Išties – kodėl?
Atsakymo į šį, sutikite, esminį klausimą pirmiausia ieškojau pati sau, nes iki šiol vis dar nesuprantu, kodėl Šiauliuose vykstančioje civilinėje byloje, kur Meškuičių gimnazijos administracija bylinėjasi su profsąjunga dėl to, kad pastaroji nedavė sutikimo atleisti iš darbo 32 metus mokykloje lituaniste be nuobaudų dirbančios mokytojos metodininkės Lionės Sarpauskienės.
Direktorės Jūratės Jankauskienės pasamdytam privačiam advokatui Andriui Kazakevičiui viskas aišku – jis kaip mantrą teisme kartoja, neva šis procesas vyksta dėl to, kad, kaip teigiama jo sukurptame ieškiminiame dokumente, lituanistė „sistemingai žemina mokinius, iš jų tyčiojasi, žlugdo pasitikėjimą savo jėgomis bei menkina jų savivertę“.
Išties sunku tuo patikėti.
Teismų praktikoje naudojami tokie terminai – proceso šalių konkurencija, rungimasis, ginčai. Tačiau juk nebūtina eiti į teismą, – susirungti, savo poziciją ginti galima ir viešojoje erdvėje.
Todėl ir pasiūliau eksperimentą: inicijuoti viešus debatus su Meškuičių gimnazijos pasamdytu advokatu A.Kazakevičiumi, kuris atstovauja mokyklos administracijai net dviejose civilinėse bylose, iškeltoms darbuotojų profsąjungai.
Pastaroji, jau gerai pažįstama su šiuo teisininku, mat, anot organizacijos lyderės I.Tiknienės, iš devynių turėtų darbo ginčų, septynis komisijoje laimėjo profsąjunga, du baigėsi taikos sutartimis. Pasiekta po dvi pergales administracinėse bei baudžiamosiose bylose. Todėl ir dviejų naujų civilinių bylų, iškeltų gimnazijos iniciatyva, „tempimas“ jau nebestebina profsąjungiečių.
„Kratausi minties, kad advokatas A.Kazakevičius sąmoningai vilkina šias bylas, kad jos užsitęstų, o tuo pačiu ir jo honoraras atitinkamai didėtų. Manau, kad tai elementarus teisininko neprofesionalumas ir darbinio kontakto su užsakovu stoka. Priešingu atveju, nebūtų abiejose bylose tiek užsitęsę parengiamieji posėdžiai, nes vienoje jų savo parengtą ieškinį A.Kazakevičius tikslino net… tris kartus,“ – garsiai svarsto I.Tiknienė.
Teismų procesų vilkinimas – išties brangus „malonumas“. Skirtumas tik tas, kad už profsąjungos narių samdomus advokatus moka jie patys, o už gimnazijos – atlygis teisininkui galimai skaičiuojamas iš mokinio krepšelio ar Šiaulių rajono savivaldybės kišenės. Ir Meškuičių mokykloje net už kiekvieną spausdintuvu daromą kopiją pedagogai moka po 0,03 euro centus, nes direktorė Jūratė Jankauskienė yra pasakiusi, kad švietimo įstaiga neturinti pinigų, nes teismai brangiai kainuoja.
Nors… Nėra ko stebėtis. šios gimnazijos darbuotojų apetitas įlįsti į valstybės kišenę net teismo pripažintas – tuo pagarsėjo direktorės J.Jankauskienės sekretorė A. Incienė, įkliuvusi 1 proc. pajamų mokesčio be aukotojų sutikimo bepervedinėjanti į Šiaulių rajono Liberalų sąjūdžio kasą… Beje, pasirodo A.Incienės baudžiamasis teistumas niekam nekliūva ir net gimnazijos prestižo nedrumsčia!
Tačiau kas gi skatina, jei išties nėra pinigų, bylinėtis tokiose beviltiškose bylose, kaip šios dvi civilinės prieš profsąjungą? Kerštas? Pyktis? Bobiškos ambicijos? Noras papiktnaudžiauti įstatymais ir parodyti darbuotojams bei mokiniams, kas čia viršininkas?
Jeigu – TAIP, tai tokių vadovų ne tik mokyklose, bet ir galvijų fermose neturėtų būti. Nevalia savo viršenybę demonstruoti prieš silpnesnį ar žemesnę visuomeninę padėtį užimantį žmogų. Analogiškas situacijas darbo kolektyvuose labai gražiai apibūdino jau daugiau nei pusmetį gimnazijoje persekiojama bei terorizuojama mokytoja metodininkė L.Sarpauskienė: „Yra bent trys situacijos, apibrėžiančios darbdavio ir darbuotojo santykius, kai šie: a] atvirai bijo, b] rodo, jog gerbia, c] nuoširdžiai myli. Pirmuoju atveju kolektyve susiformuoja siaubo atmosfera, antruoju – žeminančio pataikavimo vadovams, trečiuoju – pagarbaus lojalumo, kai tiesiog nepatogu blogai dirbti, nes kolektyve tvyro tarpusavio pasitikėjimas. Manau, kad mūsų gimnazijai idealiai tinka pirmieji du punktai, o švietimo įstaigose turėtų vyrauti TIK trečiasis, nes mes ugdome asmenybę.“
Taigi, advokate A.Kazakevičiau, pirmoji priežastis, dėl ko Meškuičių gimnaziją palieka mokiniai, tai psichologinis mikroklimatas švietimo įstaigoje. Vien teismų ir darbo ginčų gausa mokykloje parodo, kokia nesveika darbinė aplinka šiame kolektyve, o profsąjungos laimėtų bylų ir darbo ginčų skaičius signalizuoja, kad tai administracijos kaltė – būtent jos siekis bet kokia kaina susidoroti su pilietiškais darbuotojais.
Antroji užuomina advokatui A.Kazakevičiui: Meškuičių gimnazijos mokiniai ir tėvai pavargo nuo nuolatinių įtampų gimnazijos bendruomenėje, kai mokinius net Vaikų gynimo dieną, pamokų metų, apklausinėjo policijos pareigūnai, o „protokolavo“ gimnazijos direktorė bei jos pavaduotoja. Visa tai vyko be tėvų žinios. Kas tai? Teisėsauga ir mokyklos valdžia demonstravo savo galias prieš nepilnamečius, gal net skatino tapti skundikais?
Negana to, mokiniai buvo gimnazijos administracijos apgauti, nes jiems buvo žadėta, kad tą naktį pramoginio renginio metu prieš mokytoją L.Sarpauskienę surašyti jų paaiškinimai liks įslaptinti ir niekas jų nepamatys. Dabar, ko gero, nebeliko neskaičiusiųjų tų raštų, surašytų tarsi viena galva mąstant, tarsi kažkam diktuojant, su gramatinėmis klaidomis, rodančiomis, kad ne be reikalo mokytoja spaudusi mokytis, ir ne skųstis tuo reikėtų, o tik padėkoti… Ką toks elgesys liudija, advokate? Gal… kad tokioms pedagogėms, kurios be menkiausio sąžinės graužesio net mokinius panaudoja savo kerštui, ugdymo įstaigoje ne vieta? Pagaliau, širdį reikia turėti, kad taip jaunais žmonėmis manipuliuoti… „Kalbamės vienas su kitu, kaip mums dabar reikės tai mokytojai į akis pažiūrėti,“ – guodžiasi mokiniai, sužinoję, kad lituanistė grįžo mokyklon po vasaros atostogų ir ligos. Gimnazistai sakosi po vieno iš tėvų susirinkimų neva girdėję, kad L.Sarpauskienei vis tiek bus atleista, tai ir rašė prašomus raštus.
Advokate A.Kazakevičiau, kaip galima vadinti jūsų darbdavę, šitaip supriešinusią mokinius su savo mokytoja, kuri per visą pedagoginį stažą „neužsidirbo“ nė vienos nuobaudos, tačiau sistemingai buvo apdovanojama už puikų mokinių paruošimą regioniniams ir respublikiniams konkursams? O tokių apdovanojimų Lionė Sarpauskienė turi keliasdešimt. Net prasidėjus jos pjudymui, vos ne pusę mokslo metų buvo revizuojamos lituanistės pamokos. Visos. Iš eilės. Tačiau net ir totalios apsupties sąlygomis dirbanti pedagogė ir mokiniai sulaukė tik teigiamų tikrintojų atsiliepimų.
Taigi, dėl nykaus, kalėjimo kultūrą primenančio psichologinio klimato mokykloje kalta tik už tai atsakinga administracija, o ne profsąjungos, mokiniai ar jų tėvai.
Tiesa, advokate A.Kazakevičiau, ar jus pasamdžiusi direktorė J.Jankauskienė neužsiminė, kad už mokytoją L.Sarpauskienę pasirašė 200 meškuitiškių, buvusių jos mokinių ir dabartinių moksleivių tėvų, pageidaujančių, kad ši lituanistė mokytų jų vaikus. Jums dar niekas nepranešė, kad pasklidus gandams esą L.Sarpauskienė Meškuičių gimnazijoje nebedirbs, būtent dėl to, gimnaziją palikti ketina dvi geriausios mokinės?
Suprantu, kiek čia mes „publicistiškai“ besiginčytumėme, jūsų misija, advokate A.Kazakevičiau, yra atidirbti už honorarą savo darbdavei. Todėl tik priminsiu, kad Meškuičių gimnazijoje ne tik psichologinis mikroklimatas klaikus, bet ir pats pastatas apgailėtinos būklės. Šitą pripažino net Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius G.Karklelis. Todėl dėl kiauro stogo, žiojinčių stoglangių, nereguliaraus mokyklinio autobusėlio grafiko, bendros nesaugios būklės, tėvai ir perkelia savo vaikus į kitas mokyklas. Tačiau ir už šią netvarką atsako tik gimnazijos vadovybė, laiką, energiją ir pinigus švaistanti nesibaigiantiems teismų procesams.
2016-ųjų metų Meškuičių gimnazijos veiklos ataskaitoje yra pateikiama kraupi statistika: per penkerius metus mokyklą paliko 147, arba 40,65 proc., mokinių. Todėl, advokate A.Kazakevičiau, bent mintyse atsiimkite savo paskutiniajame teisme parengiamajame civilinės bylos posėdyje pasakytus žodžius, kad Meškuičių gimnaziją mokiniai palieka neva dėl vienos mokytojos šiemet pasakytų žodžių.
Šią švietimo įstaigą, kitąmet švęsiančią 110 metų jubiliejų. žlugdo prastas administravimas, kolektyve tvyrančios vidinės ambicijos ir kerštavimai, o tai nevienareikšmiškai yra direktorės bei jos pavaduotojos nesugebėjimo profesionaliai vadovauti gimnazijai rezultatas.
Pabaigoje parašysiu šį bei tą … netikėto. Žinote, ką išgirdau susitikusi mokytoją Lionę Sarpauskienę ir pažvelgusi į jos švytinčias akis: „Aš jau pasiilgau savo mokinių“, – pasakė ji ir atsidūsėjo. Vadinasi, yra vilties, kad visi ras drąsos ir mokslo žinių dieną pažvelgs vieni į kitus tarsi pirmą kartą, ir viskas prasidės iš naujo, tarsi atvertus švarų lapą.
Belieka tik anonsuoti asmenų, kurie tarpininkavo organizuojant Šiaulių rajono valdžios, mokyklos steigėjo ir gimnazijos bendruomenės susitikimą, renginį:
ŠIAULIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS NARIŲ, ADMINISTRACIJOS
IR MEŠKUIČIŲ GIMNAZIJOS BENDRUOMENĖS DĖMESIUI
Š.m. rugpjūčio 24 dieną, ketvirtadienį, 14 val., gimnazijos 306 kabinete įvyks išvažiuojamasis pasitarimas.
Nesisteminė žiniasklaida organizuoja tiesioginę internetinę renginio transliaciją [adreso nuoroda skelbsime]. Susitikime ketina dalyvauti Lietuvos Švietimo darbuotojų profsąjungos vadovas Andrius Navickas.
Pagarbiai –
Vida Stankūnienė, Mykolas Kačinskas