Po vasaros atostogų, t.y. kelių mėnesių pauzės veikloje, nes atostogos Tautos išrinktiesiems nepriklauso, Seimo nariai kibo į darbus ir pagaliau pradėjo ruoštis kitais metais vyksiantiems rinkimams. Masinių renginių metu vis dažniau juos galima pamatyti maloniai bendraujančius su „žmonėmis iš gatvės“ ar tiesiog spaudžiančius rinkėjams rankas. Mat kadencijai baigiantis privalu bent savo bičo įvaizdį atkurti.
Nežinau, ar kitiems irgi taip pasisekė, tačiau aš gavau vieno Seimo nario laišką-lankstinuką. Pamačiusi ant pastarojo Seimo rūmų nuotrauką bei šio pastato adresą, perskaičiau adresatą – „Šiaulių miesto gyventojui“. Vietoj pašto ženklo raudonai švietė, matyt, būsimasis rinkimų lozungas UŽ POKYČIUS. Na, galvoju, agituoti rinktis kokį kandidatą – lyg dar ir ankstoka, o nuveiktų darbų ataskaitai surašyti – vokas per plonas.
Esu Šiaulių miesto gyventoja, tai nieko nelaukdama ėmiau skaityti… priminimą apie tai, kad dar 2012 metų lapkričio mėnesį mano „pasitikėjimo dėka“ jis buvo išrinktas Seimo nariu ir labai daug dirbo. Ką konkrečiai Tautai, Tėvynei ir Šiauliams nuveikė, galima sužinoti perskaičius žinią internetiniame Seimo puslapyje. Į susitikimą nekviečia – matyt, mano, kad visi likę Lietuvoje rinkėjai „pažįsta“ kompiuterį ir gali patys susižinoti. O gal net naiviai tiki, kad apie jo darbus esame jau girdėję.
Toliau dar gražiau. „Noriu ir galiu toliau dirbti Jūsų, Šiaulių miesto, visos Lietuvos gerovei. Turite idėjų, pasiūlymų, neišspręstų problemų – kreipkitės į mane“. Na, štai – praėjus trejiems iš ketverių kadencijos metų, per kuriuos rinkėjų priėmimo dieną mariose žuvį traukė, staiga ėmė ir susirūpino Lietuva, Šiauliais ir net manimi asmeniškai. Prisipažįstu – toks jautrumas sujaudino, manau, ne vieną, todėl, ko gero, strimgalviais puls apžiūrinėti asmeninę internetinę svetainę, nes čia galima rasti „nuolat atnaujinamą informaciją“ apie Seime vykdomus darbus, „labdaros ir paramos fondą bei kitą aktyvią visuomeninę veiklą“. Galėjo ir Veidaknygės profilį nurodyti, nes ten gausu seimūno nuotraukų su garbiais asmenimis, gražių žūklės laimikių bei pasigraudenimų, kad nemėgsta kokio darbštuolio kolegos.
Labiausiai sužavėjo laiško pabaiga, nes nė nemaniau, kad mano rinkimų apygardoje išrinktas Seimo narys geba taip lyriškai parašyti: „Tik veikdami drauge, galime pasiekti teigiamų pokyčių Lietuvoje, Šiauliuose, kiekvieno iš mūsų gyvenime“.
O, varge, vargeli, pamaniau sau. Na, ir kokių dar POKYČIŲ galima tikėtis, nepasikeitus rinkėjų sąmonei ir palikus tuos pačius Seimo narius dar vienai kadencijai???
Padėjau savo rinkimų apygardos Seimo nario gromatą į šoną ir žvilgtelėjau, kas geresnio viename sisteminiame portale. O ten Juras Požėla postringauja „Iš turtingiausiųjų dešimtuko aukštumų R.Karbauskis pokyčių Lietuvoje nemato“. Taip LR Seimo narys atsako į kritišką šiuo metu rinkėjo statusą turinčio Ramūno Karbauskio žodį. Juolab kad Juras Požėla yra valdančiosios koalicijos atstovas. Tačiau jeigu paklaustume eilinio žmogaus, kuris Lietuvai daugiau nuveikęs – Jurukas ar Ramūnas, manau ne vienas dar pasitikslintų: o kas tas J.Požėla? O ilgametė ir visuomenei naudinga R.Karbauskio veikla, Jurai, ne tik Naisuose žinoma.
„Pokyčiai Lietuvai reikalingi kaip oras“ teigia viena „mylimiausių“ LR Prezidentės ministrių Algimanta Pabedinskienė. Gal prisiminkime, kokie naudingi POKYČIAI jau pasiekė Tautą? Brangusis [finansine prasme] socialinis modelis tvarkyti užimtumo ir pensijų sistemas? Kaip suprantu, jau dabar visi svaigstame iš laimės, kokie puikūs Darbo kodekso POKYČIAI mūsų laukia.
„Socialinį modelį sudaro 34 įstatymai, 7 iš jų – pagrindiniai,“ – informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Ir ji teisi teigdama, kad paprastam mirtingajam susipažinti su visu įstatymų paketu sunku. Ir kad daug kartų apgautas ir visų valdžių mulkintas rinkėjas nė nesigilindamas protestuoja prieš kiekvieną norminės bazės POKYTĮ, netikėdamas, kad kas nors gali būti nuveikta ir jo asmeninei gerovei.
Tai kokios gi išvados? Ką galime padaryti kiekvienas iš mūsų, kad vyktų realūs, o ne popieriniai POKYČIAI?
Gal pradėkime keisdami LR Seimo personalinę sudėtį ir nebesiklausykime pažadų ar pagraudenimų, kad neturėdami daugumos Parlamente jie ir vėl nieko negalėjo padaryti, tai nieko apčiuopiamo ir… nedarė. Gerai, kad nors piarintis ir nemenką atlyginimą gauti sugebėjo. Ir kaupė jėgas, kad sugebėtų ir dar ketverius metus mūsų labui aukotis. Ot, vargšai.