Mūsų valstybė švenčia Dainų šventės 90-ąjį jubiliejų. Skamba „Lietuva brangi“. Gieda gražūs žmonės. Aidi skambūs, skaidrūs balsai. Regis, nuoširdūs. Kiek blankesni informacinių TV ir radijo kanalų žurnalistų bei jų kalbinamų politikų skleidžami garsai, skelbiantys tendencingą, klaidinančią informaciją apie tebevykstantį Tautos referendumą. Ar skųs kas agitaciją „PRIEŠ“ rinkimų dieną, ar bus apsiribota tik vieno iš iniciatyvinės grupės narių nubaudimu už tai, kad jo kartos žmonėms yra žinoma Lietuvos kino klasika? Ar rinkimų priežiūros sargai fiksavo VRK galvos Z.Vaigausko „džiugesį“ likus bene keturioms valandoms iki balsavimo pabaigos, kad į referendumą neatėjo net tie, kurie pasirašė jo reikalaujantys?
Esame labai netoli Rusijos ar Baltarusijos ne vien geografine prasme: valdžios , sisteminių partijų ir žiniasklaidos atstovai manipuliuoja Tautos jausmais, suvokimu, pagaliau – baime dėl savo ar artimųjų darbo vietų. „Irena, tu nesupranti, kiek žmonių norėjo, bet bijojo eiti į referendumą, – sakė vienos drąsios tremtinės sūnus. – Jūs juk patys sudarėte sąrašus, ką reikia sekti, terorizuoti, bausti…“
Rezultatas aiškus. Nepasidavė pilietiškumo „suspendavimui“, t.y. kvietimams boikotuoti referendumą, beveik 15 proc., t.y. 379915, rinkėjų (šiek tiek daugiau nei pasirašė, Vaigauskai), iš jų – 218 035 (per 70 proc.) pritarė referendumo klausimams. Ir nereikia stebėtis, kad ne visi, reikalavę referendumo, balsavo „TAIP“. „Suveikė“ manipuliacijos Tautos sąmone mechanizmai, puikiai išlavinti Seimo užkampiuose. Be to, nėra taip sunku suvokti, kad jau ūgtelėjo Lietuvoje karta, kurios atstovai supranta tikrąją demokratijos esmę – paremia parašu iniciatyvas, tačiau rinkimų dieną išsako principingą poziciją. O kas suskaičiuos, kiek dorų ir nuoširdžių mūsų valstybės piliečių biuleteniuose dėjo žymas ties žodeliu „NE“ ir manėsi neleidžią parduoti žemės?..
Pagaliau – svarbiausia buvo referendumo dieną ateiti prie balsadėžių ir pasakyti, ko rinkėjai nori iš savo valdžios, kokią Lietuvos ateitį regi. Tačiau sisteminių partijų nepagarba savo šalies piliečiams bei pastarųjų „prakeiktas nuolankumas“ lėmė tokius rezultatus, kokius su džiaugsmu, kad galės Lietuvoje tvarkytis kaip savo privačiame dvarelyje, porina šiandien ne vienas dirvonuojančių hektarų savininkas. Abejingumas atrišo jiems rankas, nes, ko gero, tokia nepaaiškinama situacija susiklostė tik pokomunistiniuose kraštuose: žmonės keikia politikus bei partijas (žr. jų reitingų lenteles), bet lemiamu momentu vis tiek patiki jiems savo likimus.
Vis dėlto beveik ketvirtadalis milijono piliečių birželio 29-ąją atėjo prie balsadėžių. Nereikėjo ilgai galvoti, kur mačiau panašią statistiką. Lietuvos Laisvės kovos sąjūdis pokary kovojo už mūsų visų laisvę. Paliko mums 1949 m. vasario16 d. Deklaraciją tarsi įpareigojimą aukotis už savo valstybę. Narsūs vyrai galvas padėjo, o jų ainiai, saugodami savo komfortą, sotų gyvenimą, tiesiog supanikavo, pabūgo ar patingėjo prisiminti pilietinę pareigą. Viskas taip žmogiška, suprantama, tačiau nepateisinama prieš senelių, tėvų kančią ir auką. Pagaliau, nelabai padoru – visuomenininkai savanoriai rinko parašus, totalios informacinės blokados sąlygomis aiškino žmonėms, kodėl toks referendumas būtinas, o jų nesavanaudiška veikla liko nepagerbta bent pilietinės valios išraiška. Neįtikėtinai skambėjo atsakymai žurnalistams, kodėl trisdešimtmečiai neina balsuoti: vieniems sutrukdė lietus, kitiems – šventinis nuovargis, treti nežinojo, kad išvis kažkokie balsavimai vyksta (natūralu, nes daug rinkėjų pažymėjimų liko neišdalyta). Tačiau nepranokstamu būtų galima išrinkti gana jauno žmogaus paaiškinimą „žemė nesvarbi. Štai Seimo ir Prezidento rinkimai tai svarbūs“.
Į referendumą kviečiau ateiti kaip į Baltijos kelią. Anuomet, prieš 25-erius metus, į beveik 700 km. į vieningą Nepriklausomybės siekio grandinę išsirikiavo mažne 2,6 mln. drąsių latvių, lietuvių ir estų. Manote, tuomet nebuvo gąsdinimų ir grasinimų? Tačiau beveik MILIJONAS Laisvę mylinčių Lietuvos žmonių išdrįso pasauliui ištarti, kad nebenori būti vergais. O kokią žinią ES ir Maskvai pasiuntėme šiųmečiu referendumu? Vieniems, kad su mumis gali daryti ką nori, nes valdžia mūsų neužstos, kitiems – kad valdžia atpratino piliečius gintis? Kaip bevartysi, rezultatas – vienas ir tas pats…
Kuo man, Lietuvos pilietei, net du kartus įsirašiusiai į „nutremiamųjų“ sąrašus, svarbus šis referendumas? Galėjau inventorizuoti bendražygius, kaimynus, gimines ir artimuosius, kad žinočiau, su kuo eiti valdžion ar žvalgybon, su kuo nejausčiau sielos diskomforto į vieną gyvulinį vagoną pakliuvus…
Manau, kad būtina padėkoti iniciatyvinei grupei, visiems, mintimis, žodžiais bei darbais parėmusiems žmonių siekį pasipriešinti asmens niekinimui, žeminimui, norui susigrąžinti savo suvereno galias, nuoširdaus pasitikėjimo akimirka perduotas nesąžiningiems žmonėms.
Peržvelgusi išankstinius referendumo rezultatus, džiaugiuosi, kad atsigauna derlingiausių Lietuvos žemių gyventojai. Aktyviai balsavo Aukštaitija, kurios darbščiausieji ūkininkai buvo nuvaryti nuo žemės ir ištremti. Nuoširdžiaidėkoju visiems drąsiems Lietuvos žmonėms – vien dėl jūsų yra jėgų būti naujųjų laikų knygnešiu.
Kažin ar susimąstome, koks išauš rytojus? Neuždraudėme, tautiečiai, pardavinėti žemės, miškų, vidaus vandenų ES valstybių pilietybes turintiems mūsų agresyviausiems kaimynams. Ruošiamės savanoriškai okupacijai? Teisybės dėlei turiu pasakyti, kad būsimųjų kolaborantų sąrašus irgi ateities kartoms paliekame –tai garsiausios agitacinės pilietiškumo boikotavimo kalbos… Parašiau šias eilutes ir pagalvojau: ar savo pilkapiais irgi prekiausime? O gal kas savo vizijose jau matote dailiai apartą Kryžių kalną? Kapinių artojų turime jau ir tautinių, tad ar galime pasitikėti tautiniais prekijais ir jų saugikliais?
Taigi, kol esame bailūs, silpni ir abejojantys, paklusnūs ir negalvojantys savo galva, visos valdžios gali būti ramios – Lietuvai Maidanas negresia. Priešingai, sisteminės partijos bei žiniasklaida švystelėjo Tautai mažytį propagandinį antimaidaną – sužlugdė piliečių inicijuotą referendumą. Nors, pasinaudojus J.Sabatausko terminu, būtų galima teigti: mūsų valstybės vadovai taip „persišovė sau kojas“ – mat „įteisino“ nepilietiškumą. Į rinkimus ir kitas pilietines akcijas vangiai einančiai Tautai suteikė jų boikoto teisę, todėl jau dabar gali pradėti skaičiuoti, kiek, jei, neduok Dieve, pasikartotų Sausio 13-oji, atsilieptų gynėjų. Tie patys – žemės gynėjai? Mažoka.
Apmaudu, kad šią žinią ištransliavome visam pasauliui.
pavojingiausi komunistų partijai buvo išvaryti į emigraciją
Aš stipriai abejoju ar žemės gynėjai eitų ginti „svetimų” tai yra parduotų žemių :)(jei neduok Dieve, pasikartotų sausio 13-oji).
Esu taip nusivylusi tautiečiais, kad planuoju niekada nebeiti į jokius rinkimus. Lietuvoje susidarė kritinė masė besmegenių, kurie nemąsto, o paraidžiui priima tai, ką sako „per televizorių”.
Matome, kad į seimą bolotiruojasi giminėmis, jau europarlamentaro vieta – paveldima, konstituciniame teisme irgi šeimos nariai… Kas vyksta? Ar mes visai nukvakome, kad nematome jog ne visi „nusipelnė gyventi geriau?” Ką jie spręs, ką jie tobulins, kokius įstatymus priiminės, jei jiems ir taip viskas puiku: savas seimas, savas vsd, sava prokuratūra, savi teismai ir sava prezidentūra. Kai kam, atrodo, tikrai jau atėjo nepriklausomybė nuo sąžinės, nuo teisingumo, nuo padorumo. Oje, tai varom, tad ir turim šį neokomunistinį rojų!
inkštimas
Pagaliau paaiškėjo, kad nesate rusų šnipai. Referendumą , profesoriui paklusę, uoliai boikotavo Visagino gyventojai, vangiai balsavo Lietuvos lenkai. Ką tai galėtų reikšti?
Ponia Vasinauskaite, nereikia taip graudintis ir juo labiau lygintis su Laisvės kovų sąjūdžiu. Nejaugi Jums P. Šliužas panašus į J. Lukšą-Daumantą? Jūsų skelbiama diagnozė „prakeiktas nuolankumas“ netinka didžiajai daugumai neatėjusių balsuoti. Mano pažįstami – verslininkai, universiteto dėstytojai, gydytojai, kultūros žmonės – šitame referendume nuo pat parašų rinkimo pradžios įžvelgė bjaurią klastą, įvilktą į tautiškumo drabužį. Įžvelgė tą „kaukių balių”, kuris suklaidino daug iš tiesų padorių, sąžiningų žmonių. Tai jūs, iniciatoriai, pūtėte miglą į akis, kad visuomenė nepamatytų tikrojo referendumo tikslo: supjudyti Lietuvą su Europos Sąjunga, pasiųsti pasauliui, o pirmiausia Rusijai, žinią, kad mūsų valstybė atsisako Vakarų vystymosi krypties ir kaip ta merga prie geležinkelio stoties nuo nieko nepriklausoma, niekam neįsipareigojusi, laukia, kas ją įsisodins į savo automobilį… Laimei, prostitucijos seansas… Skaityti daugiau »
Kam tiek tulžies? Su pergale.
Sveikinimai. Prostitucijos seansas baigtas-GALITE LAISVAI PARSIDAVINĖTI UŽ PINIGUS.NIEKAS JŪSŲ UŽ PROSTITUCIJĄ NEBAUS-PATVIRTINTA 2014-06-29 REFERENDUME.
Aš tą aliuziją į Kryžių kalną supratau, spėju, visai kitaip nei jūs – net įdomu, kodėl?.. Juk Kryžių kalnas iškilo Tautos valia – ir kaip pasipriešinimas prieš okupanto siekį paniekinti tikėjimą, išplėšti jį iš lietuvio širdies, ir kaip atminimas tų brolių, kurie buvo išplėšti iš savo žemės už tai, kad niekada nebūtų paklusęs. Ir nors okupantų valžia Kryžių kalną nuolat naikino, siuntė jam griati buldozerius, jis atsikurdavo iš naujo. Taip ir ši neva savų valdžia kėsinasi į tai, kas lietuviui šventa – į jo ryšį su žeme, kurioje jis jaučiasi tuo, kas yra – lietuvis, ir kol jis jį turi, jaučiasi galįs būti laisvas ir orus. Ir net turįs teisę turėti savo valstybę ir joje tvarkytis savaip. Nesvarbu, kokie jakelaičių… Skaityti daugiau »
Ačiū p. Irena už teisingus žodžius, ačiū visiems rinkėjams už pasiaukojimą, bet šiandien labai skaudu ir liūdna. Negaliu visą dieną atsigauti. Pati šiek tiek rinkau parašus iš bendradarbių, iš giminių, gerų pažįstamų ir priminiau, kad eitų pabalsuoti, bet net tie žmonės, kurie pasirašė balsuoti neatėjo. Pasirinko darbą sode, viena bendradarbė pasakė, kad jei nesvarbu, ji, mat, žemės neturi ir nepirks. Kas bus dabar su mūsų žemele – vienas Dievas težino? Protėviai, tėvai, seneliai žemę laikė šventa, o šiandieniniai mankurtai pardavinės. Jau pardavinėja. Visą dieną mintys sukasi apie tą patį – kas šitų žmonių smegeninėse? Ar tai ligos požymiai pasireiškia Landsbergiui ir jo šutvei, o gal jie atidirbinėja Lietuvos priešams, tiems rusams, apie kuriuos rytą ir vakarą kliedi?
Tai parduokit Kryžių kalną, o ką pinigų tai daug gausit. Kai neliks ką parduoti parduokit tėvą, motiną, vaikus, anūkus(dalimis , atskirais organais brangiau duos). Ko laukiat? Referendumų nebebus-niekas netrukdys, o tapsit turtingi. Pirmyn, varot pardavimus.
Ačiū autorei – skaudus, atviras Jūsų tekstas. Referendumas buvo gera proga atlikti reviziją, susižiūrėti, kas yra kas ir ko, vardan ko siekia. Belieka darytis išvadas.
apie ref.rezultatus
http://www.rolandaspaulauskas.lt/?p=1685
O aš manau, kad nesuars Kryžių kalno. Aptvers aukšta spygliuota tvora prie vartų būdelę su kontrolieriumi pastatys. Kaip į turgų bilietėlius pardavinės. Nepraleis progos pasipelnyti.
O kuriems galams amerikonams maidanas Lietuvoje – mes juk ir taip jų kolonija?
Kažkada Lietuva buvo šventa žemė, kurią vaidilos garbino, o karžygiai gynė, dabar ją užgrobė prekeiviai, svajojantys viską kuo brangiau parduoti. Nors dar prieš du tūkstančius metų pirkliai buvo išvyti iš šventovių…
Jaunimas, kaip tik ką apsiplunksnavę paukščiai, pakilo skristi, bet nepagalvoja ar dar bus bent vienas mietas kur galės nutūpti…
Pasiblaškys po Pasaulį ir išnyks kaip dūmas, neperdavę net savo kalbos bei tradicijų savo ainiams.
O dar greičiau nei dūmai išnyks ir už šventą žemę – gyvasties erdvę – gautų pinigų vertė – pinigų spausdinimo staklės, kaip pasiutusios dūzgia ir vis mažiau tų, kurie audžia, sėja bei pjauna…
Ką valgysit – negi pinigus? Ar nepaspringsit?
kuriems nepatiko gal galetumete parasyti butent kas nepatiko.dekoju is anksto.
Ačiū Irenai už straipsnį.
Tegyvuoja landsbergio-butkevičiaus runkelynas.
EU will help us. Putin vrag litovskogo naroda. Our gold future only in EU.
Skaitau komentarus ir stebiuosi – niekam neskauda bent jau paširdžių, kad, pasinaudojus tam tikromis mūsų „tobulų” įstatymų spragomis, nemažai tos žemelės jau parduota. Ne ES rupūžokams ir ne jankiams, o pirkliams iš šalelės, kur saulutė teka. Įdomu, ar Šliužas ir tokius išpyškintų? Na,o į referendumą tiek mažai atėjo ir dėl to, kad keturi skirtingi jo klausimai suplakti į vieną. Ateičiai, manau, pravartu įsiminti: kas tinka Gineso knygai – ne visuomet tenkina žmones.