Geras dalykas tas internetas… Daug kas jame kažkodėl pasijunta net labai galingas.
Tarkim, atsiverti Tiesos.lt komentarus po savo straipsniu ir negali patikėti tuo, kas čia kartais vyksta. Štai anoniminė „vasara“ dalijasi savo džiaugsmu, kad per atostogas… būsime užsiėmę. Mat Meškuičių gimnazijos administracija už valstybinius pinigus pasisamdys privatų advokatą Andrių Kazakevičių ir su mokyklos profsąjungos nariais „provosis“ visas atostogas… Skaitau antrą, trečią kartą: ji mus tiesiog įspėja? ar vis dėlto grasina?..
Interneto galiomis lyg ir nebeturėčiau stebėtis – juk net bylas teisėjams skirsto nebe koks nors „labiau patyręs“ teismo pirmininkas, o … kompiuteris, tiesa, pagal „labiau patyrusių“ parengtą programą.
Kai Meškuičių veidaknygės paskyroje visuomenininkams buvo paskirstyti darbai, supratau: dalykas rimtas. Ypač jei to imasi „labiau patyrę“. Kad ir pagarsėjusi ketinimais nugvelbti iš valstybės 1 proc. pajamų mokesčio ir be mokesčius mokėjusiųjų žinios bei sutikimo juos nukreipti į Šiaulių rajono Liberalų sąjūdžio kišenę. Tiesa, už tai ji buvo patikėta… nuosavo vyro priežiūrai – spėju, tokią „bausmę“ parinko ne kompiuteris.
Darbo gavau ir aš. Tad teko važiuoti į vietą ir dar kartą pasverti savo galimybes. Su realia situacija susipažinti pasikviečiau ir buvusį Meškuičių seniūną Virginijų Tiknį, nes ir jam, dabar gimnazijoje mokytoju dirbančiam, teisę skirstyti darbus pasigviešusi komentatorė primygtinai siūlė aptariamą dulkėtą gatvę … tiesiog išsiasfaltuoti pačiam.
Matyt, dar nepamiršo, kaip miestelio gatves asfaltuodavo seniūnas V.Tiknis. Jokios paslapties čia nėra: prie darbą dirbdavusių jis tiesiog stovėdavo. Užtat kokybė buvo kita. Vėliau seniūne tapo Jolanta Baškienė, o per 10 metų kai kurios Meškuičių gatvės susidėvėjo. Tiesa, jos pačios namai ir seniūnija įsikūrę prie sutvarkytos gatvės.
Miestelio skaudulį nurodė „Feisbuko“ komentatoriai
Tačiau patiems meškuitiškiams dulkėtoji Rupeikių gatvė rūpi, nors tiksliau būtų sakyti, jog jiems rūpestį kelia kokie 200 metrų sutrūnijusio asfalto. Beje, šį pavasarį jis buvo tvarkytas – užpiltas skalda. Netrukus pasimatė, ko vertas toks valdžios „saliamoniškas sprendimas“: patvarkyti, bet ne sutvarkyti. Kadangi ruošiantis urėdijų reformai padaugėjo miškų kirtimų, atmestinai patvarkyta gatve pradėję zuiti sunkiasvoriai miškovežiai smulkiuosius akmenėlius neilgai trukę tiesiog išsklaidė – į kelkraštį ar į griovius.
Taigi, kol V.Tiknis atliko savo matavimus, aš pasivaikščiojau dulkėtąja Rupeikių gatvės atkarpa. Pabendravau ir su dulkėse skandinamų namų gyventojais. Jų nuoskaudos iki šiol skamba ausyse: žmonės vaisius, daržoves, gėles darželiuose ar soduose, kaip ir vaikų žaislus kieme kasdieną… plauna. „Ne tik langus, bet ir patį namą jau mazgoti tenka. Priešingu atveju visas statinys spalvą pakeistų,“ – guodėsi meškuitiškiai.
Kai kurie gyventojai, nusipirkę asfalto ir specialų įrenginį, šią gatvę ties savo namais susiremontavo… patys. Tačiau tokią prabangą sau gali leisti ne kiekvienas, be to, kiek laiko atlaikytų kosmetinis remontas, kai miestelį kerta sunkiasvoriai automobiliai?
Kam apie tai rašau? Tikrai ne dėl to, kad mudu su buvusiu Meškuičių seniūnu V.Tikniumi pasijutome reikšmingi.
Mane asmeniškai pribloškė kitkas – iš komentatorių pasakojimų veidaknygėje sužinojau, jog vietinė valdžia juos visiškai ignoravo – net parašų, surinktų po prašymu išspręsti šią problemą, nesiteikė priimti.
Sakote – ne tai Baškienei žmonės savo prašymą nešė? Pritarčiau: kreiptis į Meškuičių marčia prisistatančią Seimo pirmąją vicepirmininkę būtų buvę veiksmingiau – ji ir būtų išklausiusi, ir dėl neasfaltuojamų kelių ne visuomenininkams priekaištus būtų reiškusi. Gal net pažadėtų ir Seime apsvarstyti, ar ne laikas sugrąžinti į Lietuvą realią savivaldą – juk jei seniūnai būtų renkami, o ne iš „savų“ skiriami, tokių patyčių nė vienas sau neleistų.
P.S. Tiesos.lt redakcija: „Kiekvieną dieną geriame šias dulkes…“ – taip savo gyvenimo prieskonį įvardija Meškuičių gyventoja, internete pasidalijusi „pilkuoju keleliu“ nuvažiuojančio miškovežio vaizdu.