Pradžioje, dar prieš pradėdama šitą rašinį, privalau paaiškinti tris dalykus:
Pirma: Šiaulių mero Artūro Visocko šalininkai socialiniuose tinkluose dažnai giriasi, kad už juos balsavo rinkėjų dauguma, todėl ji juos palaiko ir medžių išvarymo iš miesto procesuose. Vardan teisybės nusprendžiau visiems priminti Vyriausiosios rinkimų komisijos statistiką: Šiauliuose 2019 metų savivaldos rinkimų sąrašuose buvo įrašyti 85 429 rinkėjai. Už Artūro Visocko rinkiminio komiteto sąrašą „Dirbame miestui“ balsavo 16 579 miestelėnai, tiesioginiuose mero rinkimuose antrajai kadencijai A.Visocką laimino 19 876 žmonės.
Kuo skiriasi 2015 ir 2019 metų rinkimų statistika? Daugiau nei 1000 sumažėjo dalyvavusiųjų rinkimuose skaičius. Todėl liaukitės pūstis ir girtis, kad merą Artūrą Visocką palaiko dauguma šiauliečių. Realioji – nedalyvaujančių rinkimuose dauguma – po pirmosios jo kadencijos mero poste padidėjo, Šiaulių berniukų terminais šnekant, „viena štuka“, tad už dabartinę valdžią nebalsavo nė ketvirtadalis balso teisę turinčių rinkėjų.
Antra: paminėtas asmuo bei jo šalininkai dažnai medžių gynėjams „segioja“ įvairiausias politines ir pan. etiketes arba aiškina, kad už jų nugarų neva „kažkas stovi“. Gal ir atsirastų norinčių „pasišildyti“ prie kitų savanoriško ir alinančio kasdienio triūso bei informacijos rinkimo, tačiau Šiaulių medžių gynėjai yra atsisakę politikų paramos, nepriklausomai nuo to, kokiai partijai jie priklauso.
Trečia: tikrai žinau, kad nei Kovo 11-osios Akto signataras Algimantas Sėjūnas, nei šių eilučių autorė jokiuose rinkimuose nebedalyvaus.
Todėl jeigu ateityje kam nors pasivaidens liguistos fantazijos vaizdiniai, manykime, kad tai kiekvieno politinio vaiduoklio tragedija arba paties nerealizuoti lūkesčiai.
Šiek tiek istorijos, arba Kaip atsirado iniciatyvinė grupė „Saugokime Šiaulių medžius“
Pirmiausia medžiažudžiai kėsinosi į Šiaulių kaštonų alėją, kuriai, kaip savo veidaknygėje teigia fiziko-juvelyro Alfredo Dauliaus vadovaujami iniciatyvinės grupės nariai, tėra 70 metų. Kaštonai išgyvena mažiausiai keturis kartus ilgiau, todėl dar kelios šiauliečių kartos gali užaugti džiaugdamiesi šiuo gražiu miesto kampeliu. Tik reikia deramai tuos medžius prižiūrėti.
Kaštonų alėja – tai istorinis ir kultūrinis Saulės miesto simbolis, todėl susitelkusi iniciatyvinė grupė 2018 metų VELYKŲ ANTRĄJĄ DIENĄ (balandžio 2 d.) 12 val. Pakvietė miestelėnus ginti kaštonų. „Atsineškite plakatus su šūkiais, puošime medžius, kas turit inkilų neiškeltų – kelsime kaštonų alėjoje, ridensime Velykų margučius! – kvietė organizatoriai. – Švęskime atgimstančią gamtą, ją globokime ir tausokime! Pasisakykime, jog mums ne dzin, kokiame mieste mes gyvename, o MEDIS – tai VERTYBĖ, MŪSŲ visų PLAUČIAI.“
Išgelbėtoji kaštonų alėja rudenį. Valentinos Topichos nuotr.
Tuomet šiauliečiams pavyko apginti krašto istoriją liudijančią medžių alėją, tačiau vargu ar kas tikėjosi, kad prasideda tūkstančių brandžių medžių išvarymo iš miesto era.
Vėliau Alfredas Daulius, Austė Juozapaitytė, Salomėja Jastrumskytė, Monika Peldavičiūtė, Dovydas Lipnickas, Darius Ramančionis, Valentina Topicha, Jurgita Pryšmantė ir kt. dalyvavo miesto savivaldybės organizuotuose URBAN projektų svarstymuose, inventorizavo augmeniją miesto parke, kur rengiamasi išnaikinti per 600 brandžių medžių. Iniciatyvinės grupės „Saugokime Šiaulių medžius“ nariai suprato, kad negalima pasitikėti valdžia ir jų pasamdytais dendrologais, kartais iš akies, kaip atsitiko Kaštonų alėjos atveju, vertinančiais medžių būklę.
Medžių gynėjai labai akylai stebėjo, kokie rengiami Prisikėlimo aikštės, Vilniaus gatvės bulvaro su prieigomis projektai. Visuomenininkai tikrąja to žodžio prasme „pešė“ informaciją iš valdžios atstovų, nors šie gana ramiai „slapukavo“, o miesto meras Artūras Visockas ir jo dešinioji [ar net abi – aut. pamąstymai] ranka administracijos direktorius Antaras Bartulis vienoje 2017 metų lapkričio mėnesį organizuotoje spaudos konferencijoje begėdiškai mestelėjo, kad daugiau jokių aptarimų su visuomene nebus.
Ir savo viešus „pažadus“ vykdo. Realių, projektuose pakeistų sprendinių visuomenė nematė iki šiol, o kad bus žudomi mažne visi Vilniaus gatvės bulvaro, Aušros alėjos, Vasario 16-osios, Višinskio gatvių medžiai, paaiškėjo tik šiemet… paskelbus apie pasirašytas projektų vykdymo rangos sutartis.
Į galingą srovę susiliejo asociacija „Gyvas miškas“, „Saugokime Šiaulių medžius“ ir kt. Prie aktyvaus ir mobilaus jaunimo prisijungė iki šiol informaciją savarankiškai rinkęs ir nebrandų Šiaulių valdžios elgesį stebėjęs Kovo 11-osios Akto signataras Algimantas Sėjūnas.
„Negalima šitaip elgtis…“
Per daugiau nei 30 mūsų pažinties metų A.Sėjūną, taip sakant, girdėjau ne kartą. Ir kai jis šiuos žodžius taria, suprantu, kad Signataras nebetylės, atidės visus savo darbus į šoną, o mes galėsime pajusti šio žmogaus bendravimo kultūros gilumą, greitą fiziko orientaciją ar kad vienas aktyviausių Šiaulių Žaliųjų judėjimo narių dar turi parako.
Signataras su Šiaulių medžių gynėjais surengė piketus Vilniuje prie Respublikos vykdomosios valdžios buveinių, Signataro pažymėjimas atvėrė Šiaulių visuomenininkams duris į susitikimus su Vyriausybės ir Prezidento patarėjais, kur šie galėjo pranešti, kokius įstatymų pažeidimus jie mato Saulės miesto valdžios veikloje.
Premjeras Saulius Svernelis, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų, Aplinkos, Finansų ministerijos, JE Prezidentas Gitanas Nausėda, Prezidentas, Šiaulių miesto Garbės pilietis Valdas Adamkus gavo signataro A.Sėjūno ir Šiaulių medžių gynėjų [A.Daulius], Kultūros fondo [H.Smilgys], asociacijos „Visuomeninės iniciatyvos“ [V.Kabaila], filosofijos mokslų daktarės Salomėjos Jastrumskytės, „Aukuro“ klubo (D.Lipinskas] pasirašytas informacijas bei priedus, ką visuomenininkai ištyrė, kol ryžosi apie netikslingą ES paramos tratinimą paskelbti sostinėje reziduojančioms institucijoms.
Jau šio rašinio pradžioje minėjau, kad su miesto medžių gynėjais Šiaulių savivaldybės vadovai bendrauja nenoriai, neatsakinėja į jų paklausimus, bendro pobūdžio renginiuose nutraukinėja pasisakančius asmenis, todėl su totaliais ORHUSO konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų norminių aktų pažeidėjais bendradarbiavimas tapo neįmanomas.
Šiaulių Apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl viešojo intereso gynimo, tačiau jau antrą kartą pratęsiami nagrinėjimo terminai dėl vietos valdžios kaltės – savivaldybė nepateikia prašomų dokumentų arba, galima manyti, jų neturi. Jeigu taip elgtųsi paprastas pilietis, prokurorai jam rastų, kokias sankcijas pritaikyti, tačiau kaip bus pasielgta su savivaldybe už tokį tyrimo vilkinimą – galima tik paspėlioti. Aš manau, kad tyrimą nutrauks, nes dokumentų prokuratūra nesulauks, o visos 130 brandžių liepų virs „biomase“ – taip sveikus naikinamus medžius vadina architektai ir naujai iškeptas A.Visocko komiteto „Prisidirbame…“ sąrašo narys Z.M.
Buitinio pobūdžio diskusijos medžių išsaugojimo tema persikėlė į socialinius tinklus ir paaiškėjo, kad Šiaulių politikai, išrinkti į miesto Tarybą, regis, pirmą kartą po Nepriklausomybės atkūrimo leidžia sau prabangą tyčiotis ir niekinti rinkėjus, prisiskirdami sau vienintelių ir neklystančiųjų teises.
Taigi, kol vyko diskusijos su Vyriausybės atstovais, Viešaja įstaiga „Centrinė projektų valdymo agentūra“, jaukiai įsikūrusia prie Finansų ministerijos, Šiauliuose prasidėjo medžių žudynės.
Pilietinis portalas Tiesos.lt apie tai jau pranešė. Manau būtų aktualu paanalizuoti, kokio lygio darbinės veiklos impotencija yra apėmusi sostinės valdžios struktūras, nes, laikydamiesi nustatytų susirašinėjimo terminų, ministerijų klerkai ėmė atsirašinėti pranešdami signatarui A.Sėjūnui bei medžių gynėjams, kaip jiems „rūpi“ Šiaulių miesto medžiai.
Išryškėjo ES pinigų tratinimo karkasas
Taigi, vaizdelis toks: 2016 metais Vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas pasirašė įsakymą „Dėl Šiaulių miesto integruotos teritorijų vystymo programos patvirtinimo“. Signataras vienu pirmųjų raštų kreipėsi į naująją VRM ministrę R.Tamašunienę, nes būtent ši ministerija laimina ES URBAN projektų vykdymo procesus. Be to, būtent šiai ministerijai pagal vykdomas funkcijas priklauso kontroliuoti vietos savivaldybes. Būtent iš šios ministerijos Saulius Svernelis išėjo į rinkimus, o paskui – ir į premjerus. Vadinasi, būtent VRM turi būti informuota, kontroliuojanti ir operatyviai reaguojanti struktūra.
Ne juokas įsi[pasi]savininti 55 milijonus eurų, iš kurių 46 skiria ES, likusi dalis – valstybės ir savivaldybės lėšos. Juolab kad Šiaulių savivaldybė smarkiai vėluoja vykdyti URBAN projektus ir kaltina visus aplink, o ne kritiškai vertina administracijos [direktorius A.Bartulis] ar tarybos daugumiečių neveiklumą su meru A. Visocku priekyje.
Prie Finansų ministerijos įsteigtos Viešosios įstaigos „Centrinės projektų valdymo agentūros“ [CPVA] funkcijos teoriškai – normalios, tačiau domintis realia situacija [pagal gautus dokumentus] neįmanoma nepastebėti, kad CPV Agentūros Urbanistinės Plėtros projektų skyrius neadministravo tinkamo projekto vykdymo: neatliko pažeidimų tyrimo vietoje, nepasisakė apie lėšų panaudojimo tinkamumą, neįvertino jau rekonstruotos Vilniaus gatvės bulvaro dalies kokybės ir t.t.
Viešoji įstaiga, kurioje dirba apie 300 darbuotojų [vidutinis darbo užmokestis – per 1500 eurų], administruoja visų Lietuvai skirtų ES pinigų įsisavinimą. Tyčia paklausinėjau savo bičiulius, kaip jie mano, kas prižiūri europinių pinigų panaudojimą, ir visi įvardijo Finansų ministeriją. Ir ilgai tylėjo, kai išgirdo, kad tai atlieka kažkokia viešoji įstaiga. O po to prisiminė kažkada stebėję Lietuvos viešojoje erdvėje kilusias diskusijas apie valstybės biudžeto ir ES lėšų „nusiurbimą“ per prie ministerijų ar savivaldybiu įsteigtas viešąsias įstaigas. Šios maitintojos ne tik pačios penisi, bet ir žiniasklaidą vieno ar kito biudžeto reklaminiais pinigais arba, moderniai, vadinamosiomis viešinimo lėšomis pamaitina. Gal todėl aptikus begėdišką projektinių pinigų tratinimą taip sunku prasiveržti į viešumą tiems, kurie savanoriškai gina bendrus, visuomeninius interesus, aukodami savo laiką ir asmenines lėšas.
Taigi, viešoji įstaiga tarsi lieka „nė prie ko“: bet kokia jos atsakomybė išplaunama. Tarkime, atsiuntusi raštą signatarui CPVA atvirai prisipažįsta, kad „kokia yra kertamų medžių vertė, nustatyti nėra įmanoma, kadangi rangos sutarties veiklų sąraše yra išskirta tik sodinamų darbų vertė“. Vadinasi, supraskite, kaip kam patinka: a] brandūs medžiai nebus kertami, tačiau greta pasodins naujų, verbomis ar apverstai šluotražiais vadinamų mažalapių sodinukų, b] rangovai žada labdarą, t.y. nemokamai nurėš ir išsiveš liepas ir t.t., ir pan.
Tačiau „nuostabiausiai“ yra tai, kad toji CPVA savo atsakymą baigia prisipažinimu, kad „neturi kompetencijos“ vertinti, „ar atlikti tyrimai ir išvados dėl konkrečių medžių kirtimo yra kokybiški“. Sėdi kontoroje 300 klerkų, visi socialiai drausti, gauna nemenkas algas, ir negali patikrinti paties svarbiausio dalyko – ar vykdant ES finansuojamus infrastuktūrinius projektus yra būtinybė nužudyti sveikus, brandžius medžius, o vietoje jų pasodinti bevertes dekoratyvines iškamšas, kurios, grubiai pajuokaujant, būtų galima teigti, kaip ir CPVA, „neturės kompetencijos“ valyti aplinkos taršą ir niekada dešmtmečius suplaktoje žemėje neišvystys šaknų, neaugs ir nesuformuos brandžios lajos. Ir nuo pat pirmos dienos pasmerkti kris ankstyva mirtimi.
Pasirodo, tai CPVA „neužteko kompetencijos“ net užmesti akį į dendrologų ekspertizės aktus, kur juodu ant balto parašyta, kad požeminių komunikacijų atnaujinimas pažeis sveikų medžių šaknis. Išvertus į žmogišką kalbą, dera suprasti, kad tebegyvename akmens amžiuje, negalime pasinaudoti naujausiomis technologijomis, kad tas komunikacijas keisdami išsaugotume neįkainojamų želdinių šaknų. Jeigu medis trukdo bizniui, reikia tą medį nugalabyti?
Daug valdiškų atsirašinėjimų gavo signataras A.Sėjūnas bei Šiaulių medžių gynėjai. Įdomiausia tai, kad ir Vyriausybės kancleris, pats ekspolicininkas Algirdas Stončaitis, ir kitos suskubusios ką nors atsakyti ministerijos tarsi bendru sutarimu atsakomybę krauna Aplinkos ministerijai. O ši bene pirmoji labai operatyviai atsakė A.Sėjūnui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Šiaulių miesto savivaldybei, tiesa, savo atsakymą pavadindama nuomone:
„Aplinkos ministerijos nuomone, planuojant miestų teritorijas ypač svarbu išsaugoti kraštovaizdžio savitumą, turtinti biologinę įvairovę, išlaikyti užstatytų teritorijų, želdynų ir gyventojų poilsiui ir sveikatingumui skirtų teritorijų optimalius ploto santykius. Miestuose turi būti kuriama vientisa želdynų sistema – želdynai išdėstomi tolygiai visoje teritorijoje, veisiamos regiono gamtines ir klimatines sąlygas atitinkančios želdynų rūšys, išsaugomi ekologiniu požiūriu jautriose teritorijose esantys želdynai ir želdiniai, be to, klimato kaitos kontekste miestų aplinka turi būti kryptingai formuojama, siekiant mažinti karščio bangų ir kitų ekstremalių reiškinių neigiamą poveikį miesto gyventojams.
Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių miesto viešųjų erdvių sutvarkymo projektuose pabrėžiama būtinybė plėtoti žaliąją infrastruktūrą, kuri, be kito teigiamo poveikio, padėtų spręsti esmines taršos kietosiomis dalelėmis ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo problemas. Šių tikslų nebūtų įmanoma pasiekti, jei projekto vykdymo metu įvyktų priešingai – sumažėtų ekosistemines funkcijas atliekančių didelių medžių kiekis.
Aplinkos ministerija, vertindama panašių projektų įgyvendinimo patirtį, pažymi, kad senus, bet dar pakankamai geros būklės tvirtus, su gausia lapija medžius keičiant naujais jaunais želdiniais, jų teikiamos naudos miestų visuomenė turi laukti ilgus metus, taip pat didelė rizika, kad nauji želdiniai gali ir neprigyti.[…]
Esame įsitikinę, kad projektinius sprendinius dėl senų medžių pašalinimo būtina pakeisti, numatyti šių medžių išsaugojimą“.
Šio mano pacituoto atsakymo medžių gynėjams ir Šiaulių savivaldybei miesto tarybos narys Z.M. į liepų egzekucijos vietą neatsinešė. Bet visiems patenkintas citavo Vyriausybės kanclerio raštą, kad esant POREIKIUI, savivaldybė tarsis su gyventojais, o šiuo metu esą poreikio nėra. Pakaks, kad meras su administracijos direktoriumi pasitars?
Visuomenės atstovai atliko mažalapių medžių ekspertizę
Šiaulių medžių gynėjai aplankė prieš dešimtmetį ir vėliau atvežtinių medelių pasodinimo vietas. „Vaizdas – apgailėtinas,“ – vis kartojo A.Sėjūnas. „Ne apgailėtinas, o tragiškas“, – antrino jam iniciatyvinės grupės „Saugokime Šiaulių medžius“ vadovas A.Daulius.
Visuomenininkai suskaičiavo medžius, juos nufotografavo ir pateikė tokią statistiką bei išvadas: „Mūsų visuomeninė komisija apžiūrėjo, kaip auga vietoje išnaikintų medžių pasodinti nauji, atvežtiniai sodinukai, kurie naudingosiomis savybėmis nei dabar, nei ateityje neprilygs iškirstiesiems dėl lajų retumo. Atlikome visuomeninę naujai pasodintų medžių inventorizaciją Baltų, Varpo, Dvaro, Tižės gatvėse bei jau anksčiau rekonstruotoje Vilniaus gatvės-bulvaro dalyje. Manome, kad buvo parinkti nekokybiški atvežtiniai sodinukai, kurie nuo pat pasodinimo į suplaktą mieto žemę, nesulaukė priežiūros: tręšimo, laistymo, genėjimo. Dabartinė šių medžių būklė – tragiška: apsamanoję kamienai byloja apie maitinimo stoką, šakos ir net viršūnės apdžiūvę, o kai kurie medeliai jau mirę. Silpnomis, vos styrančiomis lajomis bulvare auga mažalapės, apsamanojusios liepos. Nustatėme, kad iš naujai pasodintų 467 medelių net 210 yra nepatenkinamos būklės. Įdomu, ką apie tokią estetiką mano savivaldybė, dendrologai bei VšĮ CPVA, turėjusi kontroliuoti projektų vykdymo procesus?“
Įsitikinkite ir patys (Eglės Vainauskaitės nuotraukos):
Kiekvienas brandus didelis medis – aukso vertės
Šiaulių savivaldybė, CPVA, sužvaigdėję architektai, nuolankūs dendrologai ir kiti uolūs patarnautojai iš įvairiausių valstybinių struktūrų, regis, nepritaria pasaulio bei nacionaliniams mokslininkams bei Aplinkos ministerijai, kad didieji, brandūs, gausiomis lajomis medžiai yra aukso vertės. Kai akyse vietoje tinklainės sužybsi euro ženklas, mūsų sveikatą gelbstinčio medžio nužudymas įkainojamas apie 250 eurų ir ant jo simbolinio kapo užrašoma – „biomasė“. Tuo tarpu mažalapis atvežtinukas, be jokių garantijų, kad prigis, yra įkainojamas 1200–1600 eurų. Be to, jokios agentūros, ministerijos ar kitos struktūros nepaskelbė, kiek kainuos tų mutantų priežiūra, nugaišusių persodinimas ir kas tai finansuos. Visiems medžiažudžiams siūlau prisiminti šiuos retorinius klausimus, nes teks verkti, kai savivaldybė ta intencija didins mokesčius.
O kol esame gyvi, kol ne visos ES kontoros aplankytos, kol dar ne visai nuplikintas miestas, pasikartokime, kam mums tie brandūs medžiai ir kodėl nevykdomas vienas svarbiausių URBAN projektų įgyvendinimo uždavinys – gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę.
Paklauskime, kodėl Šiaulių valdžia, CPVA ir Co neatsižvelgia į šiuos mokslininkų tyrimų rezultatus?
Šiaulių medžių gynėjai yra susipažinę su mokslininkų tyrimais, kurie, analizuodami miestų oro užterštumo problemas, įspėja gyventojus dėl vieno iš pavojingiausių antrinių teršalų – priežemio ozono sluoksnio susidarymo virš miestų.
Dr. Valda Araminienė teigia, kad šią problemą gali išspręsti tik medžiai. Ji kartu su kolegomis iš Prancūzijos, Italijos ir Japonijos atliko tyrimą, kurio metu nustatė miesto medžių poveikį oro kokybei. Tik vešlią lają turintys brandūs medžiai gali mažinti priežemio ozono koncentraciją, kuri šiuo metu sudaro apie 10 proc. viso atmosferoje esančio ozono. Pastarasis teršalas, nekontroliuojamas plečiasi ir turi neigiamą poveikį žmonių sveikatai: ardo hemoglobiną, sukelia plaučių funkcijos pablogėjimą bei kvėpavimo sistemos ligas, tokias kaip bronchitas, pneumonija, astma. Miestuose didėja mirtingumas dėl kvėpavimo sistemos ligų.
Mokslininkė dr. V.Araminienė, kartu su pasaulio kolegomis tyrinėjanti šią problemą, tvirtina, kad vienintelė išeitis kovojant su tarša yra miesto medžiai. Oro taršos problemas analizuojantys mokslininkai įsitikinę: miestų infrastruktūrų planuotojams jau seniai derėjo atsižvelgti į jų rekomendacijas.
Naujausia signataro Algimanto Sėjūno replika Vyriausybei
Socialiniuose tinkluose komentatoriai dažnokai mesteli – mes ne už tokią Lietuvą kovojome. Nors gal ir visai nekovojo… Gal ir dabar abejingai laukia, kol išdidžiai mirs paskutinis Šiaulių Vilniaus gatvės bulvaro medis.
Pasakysiu tiesiai šviesiai – anksčiau ar vėliau ateis ir žmogaus eilė, nes kiek gi galėsime patys oro taršalus absorbuoti, kai nebeturėsime didžiųjų medžių? Tiesa, Fb komentatoriai regi ir kitokių paralelių, matydami ant žemės suguldytus medžių kamienus: „Kaip partizanai pokarį ant gatvės…“
Norit, išduosiu, kokio klausimo labai nemėgsta Kovo 11-osios Akto signataras Algimantas Sėjūnas?
– Ar už tokią Lietuvą balsavai? – kartkartėmis jo profilaktiškai pasiteirauju.
O jis vis suranda tobulą atsakymą:
– Tu tik pažiūrėk, kaip valdininkai išsigimė. Rusai turėjo tokį posakį, kuris šių dienų jaunuomenei bus nesuprantamas, nes ir aš nebežinau, kaip išversti. „Krugovaja poruka“. Valdininkai vienas kitą užstoja, gelbsti. Vėl atsigavo telefoninė teisė: pasiskambina iš ministerijos koks nors veikėjas savivaldybės administracijos vadovui, „suderina“ atsakymus ir juos tiražuoja… – aiškina signataras.
Ir tikiu, kad už tai 1990 metų kovo 11-ąją jis tikrai nebalsavo.
– Aš tai šią situaciją vadinu „eismas ratu“, – prisipažįstu.
– Ne. Netikslu. Nors galima įsivaizduoti tokį ratą: stovi Visockas viduryje, apie jį artimiausia miesto aplinka tūpčioja, antru ratu visokie ministerijų valdininkėliai ditirambus gieda. Norėčiau, kad nepaaiškėtų, kad yra dar vienas ratukas, ne visiems matomas, bet jo dalyviai turi kažkaip susisiekiančių kišenių tinklą… Bet neverta fantazuoti. Skaitau dar vieną raštą Vyriausybės kancleriui A.Stončaičiui, nes jis vėl mus į Aplinkos ministeriją pasiuntė. („Gerai, kad tik į ministeriją“, – pamaniau…)
Puiki fiziko epistoliarika. Pacituosiu:
„2019-09-06 mes jau gavome AM atsakymą ir žinome jų nuomonę. Ji yra labai aiški – projektinius sprendinius dėl senų medžių pašalinimo būtina pakeisti, numatyti šių medžių išsaugojimą. Mes žinome, kad šiuos projektus finansuoja ES ir tik iš dalies savivaldybė ir Valstybė. Taigi už jų vykdymą atsakinga Vyriausybė. Mus stebina Vyriausybės nesugebėjimas ir blaškymasis sprendžiant šią problemą. Prašytume mūsų nelaikyti neišmanėliais – Jūs nesugebate priimti greitų sprendimų. Savivaldybė šiurkščiai pažeidinėja įstatymus. Cituoju iš VRM puslapio VIETOS SAVIVALDA: „VRM formuoja valstybės politiką vietos savivaldos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą“.
Kodėl nevykdote savo pareigų? Gal todėl, kad premjeras yra iš VRM, kancleris yra iš VRM, o Šiaulių miesto integruotą teritorijų vystymo programą 2016-08-08 patvirtino VRM ministras Tomas Žilinskas? Prabėgo visi treji metai – kodėl tik dabar startuoja šie projektai? Per tą laikotarpį buvo galima išspręsti visas dabar atsirandančias problemas. Ar ne, pone Vyriausybės Kancleri?“