Pirmoji dalis – ČIA, antroji – ČIA.
Gedimino Aiduko apklausa Šiaulių Apygardos teisme
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodoma, kad jis turi aukštąjį išsilavinimą bei dirba AB „Kauno alus“ sandėlininku.
G.Aidukas yra kaltinamas organizuotoje grupėje, kurioje tarsi „susidubliavęs „veikė kartu su „Gediminu Aiduku ir kt. […]“ A. Skučienės ir N.V vadovaujamas. Be to, prokuratūros patikslintame trečiajame kaltinamojo akto variante, kaip ir sutuoktinių Banaičių atveju, klaipėdietė T.Borovec „veikė“ su G.Aiduku, tačiau šiam vyrui surašytame kaltinime, T.Borovec ir organizuotos grupės „išnyksta“.
Tokie netikslumai, 2016 m. kovo 15 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Poškienės pasirašytame dokumente – nebejuokingi, o demonstruoja neatsakingą, nerimtą, atmestiną darbą. Pagal šį „jovalinį“ popierių griaunami žmonių gyvenimai, žlugdomi verslai, Anapilin išginami silpnesnių nervų piliečiai?
Kodėl pagal tokį „sujauktą“ kaltinamąjį aktą teisėjai pradėjo nagrinėti bylą? Ar gynybą sąmoningai nepastebėjo „organizuotos grupės“ personalinės sudėties „svyravimų“?
Kas galėtų atsakyti į šiuos klausimus? O gal Lietuvoje įsigaliojo Laisvės premijos laureatės Nijolės Sadūnaitės precedentas – klauskit, ko norit, o mes valdžioje patylėsim?
Taigi, pagal keistai pateiktus kaltinimus, neaiškiai organizuotoje grupėje, tyrimo nenustatytu laiku, tačiau „susitaręs daryti kelis ir daugiau nusikaltimų- kaip vykdytojas, tyčia kartu su D.Kaminicku laikotarpiu nuo kaip vykdytojas, tyčia kartu su D.Kaminicku laikotarpiu nuo 2010-05-14 iki 2011 m. spalio mėnesio pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku automobiliu „VW Multivan“ […]“ vyko į vieną Kauno rajono kaimą, kur gyveno A.Ūso šeima ir „iš minėto automobilio stebėjo namą bei kiemo teritoriją, tokiu būdu neteisėtai rinko informaciją“ apie A.Ūso ir jo šeimos privatų gyvenimą.
Be to, G.Aidukas kaltinamas, kad 2011 metais, tiksliau nenustatytu laiku, jis tokiu pat būdu Kaune rinko informacija apie L.Kraujutaitienę ir jos šeimos narių privatų gyvenimą, stebėdamas namą bei kiemo teritoriją.
Apie pateiktus kaltinimus G.Aidukas paaiškino, kad jis Garliavoje atsirado tik po pirmojo nesėkmingo mergaitės ėmimo, 2012 metų gegužę. Iki tol šią istoriją jis sekė viešojoje erdvėje. Matė teisėsaugos neveikimą bei politikų elgesį. „A.Ūsas irgi buvo politikas, tuo metu – Darbo partijos narys,“ – sakė vyras.
Nei su A.Skučiene, nei su N.Venckiene G.Aidukas nebendravo, su A.Kaminicku persimesdavo vienu kitu žodžiu. Jokios grupės nebuvo.
Kaltinamajame dokumente nurodytame kaime, kur gyveno A.Ūso šeima, G.Aidukas buvodavo dažnai, nes tuo metu vienoje įmonėje dirbo vadybininku ir lankydavosi pas verslo partnerius. Jokios informacijos nerinko, nieko nestebėjo. Laukuvos gatvėje nėra buvęs.
Į klausimą, ar vykdė kaltinamosios Ramintos Baltuškienės pavedimus, atsakė, kad turėjo filmavimo įranga, o moteris „prašė užfiksuoti Kedžių namo šturmą bei mergaitės ėmimą. Iki to laiko nebendravome.“
Į prokurorės Poškienės klausimą, ar G.Aidukas yra lydėjęs mergaitę į susitikimus su mama, atsakė teigiamai.
R.Poškienė: „Ar žinote, kad Venckienė ir Skučienė laikė jus spec. tarnybų agentu? Kaip reagavote?“
G.Aidukas: „ Sakė kažkas iš gatvėje buvusių žmonių. Reagavau normaliai.“
Baigdamas liudijimą Šiaulių Apygardos teisme G.Aidukas pareiškė, kad nesutinka su jam reiškiamais civiliniais ieškiniais. Ir pridūrė: „Esam politinio žaidimo įrankiai. Ši byla yra piliečių įbauginimui. Prašau mano parodymus tikrinti melo detektoriumi.“
Dariaus Kaminicko apklausa Šiaulių Apygardos teisme
Dirba UAB „Magnolija“ statybos remonto specialistu.
Darius Kaminickas irgi kaltinamas tuo, kad veikė organizuotoje grupėje, kurios sudėtis labai „nestabili“ – joje irgi nebeįvardijama Tatjana Borovec [Informacija iš prokuratūros trečiąjį kartą patikslinto kaltinamojo akto: T. Borovec „veiklos“ grupėje Darius Kaminickas yra – aut.past.]. Tačiau šis kaltinamasis pagal anksčiau minėtą dokumentą „veikė“ dar su dviem asmenimis – Jūrate Noreikaite bei Vaidu Šidlausku. Du pastarieji Šiaulių Apygardos teisme buvo apklausti kaip …liudytojai, tai, matyt, kažkaip iš tos organizuotos grupės… „paspruko“. O gal tyrėjams nepavyko jų pritempti iki kaltinamųjų statuso, tačiau dėl skaičiaus prokuratūros kaltinamajame akte juos paliko?
Taigi, Darius Kaminickas, „plaukiojančioje“ organizuotoje grupėje su įvardintais ir nenustatytais asmenimis“ susitaręs daryti kelis ir daugiau nusikaltimų – kaip vykdytojas, tyčia kartu su G.Aiduku laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 14 dienos iki 2011 m. spalio mėnesio, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, sistemingai“ vyko į Kauno rajone esantį Noreikiškių kaimą. Anot bylos dokumentų, abu vyrai , sėdėdami automobilyje, „stebėjo namą bei kiemo teritoriją“ ir „tokiu būdu neteisėtai rinko informaciją“ apie A.Ūso šeimą.
D.Kaminickas Šiaulių Apygardos teisme paaiškino, kad Garliavoje, Klonio akligatvyje, jis budėjo nuo pat pradžių, nes buvo įdomu. A.Skučienę jis pažinojo. Vyras stebėjo įvykius, nes tikėjo tada bei dabar tiki, kad Kedžių šeima yra nekalta, nukentėjusi ir teisi.
Į teismo klausimą, ar buvo Noreikiškių kaime, atsakė teigiamai, nes, kaip ir G.Aidukas, vyko ten darbo reikalais. Kaltinamasis pridūrė, kad „ten visi namai yra vienodi, todėl ieškodamas reikiamo, negali žinoti, kad prie Ūso namo sustoji.“ Anot jo, jokių sekimų ar stebėjimų nereikėjo, nes apie viską skelbė, rašė ir rodė žiniasklaida.
D.Kaminickas sakė, kad budėdamas Garliavoje, bendravo su A.Skučiene, V.Keršiu, sutuoktinių Banaičių akyse nėra matęs, o R.Ščiglinsko nemėgo, nes galvojo, kad šis yra specialusis agentas. Ir prisiminė, kad „Borovec pasirodė po pirmo ėmimo. Pyragų atveždavo.“
Kaltinamasis paaiškino, kad Klonyje dažnai tarpusavyje ar telefonais aptarinėjo publikacijas laikraščiuose, TV laidas. D.Kaminickas priminė, kad byloje yra R.Janutienės laidos filmuotas įrašas, kuriame matosi G.Černiausko namas.
„Internete buvo visokios medžiagos apie klinikose esančią nunuodytą mergaitę“, sakė apklausiamasis, todėl viešoje gydymo įstaigoje buvo besidominčių, ar nėra padarytas nusikaltimas.
Šiaulių Apygardos teisme liudijęs Sigitas Martinavičius kelis kartus pakartojo, kad Klonio akligatvyje budėjusio D.Kaminicko misija buvo viena – saugoti mergaitę, todėl natūralu, kad po jos paėmimo iš gimtųjų namų kaltinamasis domėjosi, ar ji gyva, ar sveika. „Domėčiausi ir dabar,“ – patikino vyras.
„Aš nieko nesekiau, nestebėjau,“ – kelis kartus pakartojo D.Kaminickas. Ir retoriškai klausė: „Ką galima sužinoti, žiūrint į namą?“
Nors Tatjanos Borovec nėra toje grupėje, pagal kurią reiškiami kaltinimai D.Kaminickui, tačiau jie abu ir A.Lobovas kaltinami mergaitės ieškoję Palangoje. Tačiau tų ieškančiųjų pajūryje buvo minios, nes žiniasklaida ir Fb tarsi skatino žmonių viltis surasti taip skausmingai valstybės vardu pagrobtą vaiką. „Lobovą Garliavoje mačiau du kartus. Su juo nebendravau“, – prisiminė mergaitės gynėjas.
Apie ikiteisminio tyrimo medžiagą D.Kaminickas sakė: „Parodymai visų identiški. […] Daug keistų. Man buvo sakoma: atsisakysi liudyti, pats tapsi kaltinamuoju. […] Gecevičienė pasirodė maloni moteriškė, bet kai parodė užrašytus liudijimus, atsisakiau pasirašyti“.
Ir tapo kaltinamuoju.
Šiaulių Apygardos teisme D.Kaminickas atsisakė savo ikiteisminiame tyrime „draugiško pokalbio su tyrėja A.Gecevičiene“ metu pateiktų liudijimų.
„Mes čia [teisme – aut.past.] tik dėl politikos esam. Aš tapau Drąsos kelio partijos nariu. Jokiose nusikalstamose grupėse nebuvau“, – baigė apklausą D.Kaminickas.
Renaldo Ščiglinsko apklausa Šiaulių Apygardos teisme
Kaunietis, individualios įmonės „Customs Consuling“ savininkas
Ir R.Ščiglinskas pagal kaltinamąjį aktą dalyvavo gana keistoje neva A.Skučienės vadovaujamoje grupėje, kurioje irgi nebeliko T.Borovec, bet įrašyti du, regis, sutikę liudyti žmonės, todėl netapę kaltinamaisiais.
Garliavos įvykiuose dalyvavo nuo pat pradžių, žiniasklaidos pranešimų sudomintas. Socialiniame tinkle Fb A.Kuznecovatė, M.Kuprevičius kvietė žmones atvykti gelbėti vaiko. Kaltinamajam atvykus, Klonio gatvėje tuo metu jau buvo 2000–3000 žmonių. Iš tyrimo pareigūnų į organizuotą grupę suburtų žmonių vieną kartą matė A.Lobovą, D.Kaminicką. Vėliau pastebėjo ir T.Borovec. „V.Keršis – legenda. Jis ten gyveno. Visiems prasiskolino. Tai maistui, tai rūkalams. Ir man yra skolingas,“ – pareiškė R.Ščiglinskas. Bei teismo salėje kreipėsi į skolininką: „Kada atiduosi skolą. Turiu liudininkų.“
„Tai koks ten buvo Jūsų vaidmuo?“ – paklausė teisėjas R.Jurgaitis.
„Ten nebuvo spektaklis, kad būtų vaidmenys. Stichiškai susirinko žmonės. Niekas tos veiklos neorganizavo. Jei būtų organizuota veikla, nebūtų lengvai mergaitės paėmę. Ten būdavo dienų, kai po penkis tūkstančius automobilių suvažiuodavo“, – greitakalbe išbėrė R.Ščiglinskas.
Tris kartus tobulintame kaltinamajame akte teigiama, kad jis kaltinamas tuo, jog nuvyko į ritualinių paslaugų salę, kur buvo pašarvoti A.Ūso palaikai, ir neturėdamas „motyvacijos pagerbti velionį A.Ūsą ir užjausti jų artimuosius, bet tikslu tęsti jų stebėjimą ir persekiojimą, neteisėtai fotografavo A.Ūso palaikus bei rinko informaciją apie šarvojimo salėje buvusius ir gedinčius velionio artimuosius, tokiu būdu neteisėtai rinko informaciją apie A.Ūso šeimos ir artimųjų privatų gyvenimą“.
Dėl šio epizodo Šiaulių Apygardos teisme R.Ščiglinskas paaiškino, kad jis buvo lauke, drauge su kitais žiniasklaidos atstovais. „Klonyje niekas netikėjo, kad Ūsas mirė. Gal aštuoniomis mašinomis važiavo žmonės įsitikinti,“ – sakė Garliavos istorijos metraštininku pramintas vyras. Daug to meto R.Ščiglinsko nuotraukų spausdino įvairūs leidiniai, jos buvo patalpintos socialiniuose tinkluose.
Ikiteisminio tyrimo apklausose, priešingai nei D.Kaminickui, šiam kaltinamajam tyrėjai malonūs nepasirodė: „Suko panosėje antrankius. Įvarė stresą, tai tuos parodymus neskaitęs pasirašiau.“
Matyt, dėl tos priežasties, kaltinamajame akte nenurodoma nei kada tiksliai, nei kaip [kokioje nors mašinoje ar ant gatvės stypsodamas – aut.past.] R.Ščiglinskas rinko informaciją apie advokatės L.Kraujutaitienės bei jos šeimos narių privatų gyvenimą, stebėdamas jos kontorą ar namus. Šis kaltinimo epizodas tokiais baltais siūlais siūtas, kad tokius dokumentus skaitant reikia pasitikslinti, ar dar ES valstybėje gyvename.
Teisėjas R.Jurgaitis: „Ar jūs žinojote, kad mergaitė yra saugoma?“
Toks klausimas kaltinamajam buvo pateiktas, prašant pakomentuoti jo veiksmus prie „Timėjo“ kavinės.
R.Ščiglinskas: „Aš ir dabar padaryčiau tą patį. Jei stovėdamas čia, teismo salėje, per langą pamatyčiau kiemu einančią Stankūnaitę su mergaite. Nufotografuočiau, kad parodyčiau Andriui [Lobovui – aut.past.], kad jo dukra gyva. O jūs galėtumėte mane bausti. Be to, tada apsauga nedraudė fotografuoti, nė ranka nemostelėjo. Iš kur man žinoti, tai buvo apsauginiai ar Stankūnaitės kavalieriai.“
Dėl kaltinimo, kad „viešai ragino smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – nuversti teisėtą valdžią ir šiems tikslams kurti ginkluotas grupes“. Kaltinamajame akte pateikta tokia citata: „Kas vyksta toje Lietuvoje? Sakau – nachren! Maidano Lietuvoje reikia! Išsprogdinti visas vyriausybes ir parlamentus ir pastatyti iš naujo“. R. Ščiglinskas paaiškino: „Kalbėjau susinervinęs su kažkuo telefonu. Nuvarė mane į bankrotą, iškėlė 11 bylų, išvežė 20 firmos kompiuterių, kuriuos grąžino po dvejų metų. Aš buvau pasiturintis žmogus. Tai tą telefoninį pokalbį perkėliau į Fb. Turiu ligonę motiną ir dirbu. Negalėjau susipažinti su byla, todėl prašau padaryti visos bylos kopiją. Sako, kad tai kainuos apie 1500 Eur. Sumokėsiu ir turėsiu prisiminimui. Su man pateiktais ieškiniais nesutinku. Nematau savo kaltės. Gera širdimi atėjau į Klonio gatvę. Daug praradau. Auga nauja, sąmoninga karta. Ateis kiti rinkimai.“
Paskutinieji R.Ščiglinsko sakiniai rodo, kad žmogus tiki demokratiniu valstybės atsinaujinimu rinkimų keliu. O šis paskutinysis pasikėsinimo į valstybės pamatus kaltinimo epizodas liudija, kad Lietuvos tyrėjai akivaizdžiai užsiciklino ir niekaip negali pamiršti „teroristės Kusaitės“ bylos precedento. Šiaulių Apygardos teisme niekas, net tyrėjai, nepateikė įrodymų, kaip sukurs ar jau sukūrė ginkluotas grupes subankrotintas kaltinamasis. Be to, jei jau pažodžiui panagrinėtume R.Ščiglinsko žodžius, tai pastatų išsprogdinimais, jei tokių pasaulyje atvejų ir būta, dar niekam nepasisekė pasikėsinti į suverenios valstybės pamatus.
R.Ščiglinskas Šiaulių Apygardos teisme prisipažino, kad kartais savo nuveiktus darbus perpasakodamas kitiems telefonu ar viešojoje erdvėje galėjo kiek susireikšminti. Tačiau paskutiniuoju kaltinimu prokuratūra iš jo sukūrė tikrą XXI amžiaus Tadą Blindą.