Perskaičiau Algimanto Šindeikio straipsnį „Kas yra tikroji penktoji kolona?“, paskelbtą jo leidžiamame žurnale „Veidas“, ir susimąsčiau. Ryžausi gana kritiškai pažvelgti į save, Lietuvos Sąrašo Tarybos narę, ir negailestingai įvertinti, kas aš vis dėlto esu.
Nei sovietmečiu, nei Nepriklausomoje Lietuvoje neieškojau sau vietos teisėje ar psichiatrijoje, t.y. nesiekiau būti įtakinga, apžėlusi privilegijomis ar spaudos rėmimo fondo subsidijomis, jei mano rašinių kartais Tauta neskaitys. Nemanau, kad esu, kaip teigia buvęs EBSW vadovo Gintaro Petriko patikėtinis (kol kas nerodysim pirštais, kuris), „inteligentų maištininkų“ atstovė, siekianti „išreikšti savo požiūrį į šalies Konstituciją“. Tačiau tikrai esu Lietuvos Respublikos pilietė, turinti kartu su kitais piliečiais visas Tautos suvereno galias, kurios yra įtvirtintos pagrindiniame šalies įstatyme ir kurių nevalia laisvai traktuoti net Konstituciniam Teismui, nei disertacijos „Žodžio laisvė ir kitos Konstitucinės vertybės: pusiausvyros nustatymo problemos“ autoriui.
Mano įsitikinimu, savo straipsnyje „Kas yra tikroji penktoji kolona?“ teisės mokslų daktaras A. Šindeikis „pametė“ savo moksliniame darbe ieškotą balansą tarp žodžio laisvės ir kitų Konstitucijos vertybių. Autorius čia tiek nusipostringavo apie neva iš Konstitucijos kylančius reikalavimus, kad ir pats pakibo virš debesų greta ten skrajojančio Konstitucinio Teismo. Kaip žinoma, pastarasis „atėmė“ iš suvereno teisę spręsti svarbiausius Tautos išlikimui klausimus, o įsismaginęs A. Šindeikis priskyrė vos ne diktatoriškas galias šios struktūros atstovams – buvusiems jo mokslinės disertacijos vertintojams, mieliems oponentams ar kitaip prijaučiantiems. Cituoju: „[…] 1992 m. referendume patvirtinome Konstituciją. O Konstitucinis Teismas turi pareigą kontroliuoti, kaip pati tauta ir valstybės institucijos to laikosi. Tai taip pat įtvirtinta Konstitucijoje“. Drąsiai būtų galima siūlyti: tam, kuris Konstitucijos 102 straipsnyje ar 105 straipsnyje ras Konstituciniam Teismui suteiktą galią „kontroliuoti tautą“, bus perrašytos iš biudžeto remiamo beveidžio žurnalo akcijos, idant leidinys tokių pretenzingu pavadinimu bent pasipudruotų.
Taigi už kokios kolonos slepiasi pats Algimantas Šindeikis, minėtame straipsnyje įžeidinėdamas mokslininkus, laisvuosius menininkus – visus tuos, kuriems nesvetimos tiesos paieškos ir orus pilietiškumas, vadindamas juos „penktąja kolona“?
Dabar google paieška visažinė, tereikia nepatingėti ir įrašyti šito pono pavardę. Ir – kokių tik viražų ten nerasite…
Visų pirma, akivaizdu, teisininko, advokato, leidėjo, žurnalisto, daktaro Algimanto Šindeikio tikrai neapkaltinsi, kad nerado savo vietos gyvenime. Rado, ir, atrodo, net labai ypatingą.
Manau, ne man vienai norėtųsi, kad vieną kartą jis pats ar kas nors kitas plačiau paaiškintų, kaip suprasti 2007 rugsėjo 27 dienos lzinios.lt paskelbtą teisėsaugos informaciją: „Paskutinis asmuo, kuris matė EBSW prezidentą po 21 val., buvo jo reikalų patikėtinis Algimantas Šindeikis. Šis palydėjo į G. Petriko kabinetą kelis iki šiol nenustatytus asmenis. Manyta, kad šie žmonės ir padėjo verslininkui išvykti į užsienį“. Žinoma, geriausia būtų, jei tuo užsiimtų teisėsauga – juk vadinamajam Kauno Holdingui savo pinigus (per 344 mln. litų) buvo patikėję daugiau nei 15 tūkst. žmonių, skubėjusių praturtėti ir pasitikėjusių sukčiais. Lietuvos valstybė dėl to taip pat patyrė milijardinių nuostolių. EBSW čiuptuvai buvo ir, tikėtina, tebėra apraizgę Lietuvos valstybės struktūras, bankus, leidybines grupes, kuriose dirbo / sėkmingai „tebedirba“ koncerno patikimieji asmenys.
Įdomu, į kokias kolonas juos rikiuoja advokatas A. Šindeikis? Galima tik įsivaizduoti, kokią įtaką turėjo ir tebeturi EBSW koncerno „likutinė vertė“, jei net buvęs sovietinės Lietuvos KGB vadovas, generolas majoras Romualdas Marcinkus ten dirbo ekonominės saugos konsultantu bei saugumo ir informacijos tarnybos vadovu?
O apie tą įniršį, su kuriuo užsipultas Lietuvos Sąrašas ir pilietinis Tiesos.lt portalas, panoręs supažindinti su A. Šindeikio nuomone, galima pasakyti tik viena: atrodo, pinigo ir asmeninės naudos nesąžiningu būdu siekusiųjų patikėtiniai iki šiol negali susitaikyti su tuo, kad dar yra Lietuvoje ir padorių, demokratinę valstybę kuriančių, Konstituciją gerbiančių ir ją ginančių žmonių. Pastarieji garsiai kalba ir apie korupcinius projektus, valdžios savivalę, ir palaiko Ukrainos laisvės kovą (ir ne tik akcijomis prie užsienio valstybių ambasadų). Advokate A. Šindeiki, kodėl dėl to pykstate? O pykdamas priskiriate šiems laisviems žmonėms savosios kolonos spalvas?
Dar vienas A. Šindeikio „nuovokos“ pavyzdys, nustebinęs jo straipsnyje –pateikdamas už Seimo narį Naglį Puteikį prezidentiniuose rinkimuose balsavusiųjų skaičių, švelniai tariant, šiek kiek persistengė tendencingai perskaičiuodamas procentus nuo visų Lietuvos rinkėjų skaičiaus. Kažin ar tokiai advokato A.Šindeikio balsų skaičiavimo metodikai pritartų antrajai kadencijai išrinkta prezidentė Dalia Grybauskaitė? Juk paaiškėtų, kad už ją balsavo jokia dauguma – tik… koks ketvirtadalis Tautos.
Galėjau nevargti ir nerašyti šių savo pastebėjimų. Tačiau įžeidė parašytas chamiškas „sveikinimo“ laiškas, atsiųstas Tiesos.lt portalui per antrąsias gyvavimo metines – advokatas piktindamasis ieško ir neranda, kaip jam įprasta, daugiau žmonių, aplinkos ar juridinio asmens, kam portalas priklauso. Negi išties A. Šindeikis negali suprasti, kad tiesos paieškose ir vienas lauke karys?
Advokate, panašumų į EBSW struktūras ne čia reikia ieškoti – verčiau pasidairykite artimesnėje aplinkoje. Sovietinę KGB pakeitusi EBSW (viena iš ekonominės priedangos organizacijų?) įtvirtino Lietuvos valdžios struktūrose tiek priešiškų Nepriklausomybei veikėjų, kad mūsų valstybė niekaip nesugeba jų atsikratyti. O kol šalis skendi korupcijos vandenyne, kol arogantiški politikai ir jų svitos tyčiojasi iš savo rinkėjų, sunku auginti Lietuvos ateitimi tikintį, ją ginti pasiruošusį pilietį. Ar toks ir yra visokių patikėtinių ir jų bosų tikslas: laisvi – de jure, o sieloje – vergai de facto?
Baigsiu netradiciškai – patarimu: neduok kelio, jei sutiksi įžūlų praeityje galingo koncerno patikėtinį, o stebėk, už kokios jis kolonos pasuks…
P.S. Gal net pačiam advokatui verta kai ką prisiminti?
Liudas Lukmanas. EBSW imperijos paslaptys. XXI amžius. 2009 m. liepos 8 d.
Rimantas Varnauskas. „Vargšo filosofo“ turtai. „Lietuvos žinios“. 2009 m. liepos 23 d.