Šiaulių Apygardos teisme netrukus baigsis kaltinamųjų apklausos, bet jau dabar aiškėja, kad teisiamieji organizuota grupe tapo, manau, ne be pačių ikiteisminio tyrimo pareigūnų pastangų juos sugrupuoti. Tikiu, kad neilgai trukus viešumą pasieks ir pavardės tų, kurie „sudarė sąlygas“ jėgos struktūroms formuoti mistines „gaujas“, grupuotes ir pan., kad pedofilijos byla tebevadinamame procese bei išvestiniuose nagrinėjimuose sustiprėtų vaizdelis, kiek daug reikėjo pastangų nubausti… nedorėlius, pasikėsinusius net į valstybės pamatus, nors iš tiesų milžiniškos teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnų pajėgos, kaip tąkart praregėjusi mūsų Prezidentė sakė, „neadekvačios“, mestos taikiam pilietiniam protestui užgniaužti.
Visi kol kas Šiaulių Apygardos teisme liudiję vadinamosios organizuotos Garliavos grupės dalyviais laikomi žmonės teigia, kad jokio organizavimo nebuvo. Žmonės stichiškai, spaudoje, TV ar socialiniuose tinkluose išvydę informaciją apie nuskriaustą vaiką, suplūdo į Garliavos Klonio akligatvį. Jie net prisipažįsta vienas kitą įtarinėję „specialiaisiais struktūrų agentais esant“. Dėl tokių ir panašių įtarimų dalis mergaitės gynėjų iš Klonio pasitraukė nusprendę, kad neverta klausytis įžeidinėjimų. Jie net nepamąstė, kad tai gali būti pilietiškų žmonių, dar net nespėjusių susitelkti, skaldymo pradžia. Tai tęsėsi ir vėliau, jau ikiteisminio tyrimo metu, kiršinimai peraugo į grasinimus ir melą, neva apklausiama N.Venckienė juos išdavusi.
Be to, paaiškėjo, kad dirbtinai į mistinę „grupuotę“ sugrūsti žmonės vienas kito net nepažinojo, tik kai kuriuos buvo matę TV ekranuose, socialinių tinklų profiliuose, t.y. viešojoje erdvėje. O susipažino jie tik… Šiaulių Apygardos teisme. Bylos nagrinėjimo metu kai kurie prisipažino, kad pyko ant Audronės Skučienės, juos nuolat iš Klonio akligatvio vaikiusios ir prašiusios nestovėti prie Venckų ar Kedžių namų.
Taigi nė vienas jau liudijęs ar teisme jau „atlikęs kaltinamojo išpažintį“ nepatvirtino, kad Garliavoje veikė kokia nors organizuota grupė, ką nors sekė, juolab, kad jiems vadovavo moteris. G. Aidukas, G.Banaitis, R.Ščiglinskas ar A.Lobovas purtėsi vien klausimą išgirdę, ar gavo kokius nors nurodymus iš A.Skučienės ar N.Venckienės.
Šie žmonės kalti tik dėl vieno: tada buvo naivūs individualistai, kiekvienas atskirai tikėjęs, kad tik jis geriausiai žino, kaip galima padėti staiga visos Lietuvos dukra tapusiai mergaitei. Ir dabar Šiaulių Apygardos teisme kai kurie jų savo dalyvavimą Garliavos įvykiuose tiek sureikšmina, kad, regis, tik Lobovas, Ščiglinskas ar Aidukas galėjo iš esmės pasipriešinti per vaiko likimą buldozeriu važiuojančiai sistemai.
Todėl net aš ir tada, stebėdama įvykius Garliavos Klonio akligatvyje iš arti, ir dabar, sėdėdama paskutinėje kėdžių eilėje Šiaulių Apygardos teisme, galiu paliudyti: nėra, nebuvo bei negalėtų būti jokių organizuotų grupių, nes, ūkiškai tariant, labai jau visų kaltinamųjų charakteriai skirtingi, kad sutelktai veikti galėtų. O ir lyderio nerasta…
Į organizuotą grupę juos subūrė ikiteisminio tyrimo iniciatoriai bei tyrėjai dėl vienos kaltinamuosius vienijančios savybės – beveik visi turi turto [yra net milijonierių – aut. past.] nukentėjusiais save įvardijusių asmenų pateiktiems civiliniams ieškiniams tenkinti. Tad gal Šiaulių Apygardos teisme šiuo metu yra bandoma nuteisti „dirbtinai suburtą grupę asmenų, galinčių patenkinti pasipelnyti siekiančiųjų komercinius interesus“?
Susipažinkime: Kaltinamojo Gintaro Banaičio apklausa teisme
Buvęs pareigūnas. Dabar verslininkas. Gyvena Kaune. Turi nekilnojamo turto Laikinojoje sostinėje ir pajūryje.
G.Banaitis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d. ir 167 str. 1 d.
Išvertus į visiems suprantamą kalbą, G.Banaitis „kaltinamas tuo, kad veikdamas Audronės Skučienės ir asmens N.V., kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, suburtoje organizuotoje bendrininkų grupėje bei joms vadovaujant – su Gediminu Aiduku, Dariumi Kaminicku, Andrejumi Lobovu, Vitalijumi Keršiu, Renaldu Ščiglinsku, asmeniu T.S., kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, Violeta Banaitiene, Rimantu Stanislovu Rinkevičiumi, Raminta Baltuškiene, Jūrate Noreikaite, Vaidu Šidlausku ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, susitaręs daryti kelis ir daugiau nusikaltimų – kaip vykdytojas, 2012-03-29, 17.15 val., automobiliu „Toyota Land Cruizer“ […], atvyko prie namo…“, kuriame yra antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontora, „vaikščiojo apie kontoros langus ir stebėjo, kas vyksta viduje“, o po to „dar įvairiose Kauno gatvėje vis susitikdavo su Policijos departamento automobiliu, kuris iš antstolės kontoros vežė L.Stankūnaitę. Tyrėjai mano, kad taip G.Banaitis stebėjo L.Stankūnaitės privatų gyvenimą ir sekė antstolę tam, kad po to informuotų savo žmoną Violetą Banaitienę, o ši, kuri tuo metu budėjo Garliavoje įkurtoje “pasipriešinimo stovykloje”, jo pasakojimus perduotų A.Skučienei bei asmeniui N.V.
Dėl šito epizodo G.Banaitis paaiškino, kad jam pateikti kaltinimai prieštarauja LR Baudžiamojo kodekso 219 str. 3d., nes neatitinka tikrovės. Ir prašo teismą, kad pateiktų jam klausimus.
Teisėjas R.Jurgaitis: Ar pažįstate Skučienę ?
Kaltinamasis G.Banaitis: Įrašytas į grupę teisme, susipažinau. Bylą išstudijavau. Joje nėra fakto, kad pažinau A. Skučienę ar asmenį N.V.
Į klausimą, ar pažįsta kitus Garliavos istorijos dalyvius, G.Banaitis paaiškino, kad „A.Lobovą pažįsta iš televizijos. Atsivertusį Martinavičių [Šiaulių Apygardos teisme atsisakė ikiteisminiame tyrime teiktų liudijimų – aut.past.] pažįsta kaip liudytoją.“
Dėl epizodo apie savo važinėjimus ar vaikščiojimus pro antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontorą, G.Banaitis paaiškino, kad jis nematė, kad kontora būtų aptverta STOP ženklais. Be to, visai netoli esąs jo sandėlis, kuris pasiekiamas tik vieninteliu keliu, t.y. važiuojant ta gatve, kur yra antstolės kontora.
G.Banaitis paliudijo, kad jį „buvo sustabdžiusi policija, tikrino, apieškojo, klausė, ar turįs ginklą“. Kaltinamasis klausė pareigūnų, „kodėl jo neįspėjo, kad ką nors pažeidė“.
Teisme G.Banaitis paaiškino, kad kaltinamajame akte nurodytą dieną nuo 16 iki 21 val. buvo tame kvartale, kuriame, likimo ironija, yra jo nuosavybės – 1880 metais statytas pastatas ir antstolės Sonatos Vaicekauskienės kontora.
„Kiekvieną pavasarį šitą pastatą paremontuoju. Ir tą dieną atvežiau du darbininkus. Jau 14 ar 15metų esu fondo „Tėvo namai“ savanoris, dabar išrinktas viceprezidentu. Fondas globoja buvusius kalinius, kurie neturi, kur gyventi, suteikia jiems darbo“, – prisiminė G,Banaitis.
Kaltinamasis teigė, nurodytą dieną dar netikėtų rūpesčių turėję, nes vienas iš darbininkų pabėgo iš laikinos darbo vietos ir išsinešė G.Banaičio namo raktus.
Tame pat „ginčo“ kvartale yra „Laukine darbo birža“ vadinamas objektas – Soc.rūpybos skyrius, tai G.Banaitis pirmiausia ten ir puolė savo pabėgėlio ieškoti.
Galėtume įtarti, kad vyro kasdienis darbas bei rūpesčiai, zujant po šį Kauno miesto kvartalą, pasitarnavo sekimo ar privataus gyvenimo stebėsenos bylą kurpiantiems. Tik klausimas, kas labiau buvo stebimas ar sekamas ?
G,Banaitis teismui paliudijo, kad jokių antstolių ar stankūnaičių nepersekiojo, neturėjo ir nerinko duomenų apie privatų S.Vaicekauskienės gyvenimą. „Visi kaltinimai „remiasi“ mobiliųjų telefonų buvimo viena“, – teigė apklausiamasis. Ir kaip buvęs pareigūnas paaiškino: „Tyrimas bandė mane „pririšti“ prie kuriamos situacijos.“
Įdomiai kaltinamajame akte aprašomas sutuoktinių Banaičių bendravimas telefonu – esą vyras skambino Garliavoje „pasipriešinimo stovykloje“ budinčiai žmonai Violetai ir neva pranešė apie „surinktus duomenis“. Tačiau telefoninių pokalbių išklotinė byloja apie žavų šios šeimos atstovų pokalbį, kai vyras klausia, „kur esi, ką veiki?“, o žmona atsako „namuose, geriu kavą“.
Tą dieną, kai namuose mėgaudamasi kava Violeta Banaitienė ruošėsi gimtadienio vakarėliui, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ją „įkurdino“ mistinėje „pasipriešinimo stovykloje“.
Ir tai, beje, ne vienintelis Kauno prokuratūros tris kartus tikslinto kaltinamojo akto kuriozas.
Paskutinėje, 2016 m. kovo 15 dienos, versijoje esama įdomių nesutapimų dėl organizuotos grupės sudėties. Tarkime, klaipėdietė Tatjana Borovec kaltinama nusikalstamai veikusi kartu su Violeta ir Gintaru Banaičiais, o šiems pateikiamuose kaltinimuose T.Borovec iš organizuotos grupės kažkur jau „prašampa“.
Šioje vietoje neįmanoma neprisiminti mūsų tautos išminties „Skubų darbą – velnias renka“, todėl įdomu, kaip į tokias detales reaguos Šiaulių Apygardos teismas.
Laukite apklausų tęsinio