčių mokėtojų pinigai. Bet kuri politikų rokiruotė, bet kuris pasilakstymas po partijas rinkėjų bus pastebėtas tik tuomet, kai jie, eilinį kartą balsavę už permainas bei normalesnį gyvenimą, išsiaiškins, kad dalyvavo politinių perbėgėlių akcijoje „tie patys už tą pačią mulkinimo kainą“…

Veidmainiškas pareiškimas

Baigdama privalau prisipažinti, kodėl Šiaulių Tarybos opozicijos lyderio Alfredo Lankausko viešą pareiškimą, perskaitytą gruodžio pirmosios posėdyje, pavadinau veidmainišku. Jame naujosios daugumos – Denio Michalenko, Pranciškaus Trijonio, Reginos Kvedarienės, Juozo Pabrėžos, Andriaus Šedžiaus, mamos ir sūnaus Žakarių, Angelės Kavaliauskienės, Daivos Matonienės, Justino Sartausko. Arūno Rimkaus, Aurimo Lanko, Artūro Kulikausko, Danguolės Martinkienės, Gedemino Vyšniausko bei Zinos Žuklijienės – vardu teigiama: „Šiaulių savivaldybės tarybos veiklą grįsime bendražmogiškųjų ir krikščioniškosios moralės principais, vadovausimės protingumo, pragmatiškumo ir padorumo kriterijais, dirbsime miesto ir jo žmonių labui, pritarsime visiems miestui reikalingiems, argumentuotiems ir išmintingiems sprendimams“.

Didžioji dalis iš šio sąrašo jau kadencijos pradžioje įrodė, kad gali sabotuoti tarybos kvorumą, tyčiotis, trukdyti priiminėti miestui svarbius sprendimus, nekviesti visuomenės į aktualių klausimų aptarimus ir pan. Kita dalis – savo veikla taip „įsiamžino“, kad tiesioginiuose merų rinkimuose liko už rinkėjų pasitikėjimo borto. Treti – nemokamai maitinosi verslininkų sąskaita, kol buvo tiesiogine šio žodžio prasme išmesti iš restoranų arba keistai „talkininkavo“ bankrutuojančiam „Žiburio“ knygynui, pasiimdami knygų, bet „pamiršdami“ už jas susimokėti… Šiaip ar taip, šį sąrašėlį derėtų įsiminti ir daugiau nebalsuoti už tas personas, kurios kelia sumaištį ten, kur nėra jokios nusikalstamos ar bent panašios veiklos, o vien tuščias politikavimas, perversmų organizavimas ir skandalai Advento metu.

Ir visa tai, naujieji daugumiečiai, jūs vadinate krikščioniškosios moralės principais?

P.S. Atsiprašau, kad šias įžvalgas buvau priversta parašyti rimties, apmąstymų ir susikaupimo metu – per Adventą. Situacija Saulės mieste tokia, kad nepareikšti savo pilietinės pozicijos negalėjau.