Lietuvos Respublikos Seimas 2016-uosius paskelbė Bendruomenių metais: numatyta daugiau dėmesio skirti aktyvių žmonių, susibūrusių į nevyriausybines organizacijas, struktūriniams dariniams. Tačiau, regis, ne visuose Lietuvos regionuose visuomeniškas žmogus vietos valdžiai rūpi.
Pasidairykime po Raseinių rajoną ir patirkime, kaip Bendruomenių metus sutinka politikai „padovanoję“ savo rinkėjams chaosą – tiesiogiai rinkto mero interpeliaciją.
Žinia – kuo daugiau politinio triukšmo bei informacinio balasto, tuo sunkiau žmonėms suvokti bei susiskaičiuoti, kas ir kiek iš jų pavogė, kiek kartų ir kur nepastebėtos kultūringai įpakuotos „chaltūros“.
Veto bendruomenių savarankiškumui? arba Gal reikėtų daugiau meno vadovų?
Gal dar nedaug kas žino, jog Raseinių naujoji valdančioji politinė dauguma yra atsakinga ir už chaosą kultūros srityje – per nepilnus šios tarybos kadencijos metus čia atliekama jau antroji reorganizacija. Kodėl Gitanos Rašimienės, buvusios vicemerės, pasiūlytas ir vietos bendruomenėms labai palankus kultūros reorganizacijos modelis naujosios valdančiosios daugumos buvo atmestas?
Atsakymą galima surasti peržiūrėjus 2016 metų vasario 4 dienos Tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo komiteto išplėstinio posėdžio įrašą. Jame paaiškėjo, kodėl vykdoma „reorganizacijos reorganizacija“.
Tiksliausiai G.Rašimienės reorganizacijos modelio atmetimo priežastis įvardijo ir dabartinį chaosą Raseinių rajono kultūros sistemoje apibūdino kultūros centro direktorė Valdonė Balčaitienė. Ji gana atvirai nuogąstavo, kad… bendruomenės gali pasikėsinti į pinigus. „Bendruomenės būtų pradėjusios diktuoti savo sąlygas. Turėtume su visomis bendruomenėmis ir netgi pinigus pasidalinti.[…]“ Kita jos mintis buvo ne mažiau iškalbinga: „Kultūros centras niekada neatsisako padėti bendruomenėms, bet jos turi ateiti ir geranoriškai prašyti“. […] Ko? Nuolankiai maldauti pagalbos tų, kuriems pagal užimamas pareigas ir taip priklauso tai daryti?..
Jai antrino ir Tarybos narys Česlovas Kenstavičius, visą situaciją supratęs – kaip ir dera prakutusiam verslininkui – vienareikšmiškai: „Bendruomenės konkuruoja su kultūros darbuotojais“. G.Rašimienės replika – „kultūros darbuotojai gauna algą, o bendruomenės negauna“ – liko be atsako.
Kova dėl idėjų ar pinigų srauto?
Taigi, kas atsitiko Raseinių rajono savivaldybės kultūros sistemai, kuri nuo pernai kovą įvykusių rinkimų patiria jau antrą „reorganizaciją“?
Buvusi vicemerė Gitana Rašimienė, aplankiusi visas rajono seniūnijas, pasikalbėjo su bendruomenėmis bei, kaip dera žmonių išrinktai atstovei, pasiūlė kultūros centro darbuotojams glaudžiau bendradarbiauti su susibūrusiais į Nevyriausybines organizacijas. Ir čia pat sulaukė Kultūros centro direktorės atsakymo: „Žmonės dirbantys kultūros sistemoje bendradarbiauja su kitomis bendruomenėmis – „Rotary“ ir „Pegaso“ klubais, nes tai irgi visuomeninės organizacijos“.
Taigi vadinamosios G.Rašimienės kultūros centro reorganizacijos esmė – akivaizdi pagarba vietos bendruomenėms, kurios 2016-aisiais pažymi joms skirtus metus. Kiekvienoje seniūnijoje įdarbintas vadybininkas būtų turėjęs organizuoti kultūrinę veiklą konkrečioje seniūnijoje. Vadinasi, tas vadybininkas būtų buvęs tarsi Raseinių kultūros centro direktorės V.Balčaitienės mini atitikmuo, tikrai žinantis, kur ir kiek bei kokios pagalbos organizuojant kultūrinę veiklą reikia bendruomenėms.
Akivaizdu – buvusios vicemerės G.Rašimienės pasiūlyta kultūros sistemos reforma kėlė grėsmę: būtų decentralizuotos V.Balčaitienės galios, netekta perteklinių pavaduotojų etatų, kiek taupiau finansuojama. Kultūros darbuotojų vietose bendravimas su gyventojais, pačiais svarbiausiais saviveiklinės ir profesionaliosios kultūros vartotojais bei kūrėjais, būtų tapęs kur kas savarankiškesnis.
Tačiau naujoji Raseinių tarybos dauguma direktorę išgelbėjo: G.Rašimienės reformas atšaukė, o senąją struktūrą, kiek patobulinę, daugiau etatų valytojoms prigalvoję, iki šiol varto, kaip karštą bulvę, patys nežinodami kur link sukti.
2016 metų vasario 4 dienos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto posėdžio vaizdo įraše užfiksuota, kaip politikai bei kultūros sistemos specialistai, susėdę už apvaloko stalo, neišvengė bendravimo kampų, ir atsiskleidė visu gražumu. Vieniems pasirodė baisios atestacijos, nes jos „rekomendacinio, ne privalomojo pobūdžio“. Ir nesvarbu, kad po atestacijos visam laikui būtų padidėjusi alga. Kitiems alergiją sukėlė vien pavadinimas – kultūros centro etatų normatyvai. Mat pagal juos, kaip teisingai pastebėjo Švietimo ir kultūros departamento direktorė Jolita Jablonskienė, pagaliau būtų susistemintos visos pareigybės, kaip to ir reikalauja LR kultūros ministro patvirtinti norminiai aktai.
Be to, G.Rašimienės pasiūlyto modelio esmė – daugiau privalomos pagalbos kultūros srityje vietos bendruomenėms, jų saviveikliniams judėjimams, profesionaliojo meno plėtotei, naujosios valdančiosios daugumos koncepcija – kuo ilgiau išlaikyti gremėzdišką, nefunkcionalią kultūros centro sistemą, formaliai egzistuojančią ir gana brangiai kainuojančią. Tuomet pavaduotojais bei valytojomis apsišarvavusi Kultūros centro direktorė V. Balčaitienė dar ilgai nė kiek nesigėdydama galėtų postringauti, kad netikinti „draugišku pinigų pasidalijimu“, nes juk „turi būti kažkas aukščiau, kas pinigus padalintų“.
Kažkodėl nekyla abejonių, kas čia nori ir toliau būti tuo svarbiausiuoju dalintoju, o kam tektų vaidmuo tos pagalbos kaulyti. Argi ji galėtų įsivaizduoti, kad mokesčius ir tuo pačiu jai atlyginimą mokantys bendruomenių nariai ne nuolankiai nusilenkę pas ponią vaikščiotų, o kaip lygiaverčiai tartųsi?
Chrestomatinis sovietinis mąstymas – nieko neprikiši. Nors praeities prisiminimai, ko gero, poniai Valdonei Balčaitienei, buvusiai Mirgėlaitei, ne patys mieliausi. Ar tik ne jaunystėje pasirašytas šviesios atminties monsinjoro Alfonso Svarinsko pasmerkimo pareiškimas moteriai ramybės neduoda? Bet apie tai kituose rašiniuose. Nors nepriklausomos Lietuvos istorija net ir ją išmokė: veiklos „nesudėliosim, kad būtų visur komunistinis lygiavos principas“.
Manau, G.Rašimienės pasiūlyta kultūros sistemos Raseiniuose reforma buvo palaidota, nes užkliudė tiesioginius būtent Kultūros centro vadovės bei ją remiančių politikų interesus. O kai suveši asmeninių-partinių grupių interesai ir bendruomenių baimė – sudiev kultūra, tegyvuoja „chaltūra“. Juolab kad Seimo rinkimai jau čia pat – reikės ir susitikimus organizuoti, ir koncertukus rinkėjams dovanoti… Tad politikai savo užmačių jau nebeslepia – prasideda viešųjų bei privačių interesų painiava…
Kas politikui svarbiau – viešieji ar asmeniniai interesai? arba Valytojų įtaka kultūros lygiui
Minėtame komiteto posėdyje gana aktyviai reiškėsi bei Kultūros centro direktorei V.Balčaitienei uoliai antrino Raseinių rajono tarybos narys Andrius Bautronis.
Kritikuodamas G.Rašimienės kultūros reformos modelį, jis buvo itin kategoriškas: „Bandymai kultūrą paversti momentiniu reiškiniu, kada vienas kultūros organizatorius, kultūros vadybininkas ar, kaip mes jį bevadintume, būtų priskirtas vienai seniūnijai [vienas asmuo vienai seniūnijai] taip mažinant bendrą etatų skaičių kultūros centrui, tačiau kultūros kokybė nebūtų pagerėjusi – greičiau pablogėjusi.“
Keistoki šio tarybos nario matematiniai gebėjimai. Jis suskaičiavo, kad dėl G.Rašimienės siūlyto modelio kultūros centas būtų netekęs 2,5 etato. Tačiau jei jaunasis politikas būtų pasivarginęs paklausti savo partijos kolegos Sigito Vaičiaus, dirbusio vicemeru prie mero R.Ačo, tai būtų, ko gero, ir apalpęs – 2012 metais tiedu taip „reformavo“ Raseinių kultūrą, kad nurėžė… net 29,7 etatus. Be to, ir etatas etatui nelygu.
Sausio vasario mėnesiais naujoji valdančioji dauguma aktyviai tarėsi, kaip gelbėti Kultūros centrą ir paliko visus buvusius etatus, vėliau, biudžetą svarstydami, ir dar pridėjo. Suapvalino iki 57 etatų. „Šiuo metu numatyta, kad kai kuriuose kultūros centro padaliniuose bus paskirta ir tam tikra dalis valytojo etato“, – dažiaugėsi kultūros sistemos Raseiniuose „reformatorius“ A. Bautronis.
Ir išties – jei „teatras prasideda nuo rūbinės“, gal galima teigti, kad kultūros lygį Raseiniuose „kels“ valytojai?
Bent jau 2016 metų vasario 4 dienos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto posėdyje tuo klausimu gana aktyviai diskutuota. R.Rašimienė pastebėjo: kad „valytojų daugėja, o etatai nesikeičia“. Kultūros centro direktorė V.Balčaitienė tai aiškino padidėjusiais valymo plotais. Buvusi vicemerė priminė, kad valytojais „realiai viešininkai (viešuosius darbus atliekantys – Aut. past.) gali dirbti“. A.Bautronis: „Ant viešininkų viso valymo nepakabinsi“. Jis pats viešininkais nepasitikįs, mat „juos reikia prižiūrėti“. Tarybos narė Diana Kaupaitienė buvo itin pastabi: „Ant vieno etato keli darbuotojai. […]“ Reikia valytojų […].“
Akivaizdu – dėl kultūros pertvarkos Raseiniuose vyksta aršūs, aukų reikalaujantys debatai: G.Rašimienė atstatydinta, politiko A. Bautronio etika rimtai suabejota.
2016 metų vasario 17 dieną Lietuvos vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė aiškintis, „ar Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys Andrius Bautronis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, o šiam iškilus – nusišalinti.
Bus tiriamos aplinkybės, kai politikas 2015 m. rugsėjį galimai dalyvavo rengiant, svarstant ar priimant sprendimą „Dėl Raseinių rajono kultūros centro etatų normatyvų patvirtinimo“, o šių metų sausį – ir pripažįstant minėtą sprendimą netekusiu galios Raseinių rajono savivaldybės komitetuose bei taryboje.
Komisija taip pat aiškinsis, ar A.Bautronis tinkamai laikėsi privačių interesų deklaravimo tvarkos.“
Įdomiausia, kad Butkiškių kultūros namuose 0,5 etato meno vadovu dirbantis A.Bautronis, jau vykstant jo asmens svarstymui VTEK, 2016 metų vasario 23 dieną ramiausiai viešai prisipažino, ką nenusišalindamas veikia kultūros klausimu Raseinių rajono taryboje.
Kas tai – jaunatviškas maksimalizmas ar visiškas vidinės kultūros „suchaltūrėjimas“, nuo kurios ir prasideda ardomoji veikla ar tik valdančiajai daugumai bei jų šalininkams naudingos pertvarkos?
Viešas pijokavimas bei Remigijaus Ačo koldūnų šventės – Raseinių rajono kultūros aukštumos?
Baigiantis publikacijoje ne kartą minėtam komiteto posėdžiui, Kultūros centro meno vadovas Gražvydas Jagnoras ištarė: „Kultūros darbuotojas turi būti įtrauktas į Raudonąją knygą. Už menką algą žmonės dirba iš idėjos…“
Drįsčiau paprieštarauti. Saviveiklinininkams irgi niekas algų nemoka, tačiau bendruomenėse buriasi meno kolektyvai. Ne ką didesnį užmokestį gauna ir bendruomenių kultūrinio gyvenimo puoselėtojai, rašantys įvairius projektus ir propaguojantys profesionalųjį meną. Todėl ir būtinos realios taupymo reformos,kad įvairiose struktūrose liktų kuo mažiau sėdinčių ir sovietiškai susireikšminusių vadovų bei jų pavaduotojų, kad bendruomenių ir valdžios atstovų veikla būtų išties verta didingos Raseinių krašto istorijos. Gal tada ir masinio pagėrimo šventės už biudžeto pinigus, tarkime, rusų tautos nacionalinio patiekalo – koldūnų – šventės rajone, neturinčiame gausios šios tautos bendruomenės, nustotų tarnauti vieno Seimo nario reklaminiam benifisui?
Todėl labai teisi patyrusi politikė Ona Babonienė klausdama: „Ar ne pasityčiojimas, kai koldūnų šventei skiria 20 ar 25 tūkst. litų, o mūsų Nemakščiams – tik 500?“ Koldūnynėse apsilankiusios O.Babonienės prisiminimai – lyg iš siaubo filmo: „Tokių švenčių, kuomet kraujai taškosi, o koldūnus valgydamas turi saugotis, kad su buteliu į galvą negautum, tikrai nereikia, nes tai nėra kultūra“.
O kad šie žodžiai nuskrietų jos kolegoms socialdemokratams tiesiai į ausį…
Taigi, viskas Raseinių rajono tarybos naujosios valdančiosios daugumos rankose – jau metas pereiti nuo žodžių prie darbų.
* chaltūra – 1. darbas iš pašalio; papildomas uždarbis; 2. prastai, blogai, nekokybiškai, atmestinai, nesistengiant padarytas darbas