Kažko šiemet birželio 3-iajai niekaip nepražysta mano sodo ramunės. Šiaip tuo laiku jau galėdavau skinti jas glėbiais ir nunešti Anapilin išėjusiems pirmosios Šiaulių Sąjūdžio Tarybos nariams. Iš keturiasdešimties pirmeivių tarp mūsų nebėra jau septynių: tautodailininko Zigmo Vaišvilos, elektriko Leonardo Staškevičiaus, mediko Alberto Griganavičiaus, žurnalisto Adolfo Mikalausko, šaltkalvio Petro Petrausko, poeto Juozo Sabaliausko, aktoriaus Prano Piauloko… Keista, bet kai vis mažiau ir mažiau nuoširdžiai bendrauja gyvieji, traukia parymoti prie kokio bendražygio Amžinojo poilsio vietos bei prisiminti…
Tautodailininkas Zigmas Vaišvila gyvas šimtuose paliktų darbų: Šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje kiekvieną pasitinka paminklas kentėjusiems tremtyje bei okupantų kalėjimuose, o Kryžių kalne iš tolo matyti Laiminantis Kristus…
Archyvuose vartydami Sąjūdžio spaudos puslapius, prisiminkime Leonardą Staškevičių, parūpindavusį tuomet deficitinio ir brangaus popieriaus šiauliečių „Krivulei“…
Šviesios atminties medikas Albertas Griganavičius buvo tiesiog žmogus enciklopedija. Iki pat susitikimo Anapus jį geru žodžiu minės išgelbėtieji ir tikrąja tų žodžių prasme ant kojų pastatyti pacientai… Auksinių rankų neurochirurgas, rašytojas, visuomenininkas, balsingas dainininkas, blaivybės propaguotojas, darbu ir nenuilstama pilietine veikla užsitarnavęs Šiaulių miesto Garbės piliečio vardą…
Žurnalistas Adolfas Mikalauskas buvo pirmasis Šiaulių Sąjūdžio laikraščio redaktorius. Jo redaguota „Krivūlė“ ėjo iš rankų į rankas nešdama atgimstančios Tautos žinią tiems, kas dar mąsto, abejoja, bijo. Todėl, kai būsite prie Baltijos, gal bangų ošime išgirsite Sąjūdžio redaktoriaus padrąsinimą piliečiams. Jo paties prašymu jo pelenus priglaudė mūsų kažkada apkabinta jūra…
Petras Petrauskas. Mes jį vadindavome Sąjūdžio kioskininku. Šis neįtikėtino stropumo žmogus platino Atgimimo spaudą. Jam talkindavo du sūnūs ąžuolai. Iki šiol sklando legendos, kaip vyrai Petrauskai sugebėdavo tokį spaudos asortimentą sukomplektuoti skaitytojams: iš įvairiausių Lietuvos regionų, Latvijos, Baltarusijos, Estijos, Rusijos… Neturėjome kompiuterių, interneto ar mobiliųjų, bet buvo puikiai organizuota informacijos sklaida, nes dirbo nuoširdūs bei pasiaukojantys žmonės…
Pranas Piaulokas – Šiaulių Dramos teatro šviesa. „Scenos džentelmenas“ – tokiu pavadinimu sukurtas filmas apie šį Sąjūdžio žmogų. Miesto Garbės pilietis, Lietuvos nusipelnęs artistas, įvairių premijų laureatas. Pranas Piaulokas sukūrė gal šimtą įsimintinų vaidmenų. Ne, net nesukūrė, o išgyveno. Tačiau man visus aktoriaus nuopelnus atsveria žinia, kad jis pats, be jokių socialinių darbuotojų slaugė savo iš patalo nebesikeliančią motiną. Ir atgulė greta jos Ginkūnų kapinėse atsisakydamas Garbės piliečiams skirto panteono. Didis aktorius, pilietis, sūnus…
Jautrios sielos poetas Juozas Sabaliauskas į Sąjūdžio pirmeivių klubo susitikimus ateidavo su savo mylima žmona pedagoge Aldona. Sakydavo, prastai bematąs, tai jį visur jo gyvenimo saulė lydinti. Anot ponios Aldonos, ir paskutinysis atsisveikinimo žodis buvo: „Myliu…“
Gal todėl aš jiems visiems kasmet nešu ramunes – trapų meilės, padėkos ir prisiminimo ženklą. Liko diena kita – gal dar pražys, nes vis gilėjančioje gyvųjų abejingumo, manipuliacijų ir pavydaus aršumo jūroje verkiant reikia ramunės žiedo.
Myli – nemyli… Prisimena – pamiršo…
Ačiū už puikų straipsnį. Kaip malonu sutikti žmones su panašiomis vertybėmis. Dar sykį ačiū.
kad Autorė moka pasidžiaugti tais, kurie šalia – labai retas bruožas šiais norinčių valdyti laikais.
Ačiū 🙂
Straipsnis parodo aukštą autorės moralę.
Tinkamai pagerbti išėję bendražygiai.
Ačiū autorei , kad priminė, kas iš tikrųjų kovoja su jos aprašomomis manipuliacijomis ir pavydžiu aršumu. Povilo Urbšio geras darbas Panevėžyje – partijų apvalymas. Pagaliau iš partijų išmestos nuograužos, tipo Umbrasienė, Leliukas, Šileikis ir Kukuraitienė. Jie todėl matyt visaip ir šmeižia gerb.Povilą Urbšį Savo elgesiu jie seniai pademonstravo panieką ne tik politiniams oponentams ar politiniams principams, bet ir savo rinkėjų valiai.
Yra tokių ,,specprofesionalių,, komentatorių, kurie ir po nekrologu arkl…š drįstų pasimėtyti…
Vasinauskaitės aukštasis pilotažas – kai lauki ir nesulauki priešininkų, imi ir apšiki juos avansu.
http://aina.lt/povilas-urbsys-zmonems-nusibodo-politiku-rietenos/ – Seimo narys Naglis Puteikis skelbia, kad buria piratus – naują politinę jėgą. Kaip Jūs vertinate Naglio Puteikio piratų vėliavos kėlimą? – Norėčiau savotiškai paagituoti dar neapsisprendusius Naglio Puteikio gerbėjus stoti į jo buriamas piratų gretas. G.Umbrasienė viename naujienų portale patvirtino, jog šiuo metu Panevėžyje, kaip ir kitose šalies vietose, vyksta N.Puteikio koalicijos steigimo procesas, į kurį yra pakviesti ir buvę Panevėžio „valstiečiai“. „Manome, kad jau rugsėjį judėjimas bus suformuotas ir panašu, jog Panevėžyje atsiras dar viena stipri politinė jėga“, – pabrėžė G.Umbrasienė. N.Puteikis savo ruožtu pareiškė: „Renkame piratų komandą ir ketiname imti Seimą. Pirmiausia iš įvairių uostų – savivaldybių – ketiname surinkti nusivylusius jūrininkus, suburti komandą ir imti valdžią į savo rankas“. Jo manymu, Panevėžyje yra nemažai tokių… Skaityti daugiau »
tikiuosi, ramunės jau pražydo?
Atleiskite, miela Irena, jei nepraustaburniai užgavo širdį – provokatoriai tam ir provokuoja, kad kai jiems pavyksta, galėtų džiaugtis: žiūrėkit, žiūrėkit – ar nesakiau – jis ten toks, anoks ir trečioks…
Linkiu, kad Jūsų vaižgantiška širdis ir toliau džiaugtųsi deimančiukais 🙂