Pradėsiu nuo prisiminimų – nieko tokio, jei kam nors nuskambės ir kaip pasaka…
Seniai seniai, gal pernai vasarą, vieno renginio metu susirinkusi minia sakė komplimentus juos labai mėgstančiam žmogui – Šiaulių merui Artūrui Visockui. Moterys džiaugėsi, kad gražiai šis atrodo, vyrai dėkojo, nes matė visame mieste keičiamas komunikacijas, tvarkomas gatves ir pan.
Stovėjau tame būryje ir galvojau, kad tiesą žmonės kalba, bet privalėjau pasakyti ir savo nuomonę:
– Kam tiek daug medžių kertate? Miestas tuoj bus plikas, o sveiki balti kelmai iš toli šviečia? – išpyškinau vienu atsikvėpimu ir džiūgaujanti minia pritilo.
– Taip specialistai rekomenduoja. Aš negaliu jiems prieštarauti. Tokia demokratijos kaina, – atsakė meras ir diskusijos baigėsi.
Jau tąkart norėjosi paklausti: kokios demokratijos? Perkamos? Už kokią kainą? Ir kas ją mokės?
Tąkart nutylėjau, bet panorau ir pati su specialistų rekomendacijomis susipažinti. O susipažinusi galiu konstatuoti: niekur neradau, kad juodu ant balto būtų parašyta: „Privalu kirsti brandžiąsias Vilniaus gatvės bulvaro liepas“. Tačiau galiu pridurti ir tai, kad savivaldybės samdomi dendrologai mėgsta biurokratines abrakadabras. Jų ekspertizės aktuose kažkaip elegantiškai-dviprasmiškai „išsivarto“ ir prašampa atsakomybė – tiek jų pačių, tiek jų užsakovų.
Įsitikinkite patys:
„Bulvaro medžių poveikis aplinkai
1. Svarba mikroklimatui optimizuoti dėl visų medžių genėjimų, ligų yra sumažėjęs gebėjimas optimizuoti mikroklimatą, būdingą sveikiems medžiams. 2. Apsauga nuo oro taršos veiksminga, bet mažesnė, nei sveikų medžių.“
„Esamas žalingas želdinių poveikis ir/ar galintis atsirasti žalingas poveikis laike
1 Medžiai ir krūmai arti požeminių inžinerinių tinklų Bulvaro renovacijos metu tiesiant vamzdynus žemėje, neišvengiamai pasižeis šaknų dalis. Patiesus – šaknys gali kenkti požeminiams tinklams.“ [citatos iš 2018-03-29 ekspertizės akto]
Akte kiekvienas medis „ekspertuotas“ atskirai. Bene 140 bulvaro liepų pasirašoma galutinė diagnozė – toks kolektyvinis, neapibrėžtas mirties liudijimas:
„ŽELDINIŲ ESTETINĖS SVARBOS ĮVERTINIMAS
Dėl praeityje neteisingo genėjimo labai susidarkė visų medžių lajų formos. Visi medžių habitai tapo neestetiški, nebepuošia pagrindinio miesto bulvaro.
IŠVADA
Vykdant bulvaro rekonstrukciją, netikslinga išsaugoti joje augančius brandžius alėjų medžius. Nors tik 16 medžių sanitarinė būklė yra bloga, o kitų patenkinama, tačiau visų medžių estetinė būklė yra nepatenkinama. Tokia ji susidarė dėl praeityje atlikto nekokybiško genėjimo, blogų augimo sąlygų ir brandaus amžiaus. Atliekant bulvaro renovaciją, paruošti naujas vietas jaunų medžių sodinimui“.
Ką iš tokios ekspertizės [atskirų jos fragmentų] būtų galima suprasti?
Pirma, kad brandžias liepas pasmerkia myriop mero A. Visocko komanda? Antra, kad būtent nuo A. Visocko komandos galiausiai priklauso, ar brandūs medžiai išliks ir bus atnaujinami palaipsniui, kaip Kauno Laisvės alėjoje?
Juolab kad viešosios įstaigos „Centrinė projektų valdymo agentūra“ atsakyme medžių gynėjams gana suprantamai prisipažįstama, „kokia yra kertamų medžių vertė, nustatyti nėra įmanoma, kadangi rangos sutarties veiklų sąraše yra išskirta tik sodinamų darbų vertė“. O gal asmeninė atsakomybė už sprendimą medžius pasmerkti myriop atiteks iešmininkui – eiliniam savivaldybės klerkui, pasirašiusiam leidimą kirsti?
Akivaizdu ir jau nebesunku patikėti: pirmasis tiesiogiai rinktas Šiaulių meras A.Visockas, vadovaujantis savivaldybės administracijai, jau žengia į miesto istoriją „Artūro medkirčio“ pravarde.
Ar Šiauliuose prigis mirties kultūros sėkla?
Praėjus metams po mūsų pokalbio su A. Visocku prie Šiaulių geležinkelio rampos, paaiškėjo, kad pasirašytos sutartys su rangovais, atliksiančiais Vilniaus gatvės bulvaro rekonstrukciją atkarpoje tarp Tilžės gatvės bei Draugystės prospekto. O pagal neaptartus, visuomenei nepristatytus projekto sprendinius šioje miesto dalyje kris beveik 140 brandžių, puikių liepų, iš kurių tik 16 prastos sanitarinės būklės. O jei skaičiuotume P.Višinskio, Vasario 16-osios, Aušros alėjos gatvėse specialistų „pasmerktus“ suaugusius medžius, Šiaulių centras neteks apie 300 medžių. Tai čia dar ne visa statistika: parke bus nužudyta per 600 medžių. Pastarųjų gynėjai pavienius medžius, kiemuose ar šiaip „rekonstrukcijoms“ trukdančią augmeniją jau gina asmeniškai, vykdomų darbų aikštelėse ieškodami rangovų ir aiškindami, kad negalima palikti nepridengtų medžių šaknų. Beje, esama net aprašų, reguliuojančių tvarkas, kad saugomo medžio šaknis aplink jį vykdant darbus būtina pridengti [priklausomai nuo sezono] ir laistyti. Tačiau kol rangos sutartyse mero „specialistai“ nenumato baudų už neišsaugotus medžius, tai terminas „išsaugoti medį“ pakeičiamas „palikti medį“. O palikti galima ir likimo valiai.
Arba ne. Valentina Topicha, Vytautas Kabaila, Rimantas Pumputis – neabejingi visuomenininkai-savanoriai, šią vasarą išgelbėję ne vieną vertingą miesto medį. Ir darbus rangovai atliko, ir šio to išmoko. Vadinasi, kai yra noras bendrauti dėl rezultato, tai pastarasis ir pasiekiamas.
Merui Artūrui Visockui, tai, matyt, ne lygis, nes jis vengia. Su žmonėmis. Gyvai. Ne socialiniuose tinkluose. Tiesa, pastaruoju metu šis tas keičiasi: viena ausimi besiklausant ima atrodyti, kad meras istoriją pasikartojo, išmoko 1949 metų Vasario 16-osios deklaracijos signatarų pavardes ir net ėmė rengti apklausas susitikimuose. Tačiau, kai Kovo 11-osios Akto signataras Algimantas Sėjūnas pakviečia „Mere, pasikalbėkim apie medžius“, skuodžia nuplikintu bulvaru tolin lyg avis uodegon įkirpta.
Kai apie šį faktą sužinojau iš Šiaulių medžių gynėjų, lyg ir tapo aišku, kodėl meras bendrauja tik su medžius myriop siunčiančiais specialistais ar prisimena tik mirusius signatarus… Į mirties kultūros gniaužtus patekęs Saulės miestas atgaivos ir šįkart nesulauks. Popiežius Jonas Paulius II buvo teisus: „Ten, kur lengva ranka kertamas medis, kitu ėjimu lengvai žudomas žmogus“. Juk kažin ar ką guodžia, kad šiais laikais prieš žmogų pakeliamas ne kirvis… Kai taikiklyje atsiduria žmogaus dvasia, jo kūrybinės galios, mirtį nešantis arsenalas kur kas išradingesnis.
Kokių pasekmių jau turi ir dar turės miesto valdžių primetama bendrabūvio kultūra – net nebeslepiama panieka visuomenei, ypač aktyviems jos atstovams, patyčios, kitokios nuomonės bei siūlymų ignoravimas – stebime nebe vieną dešimtmetį. Nebe vieną dešimtmetį ir dūsaujame: Šiauliai miršta… Tik neapsigaukite: naujas asfaltas, naujai paklota šaligatvių danga – ne gyvybės ir atsigavimo ženklas. Geriausiai ši infrastruktūra tvarkoma, beje, irgi brandžių medžių sąskaita, … kapinėse. Tuoj Vėlinės, įsitikinsite ir patys.
Specialistai atskleidė savo „kompetencijas“…
Nesiginčysime ir neneigsime mokslus baigusių, kvalifikacinius sertifikatus įsigijusių dendrologų ar arboristų žinių bei gebėjimų. Teoriniai pagrindai, ko gero, visiems šiems specialistams visame pasaulyje vienodi. Kitas klausimas – kaip jie pritaikomi praktikoje? Kam panaudojamos įgytos žinios: bendrajam gėriui saugoti ir ginti ar asmeniniam interesui tenkinti? Ir koks jums peršasi atsakymas išvydus, kokias sveikas liepas, dendrologų įvertintas kaip prastos ir patenkinamos kokybės, šių metų rugsėjo 25 dieną sunaikino firma itin sarkastišku pavadinimu „Geniai“?
Mirties nuosprendį Šiaulių Vilniaus gatvės bulvaro liepoms pasirašė Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto docentė dr. Lina Straigytė bei Lietuvos Dendrologų draugijos valdybos pirmininkas Arvydas Rutkauskas. Jiems „antrino“ Kęstutis Aukselis, Šiaulių universiteto Inžinerijos katedros dendrologas.
Jau citavau, kokias ekspertizes pasirašė šie asmenys. Bet perskaičius Šiaulių savivaldybės iš jų „pirktus“ aktus, pasimato ir kai kas daugiau.
Šiaulių „auksiniams medžiams“ vietą ruošė ir K.Aukselis
SUSIPAŽINKIME: Kęstutis Aukselis, Šiaulių universiteto Inžinerijos katedros dendrologas. „Medis yra kaip ir žmogus, – teigia K. Aukselis. – Kiekvienas iš mūsų turime pradžią ir pabaigą, sergame… Taip pat ir medžiai. O jeigu paklaustume filosofų, jie pasakytų, jog medis turi sielą. Medis turi supratimą. Užstokite medžiui saulę, ir jis augs taip, kad tą saulę pamatytų. Medis turi sąmonę. Kitokią nei žmogaus, bet turi. Ir nebūtinai žemesnio lygio. Medis – ne metalas ir ne akmuo. Tai gyvas organizmas.“
Šie dendrologo žodžiai – beje, gražūs ir teisingi – tik patvirtina: kiekvieno gyvo organizmo nužudymas vertintinas kaip gyvybės atėmimas, todėl be reikalo pyksta medžiažudžiai, kai juos taip vadinu – jie žudo, ir tai nebe metafora.
Dar viena citata iš K.Aukselio interviu: „Kiek šiuo požiūriu naudingi medžiai, rodo toks eksperimentas, kuriuo netikėjau, kol pats nepamačiau: paimkite keletą mieste nupjautų medžio trinkų, sukapokite kirviu ir pabandykite sukūrenti krosnyje arba židinyje. Dėl susikaupusių teršalų jos beveik nedega: smilksta, rūksta, ir tiek. O štai miške nupjauto medžio malkos dega paspragsėdamos ir greitai jų nelieka. Tai labai geras įrodymas, kiek yra naudingas mieste augantis medis. Jeigu jis nesugers teršalų, juos sugersime mes, žmonės. Vadinasi, medis mus gelbėja, saugo mūsų sveikatą. Taigi, kuo daugiau mieste turėsime medžių ir kuo didesnė bus jų įvairovė, tuo bus gražiau, tuo visi mes būsime sveikesni“.
Vis dar manote, kad miesto centrą dykra pavertę Šiaulių valdžios atstovai, samdydami šį dendrologą, nesuprato, kad jau kėsinasi ir į žmogaus sveikatą bei gyvybę? Vis dar norite tikėti, kad veidmainiaujantys specialistai jiems nebendrininkavo?
Tiesa slypi kažkur anapus… pinigų?
Tęsdama šį rašinį, norėčiau padėkoti medžių gynėjai Jurgitai Pryšmantei. Tai ji atsiuntė unikalią nuorodą (skaityti ČIA).
Rekomenduočiau perskaityti visą publikaciją. Ji vertinga dar ir todėl, kad, mano galva, parodo, kada visuomenei randasi galimybė sužinoti nors kiek tiesos. Tereikia, kad dvi konkuruojančios draugijos – dendrologų ir arboristų – susitiktų… teisme.
Abi šios organizacijos turi Aplinkos ministerijos išduotas licenzijas atlikti medžių būklės ekspertizes – užsakovai turi, iš ko pasirinkti – ir dėl aukštesnės kvalifikacijos, ir dėl paslaugų kainos.
Tiems, kurie neturės laiko ar noro atsidaryti pateiktą nuorodą, papasakosiu, kad Lietuvos pakraštyje, Šilutėje, netikėtai paaiškėjo pinigų – šiuo atveju ES finansavimo – grobstymo schema: infrastruktūros atnaujinimui skirtos lėšos… buvo „nukreipiamos“ brandiems medžiams sunaikinti.
Šilutės istorijoje pasižymėjęs dendrologas Arvydas Rutkauskas, beje, savo ekpertiniu žodžiu nulėmęs Šiaulių Vilniaus gatvės bulvaro liepų likimą, kalbėdamasis su žurnalistais, gana netikėtai paatviravo. Citata iš kolegos publikacijos: „Normalių medžių nebeliks“.
Tačiau A. Rutkauskas nerimauja, kad naudojantis europiniais pinigais bus atliktas „euroremontas“ – genetiškai stiprius, sėklinės kilmės brandžius medžius pakeis iš Vakarų ir Pietų Europos atvežtais skiepytais medeliais, kurie gyvena apie 25–40 metų. „Normalių medžių neturėsime. Jie klonuoti, sunkiai augs, bus apskurę, apkerpėję, kaip Gedimino prospekte Vilniuje ar Šiauliuose, Vilniaus gatvėje esančiame bulvare“, – kalbėjo dendrologas.“
Pasak A. Rutkausko, geriausia būtų medžius keisti pamažu, o ne viską masiškai nušluoti ir atsodinti, siekiant tik kuo greičiau panaudoti europines lėšas.
„Juk kiekvienas senas medis yra vertybė. Jis gamina deguonį, valo orą, yra įaugęs, tačiau jam reikia skirti lėšų palaikyti, sutvarkyti, apgenėti, gydyti, šaknis pamaitinti ir pan. O dabar nori tik nupjauti, išrauti ir pakeisti naujais. Tada patogu kelius tiesti, asfaltuoti. Tokie projektai dažniausiai yra skirti savivaldybės įnoriams tenkinti“, – aiškino dendrologas.“
A.Rutkauskas tarsi ir patvirtino Šiaulių medžių gynėjų teiginius, kad rekonstrukcijų užsakovai [šiuo atveju – Šiaulių savivaldybė] lengvina bei pigina rangovų darbus, kad sunaikinus brandžius metus būtų galima kuo pigiau pakeisti komunikacijas ir pan. Tarsi šiais technologijų klestėjimo laikais nebūtų alternatyvos, naikinama tai, kas neturi alternatyvos.
Atsikvošėjimas po „euroremontų“?
Kai jau susipažinome su dendrologų nuomonėmis „už pinigus“ bei laisva valia, žmogiškuoju suvokimu ar sąžinės likučių blyksniu, pristatau nelabai viešinamą Aleksando Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto docentės dr. L.Straigytės 2018 m. gegužės 3 d. „Išvadą dėl jaunų liepaičių Vilniaus gatvėje būklės“. 2018 m. kovo 29 d. ši mokslininkė pasirašė tą ekspertizės aktą, kuris ir tapo įžanga į Šiaulių Vilniaus gatvės nerekonstruotos bulvaro dalies brandžių liepų žudynes. Ir tai ji padarė jau žinodama, kad senosios liepos aplinką nuo taršos saugo kiek mažiau, nei sveikos, užtat veiksmingai. Ir kad naujosios, siauralapės, deja, neapsaugo nė savęs…
Abi oficialiosios dr. L. Straigytės išvados – tiek apie rekonstruotosios bulvaro dalies naujus medžius, tiek apie pasmerktąsias liepas – mažne tapačios Šiaulių medžių gynėjų tyrimams. Visuomenininkai teigia, kad brandūs medžiai, jau įsitvirtinę ir pritapę prie mūsų nešvarios aplinkos, vis dar tebėra veiksmingi – saugo žmogų nuo tos taršos, kurį jį žudo.
Primenu, kad Lietuvos Dendrologų draugijos valdybos pirmininkas Arvydas Rutkauskas prognozuoja, jog atvežtiniai, mūsų sąlygomis sunkiai prisitaikantys medeliai, gyvens tik kokius… 25–40 metų. Mažalapės bulvaro liepos vegetuoja jau mažne ketvirtadalį joms skirto laiko. Tai kada jos atliks lietuviškų liepų funkcijas – veiksmingai apsaugos mus nuo taršos, sukurs pavėsį ir t.t., ir pan.?
Nesame tokie turtingi, kad mokėtume po 1600 eurų už tokius medelius, kurie mūsų aplinkos sąlygomis netinka. Be to, susirašinėjant su valdžios atstovais, Šiaulių medžių gynėjai dar niekaip neišpešė atsakymo į labai svarbius klausimus – kiek kainuoja tų medžių mutantų priežiūra, maitinimas ir kas finansuos jų atsodinimą.
O tituluotieji dendrologai Kęstutis Aukselis, Arvydas Rutkauskas ir Lina Straigytė, kai jų nesaisto laimėtos – sutartinės medžių būklės ekspertavimo sutartys, regis, puikiai supranta ir tai viešai pripažįsta: brandus medis yra vertybė.
Todėl ir klausiu: kas atsakingas, kad Šiaulių mieste žudomi brandūs medžiai ? Kas taip bukai nusprendė, kad trinkelizuotos erdvės žmogui naudingesnės nei brandaus didelio medžio teikiami privalumai? Ar tai dabar yra vadinama žmogaus gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimu už ES pinigus?Ar jau galima reikšti nepasitikėjimą dendrologais? O gal deklaruojantis privačią demokratiją, kurioje aukščiausia valdžia – sprendimo galia – patikima specialistams, svarbiausiu profu visais klausimais tampa pats meras Artūras Visockas, prieš tai jam neįtikusius specialistus pašalinęs sau iš kelio?
Daug klausimų. Į juos gali atsakyti Šiaulių miesto visuomenė, nusprendusi nebebūti stebėtojais ir dūsautojais, o galvojanti apie savo ir vaikų ar vaikaičių sveikatą bei tuos mokesčius, kurie juos užgrius, jei dar kantriai tylės garsiai rypuodami: „Vai vai, taip myliu merą Artūrą, kad viską jam galiu atleisti…“
Medžiai miršta stovėdami. Patys. O juos gyvus ant grindinio paguldęs žmogus – žudikas. Serijinis ir nemąstantis, kas bus rytoj, kuomet keičiantis klimatui dusime nuo jutiminės temperatūros ant prabangių Vilniaus gatvės bulvaro ar Prisikėlimo aikštės trinkelių? O pro šalį važiuos valdžios vyrai ir moterys, prabangiuose automobiliuose įsijungę oro kondicionierius…
P.S. Supažindiname ir su Aleksando Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto docentės dr. L.Straigytės išvada.
Ar čia dar reikia kokių komentarų?!.
P.P.S. Interneto platybėse siūloma susipažinti ir su sprendimus priėmusiais.
