Irena Vasinauskaitė: Kviečiu į 35-ąją laisvųjų menininkų ir piliečių akciją „Neužmiršim, nesitrauksim“

Pastaruoju metu dažnokai Lietuvoje išgirstame diskusijas tema, kodėl iš lietuvių emigrantų atiminėjami vaikai. Labai asmeninės mums nepažįstamų šeimų istorijos sukrečia aktyvesniąją visuomenės dalį, žurnalistus, politikus…

Kiek pasyvesni esame Lietuvoje patirtų netekčių skausmui, kai terorizuojamos padorios šeimos, kai valstybės vardu ardomi giminystės saitai, o seneliai, dėdės ar tetos praranda galimybę stebėti anūkų, sūnėnų ar dukterėčių augimą ir brandą. Jau esama ir vaikų kankinių tikrąja šių žodžių prasme, kai jie paskelbiami saugomais net nuo savo artimųjų ir netenka laisvos vaikystės… Jau prabilome apie valdiškuosius vaikų prostitucijos ir seksualinio išnaudojimo inkubatorius Viešvilėje ir Švėkšnoje. Sunkiai, bet tarsi ir pripažinome, jog pedofilija Lietuvoje egzistuoja.

Todėl balandžio 17-ąją, penktadienį, 12 val. ateikime į Daukanto aikštėje rengiamą tradicinę laisvųjų menininkų ir piliečių akciją ir paklauskime savęs, ar Lietuvoje ir užsieniuose iš tėvų bei artimųjų valstybės vardu atimami vaikai, ar bejėgiai vaikai nenuskriaudžiami, kai iš jų atimama prigimtinė šeima. Gal tuomet rasime ryžto griežčiau ir vieningiau paklausti savo valdžios atstovų, kodėl mažoji Deimantė negali pamatyti ją nuo mažumės auginusių senelių, kodėl Lietuvos piliečio Gabrieliaus iš norvegų neatsiima mūsų valdžia? Kodėl taikos metu karo netektims prilygstantis skausmas kankina mažuosius Lietuvos piliečius, kai vienu biurokratiniu požiūriu ir potvarkiu suluošinami likimai?

To tyliai savęs ir garsiai valdžios klausdami atminkime, kad vienybė ir susitelkimas – visagaliai: pamenate, kaip greitai Alytaus rajone Sarapiniškių kaime dingusi penkiametė buvo surasta? Visuomenės atstovai, žiniasklaida ir pareigūnai veikė vieningai, todėl maža mergytė, visą naktį dviejų šunų šildyta, nesušalusi ir sveikutėlė buvo pargabenta į namus. Ar reikia labai didelės nelaimės, kad pamiršę asmeninius nesutarimus, politines rietenas ar nepaaiškinamus neapykantos protrūkius, taptume vieningi ir apgintume savo vaikų teisę turėti namus ir šeimą, tiesiog laimingą vaikystę?

Pabūkime kartu. Žodžiais. Darbais. Mintimis.

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
52 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
52
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top