Įsisenėjusios problemos niekur nedingsta, užleisti dvasiniai skauduliai išopėja taip, kad sunku besurasti racionalių sprendimo variantų. Keliagubai sudėtingiau, jei švietimo sistemoje metų metus nesprendžiamos teismų ar kontroliuojančių institucijų pripažintos problemos. Tuomet tai pradeda tiesiogiai kenkti psichologinei atmosferai mokykloje, trukdo ugdymo procesui, o suaugusiųjų nepakantumą bei patyčias, ambicijų karus stebi ir į savo jaunatvišką kasdienybę perkelia moksleiviai.
Štai tokia įžanga ir tęsiame pradėtą žurnalistinį tyrimą (norintiems prisiminti – žr. ČIA).
Liberalų jovalas pripažįstamas, tačiau sprendimai nepriimami
Meškuičiai – nedidukas Šiaulių rajono savivaldybės miestelis. Keliaujantieji jį kartais pasirenka orientyru ieškodami garsiųjų Naisių arba Kryžių kalno, nes abu šie objektai yra Meškuičių seniūnijos teritorijoje. Tačiau net vietovės aura neapsaugojo miestelio gimnazijos, kitąmet švęsiančios 110 metų jubiliejų, nuo Algio Mačiulio – buvusio mokyklos ir Šiaulių rajono Liberalų sąjūdžio vadovo, o šiuo metu ir jau minėto politinio darinio vicepirmininko bei Šiaulių rajono savivaldybės vicemero – užmaišyto jovalo.
Dabar galima tik spėlioti, ar jis vienas, be talkininkų vietoje ir užtarėjų Lietuvos valdžios viršūnėse, būtų sugebėjęs tiek pridergti… Tačiau tai daryti nėra prasmės, nes per 19 vadovavimo Meškuičių gimnazijai metų A.Mačiulis tiek prisidirbo, kad net po jo mokyklai vadovauti atėję žmonės apsikuopti neišgali. Kita vertus, išsamiau susipažinus su situacija švietimo įstaigoje, neapleidžia mintis, kad ir dabartinei direktorei Jūratei Jankauskienei nesvetimas A.Mačiulio vadovavimo stilius.
Kaip jau rašėme, baudžiamoji byla, kurioje likusi tik viena kaltinamoji – buvusio gimnazijos direktoriaus ir Šiaulių rajono Liberalų sąjūdžio pirmininko A.Mačiulio sekretorė Aldeivina Incienė [ji nusikaltimo vykdymo metu buvo ir LS sekretorė], tęsiasi iki šiol. Moteris, ikiteisminio tyrimo pradžioje teigusi, kad kartu su savo darbdaviu, anuometiniu politinės organizacijos vadovu suklastojo 2012, 2013 ir 2014 metų pajamų deklaravimo dokumentus, kuriais 1 proc. pajamų mokesčio be aukotojų žinios buvo „paaukotas“ Liberalų sąjūdžiui. Vėliau ši „dviguba“ sekretorė netikėtai „prisiminė“, kad veikė vienut vienutėlė, niekieno neįpareigota. Be to, galimai suklastojusi dar ir tariamų aukotojų parašus…
Taigi, kaip jau Lietuvoje įprasta, A.Incienė tapo iešmininke ir šią gegužę privalo tęsti vaikštynes į baudžiamosios bylos posėdžius. Jos buvęs bosas [mokyklos direktorius/liberalų sąjūdžio pirmininkas] A.Mačiulis šioje byloje tėra liudytojas. Be to, jis išvengė ir teistumo už netvarkingus buhalterijos dokumentus bei jų sunaikinimą dar vienoje baudžiamojoje byloje – atsirado, kas už jį laidavo.
Sakytum, A.Mačiuliui akivaizdžiai „sekasi“ – jis ir toliau daro karjerą: po 2015 metų savivaldos rinkimų jis tapo Liberalų sąjūdžio frakcijos Šiaulių rajono taryboje nariu, o šiems sudarius valdančiąją daugumą su „valstiečiais“, užėmė ir vicemero kėdę. Ir nei rinkėjai, nei koalicijos partneriai nepasivargino net suabejoti A.Mačiulio padorumu. Nors ir buvo konstatuota, kad jis aplaidžiai tvarkė gimnazijos apskaitą, bylinėjimasis su juo buvo nutrauktas. Gal kad neatrodytų pritariantis tokioms veikoms, teismas jį vis dėlto „nubaudė“: skyrė dvejų metų laidavimo terminą bei baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą.
Beje, neeilinius vicemero A.Mačiulio gebėjimus puikiai charakterizuoja jo pasisakymas vienoje populiarioje TV laidoje: girdi, pinigai partijos naudai buvo pasisavinti ne iš gyventojų, o iš valstybės…
Kažin ar galima didesnį idiotizmą suregzti? Ko gero, kiekvienas yra sutikęs protingų piliečių, nors ir netapusių vicemerais, kurie mano, kad kiekvienas mokesčių euras yra Lietuvos žmonių, o valstybinės struktūros pinigus tik perskirsto, tačiau ir perskirstydamos turėtų atsižvelgti į tų pačių žmonių valią. Todėl ir pinigai, į Liberalų sąskaitą nukreipti Meškuičių gimnazijos machinatorių, o ne aukotojų valia, yra ir materialinė, ir moralinė žala apgautiesiems. Ir kuo ilgiau ši baudžiamoji byla tęsis, kuo daugiau per tą laiką bus išaiškinta liberalų aferų, tuo labiau aštrės psichologinė trauma tiems, prieš kurių valią buvo paremta kokia nors sukčių politinė grupuotė.
Būtų galima ir paironizuoti ar pasiguosti – nelygu, kaip pažiūrėsi: gal išties nėra to blogo, kas neišeitų į gera? Juk būtent išaiškėjęs pajamų mokesčių deklaravimo bei apgaulingo 1 proc. skyrimo Liberalų sąjūdžiui faktas, sistemingi Darbo kodekso pažeidinėjimai ir paskatino gimnazijos bendruomenę aktyviau susidomėti mokyklos reikalais ir burtis. 2013 m. spalio 24 d. net įsteigta Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Meškuičių gimnazijos organizacija – ji ir paviešino buvusio direktoriaus A.Mačiulio pažeidimų paveldą ir nuolat aiškinasi jau prie kitų mokyklos vadovų atsiradusias negeroves, pastebi nesąžiningus sandorius ir pan.
Kad Šiaulių rajono Meškuičių gimnazijoje dedasi negeri dalykai, jau 2015 metais pripažino ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, po daugkartinių įvairių institucijų patikrų gavusi meškuitiškių skundą. Tuometinė viceministrė Genoveita Krasaukienė savo rašte konstatavo: „Gimnazijoje yra susidariusi nepalanki situacija sprendimams priimti – mokytojų bendruomenė susiskaldžiusi. Padėtį apsunkina tai, kad į mokytojų krūvio skirstymą yra įtraukti ir mokinių tėvai, kurie raštu teikia pageidavimus dėl lietuvių kalbos mokytojų, kurie turėtų mokyti jų vaikus. […] Laikinoji mokyklos direktorė, atsižvelgdama į tėvų prašymus, rado kompromisinį sprendimą, dalį lietuvių kalbos modulių ir konsultacijoms skirtų pamokų skirdama mažesnį pamokų krūvį turinčiai mokytojai. Manome, kad tai nėra pats geriausias sprendimas, bet teisės aktų reikalavimų jis nepažeidžia ir neprieštarauja demokratinio mokyklos valdymo principams. Savivaldybės administracija buvo paprašyta atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos mokymo problemas gimnazijoje.“
Deja deja… Ne tik tėvai, bet ir moksleiviai susiskaldžiusioje mokyklos bendruomenėje tapo administracijos įrankiais. Blogiausia, kad galios argumentai šioje gimnazijoje jau tampa norma – kas atsilaikys prieš gundymus galia, kuri „randasi“ vien dėl to, kad esi artimais giminystės ryšiais susietas su aukštus postus parlamente užimančiais politikais?
Masinis piliečių aktyvumas – precedentas, kurio bijo visos valdžios
Įkūrę švietimo darbuotojų profsąjungos padalinį, meškuitiškiai beldėsi į Premjero, Prezidentės, ministerijos duris. Dalios Grybauskaitės kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus vedėja Asta Bogušienė Iloną Tiknienę bei Lionę Sarpauskienę, laišką valstybės vadovei pasirašiusias moteris, patikino , kad „Respublikos Prezidentės nuomone, visuomenės nepakantumas korupcijai tai viena svarbiausių kovos su korupcija ir skaidrumo kultūros mūsų šalyje formavimo priemonė.“
O Švietimo ir mokslo ministerijos rašto padrąsinti, Meškuičių gimnazijos profsąjungiečiai sukruto bendradarbiauti su savivaldybe. Jie kreipėsi į Antikorupcijos komisiją [vadovas – konservatorius Alfredas Jonuška] ir į Kontrolės komitetą [pirmininkas – socialdemokratas Laisvūnas Neimanas].
Vieną meškuitiškių raštą dėl buvusio mokyklos vadovo A.Mačiulio veiksmų Antikorupcijos komisijos vadovas A.Jonuška perdavė Etikos komisijai. Šios pirmininkė socialdemokratė Roma Albrikienė į klausimą, ar vadovaudamas Meškuičių gimnazijai A.Mačiulis nepažeidė LR valstybės politikų elgesio kodekso, atsakė: NE. Girdi, vienu metu ir direktoriaudamas, ir vadovaudamas Šiaulių rajono Liberalų sąjūdžiui, dabartinis vicemeras … dar nebuvo politikas ir „todėl jam netaikytini LR valstybės politikų elgesio kodekso reikalavimai“.
Nežinia, kaip jums, bet šių eilučių autorei tokia formuluotė skamba ciniškai – tarsi girdėtumėm skatinimą: kol tapsi politiku „de jure“, gali „de facto“ be jokio skrupulo vadovautis ir „nerašytais visokių aferistų kodeksais?
Kaip ir buvo galima nuspėti, abi savivaldybės tarybos komisijos į meškuitiškių raštus tik „atsimojavo“. Kontrolės komiteto pirmininkas Laisvūnas Neimanas tai padarė labai jau savotiškai: vien gautuose raštuose išvardintų faktų „ištyrimu“ nepasitenkino ir ėmė gimnazijos profsąjungos lyderę Iloną Tiknienę kviestis į susitikimus, mat „norėtų klausimus aptarti“ žodžiu…
Tiesa, gal ir vertėtų Meškuičių profsąjungos delegacijai pasimatyti su L.Neimanu, kad šis nebepakliūtų į apgailėtiną situaciją, kai darosi per sunku tarp visų iš jų gaunamų skundų bei prašymų susiorientuoti. Tuo labiau, kad kaip pripažįsta ir pats politikas, meškuitiškių pateikti įtarimai pasitvirtino. Bet… pažadėjęs vėliau pranešti, kokių priemonių imtasi, vis dar ištvermingai tyli… Matyt, ne veltui mūsų išmintinga Tauta ir patarlę sukūrė: „Pažadėjo – patiešijo, netesėjo – negriešijo“. Tačiau ką tokiu atveju galvoti tiems, kuriuos ir Prezidentė skatina skaidrumo ieškoti: politiką „ištiko“ sklerozė ar varnas varnui akies nekerta?
Teisybės dėlei verta paminėti, kad tiesiogiai rinktas Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras, gavęs gimnazijos profsąjungos aktyvistės Svetlanos Dagys skundą apie vicemero A.Mačiulio vizitą į jos darbo vietą bei daromą psichologinį spaudimą dėl jos kreipimosi į Darbo ginčų komisiją, pasielgė visiškai kitaip. Per savaitę atsiųstame laiške meras moterį nuramino paaiškindamas nedavęs „jokių nurodymų ar tarnybinių pavedimų“ savivaldybės mero pavaduotojui A.Mačiuliui tą dieną vykti į Meškuičius. Taigi, taip buvo demaskuota politiko saviveikla bei noras prigesinti „degančią kepurę“.
Brandinama dar viena byla, nes profsąjungiečiai už kritiką persekiojami
Buvusio direktoriaus A.Mačiulio „maklių“ ir priekabių išmankštinti gimnazijos pedagogai ir kiti darbuotojai ilgainiui suprato: nekreipti dėmesio į keisčiausias, tačiau neteisėtas darbines rokiruotes – etatų sugretinimus, pavadavimus ar pan. – nevalia, mat toks vadovų „kūrybiškumas“ paprastai nebūna veltui – neilgai trukus pasimato, kaip tai panašu į ir taip kuklių švietimui skirtų pinigų „mazgojimą“… Todėl mažne kiekvienas įtartinas darbuotojo perkėlimas į kitas pareigas, sufabrikuotos nuobaudos ar pan. nelikdavo nepastebėti – skundai dėl šiurkščių Darbo kodekso pažeidimų guldavo ant Darbo ginčų komisijos stalo.
Čia ir vėl norisi paironizuoti: tiek buvęs gimnazijos direktorius A.Mačiulis, tiek jo mokytinė Jūratė Jankauskienė padarė viską, kad mokyklos kolektyvui įrodytų, kaip svarbu… mokėti ginti savo teises. Ir profsąjungos nariai išmoko – pasitelkę advokatus jie taip įgudo solidariai ginti dirbančiųjų teises pateikdami nenuginčijamus reikalavimus, kad dar neprarado ryžto laimėti ir baudžiamąją bylą prieš savavališkai jų pajamų mokesčio procentą nusigvelbusius liberalus.
Tačiau mažne visi aktyviausieji profsąjungos nariai jau gali ruoštis ir naujai bylai: pastebimi akivaizdūs persekiojimo už kritiką požymiai.
Ko bijo visos ministerijos, savivaldybės ar darbo kolektyvai? Precedento – kad žmonės pakels galvas prieš darbdavių savivalę ir visoje Lietuvoje, kad susivienijusių nebebus įmanoma sustabdyti.
Vietoje post scriptum, arba Gal dar ne vėlu atsitokėti?
Prisipažinsiu: beskaitant straipsnius, šūsnis dokumentų, vartant teismo bylų segtuvus vis kirbėjo klausimas – negi tai jau viskas?
Tačiau 2017 metų kovo 2 dieną Meškuičių gimnazijos vadovo veiklos ataskaitoje pateikta statistika privertė aiktelėti. Joje teigiama, kad per pastaruosius penkerius metus gimnaziją paliko 147 mokiniai, t.y. 40,61 proc. Jei ir toliau tokiais tempais bus „tobulinama“ psichologinė ugdymo atmosfera šioje švietimo įstaigoje, gali tekti Kryžių kalno papėdėje įsikūrusiam miesteliui ieškotis …daraktorių*.
Todėl visas konfrontuojančias puses kviečiu į viešą diskusiją. Gal dar įmanoma įveikti asmenines ambicijas ir ištaisyti padarytas klaidas, atsiprašyti įžeistų bei paniekintų kolegų? Gal dar ne per vėlu atversti švarų, aferomis nesuterštą gimnazijos istorijos puslapį?
* Nebeprisimenantiems šio termino reikšmės, padėsiu: internetinis terminų žodynas www.zodynas.lt daraktorių apibrėžia kaip sodžiaus mokytoją. Ir pridursiu – tai jie, rizikuodami savo laisve, slapta mokė vaikus spaudos draudimo laikais.